Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl sprendimo atliesti S. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietį, dirbantį UAB „V“, gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant jo laiduotoja M. T., nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės : atimta jam teisė vairuoti transporto priemones nuo vairuotojo pažymėjimo sulaikymo dienos, t. y. 2018-08-16, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; paskirta jam 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Baudžiamoji bylą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį S. T. atžvilgiu nutraukta. Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Takulinskaitės 2018-08-16 nutarimu S. T. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017-12-01 VĮ Regitra) paėmimas, nuo 2018 m. spalio 18 d. panaikinta.

Laiduotoja M. T. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laidavimo atsisakymo (bylos Nr. T-502-503/2019, 2 l.). Šiame prašyme ji nurodė, jog situacija kardinaliai pasikeitė. S. T. iš darbovietės, kurioje dirbo ir ji, buvo atleistas. Su ja jis ryšį visiškai nutraukė ir nebendrauja. Jai nežinoma jo gyvenamoji ir darbo vieta. Girdėjo, jog jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdo. Ji pergyvena, kad negali jam daryti jokios įtakos ir jis vėl gali nusikalsti, o laidavimo terminas baigiasi tik 2020 m. balandžio 18 d.

Teismo posėdžio metu S. T. paaiškino, jog su ankstesniu darbdaviu sutartį nutraukė, nes reikėjo į darbą važinėti visuomeniniu transportu. Buvo sudėtinga laiku atvykti į darbo vietą. Šiuo metu jis dirba UAB „V“ gamybos operatoriumi. Ši įmonė randasi Ežerėlyje. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su laiduotoja M. T. susipyko, nes mano, galbūt ji norėjo su juo kartu gyventi. Su ja ryšys nutrūko. Jis turi skolų, nes po tėvo laidotuvių paėmė paskolą, be to vyksta išieškojimai pagal teismo 2018-10-18 nuosprendį. Atsakė, jog naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas. Probacijos tarnyba jo atžvilgiu probaciją nutraukė 2019 m. balandžio mėnesį. Jis negali nurodyti kito asmens, kuris galėtų būti paskirtas laiduotoju. Be to, vienintelis artimas asmuo – mama. Tačiau ji neįgali. Sutinka, jog už nusikalstamos veikos padarymą jam būtų paskirta bauda. Prašo neskirti bausmės susijusios su laisvės apribojimu, nes praras darbą. Atsakė, jog neginčija kaltės, t. y. kad padarė teismo 2018-10-18 nuosprendyje aprašytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal BK 40 straipsnio 6 dalį laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal minėto straipsnio 7 dalį teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinęs M. T. prašyme nurodytas atsisakymo toliau laiduoti priežastis, teismas sprendžia, kad šios nėra visiškai aiškios, pagrįstos, įtikinamos. Tačiau akivaizdu, kad prievarta ji negali būti įpareigota toliau laiduoti.

Pagal teismo 2018-10-18 nuosprendį S. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Todėl nėra priežasties spręsti klausimą dėl užstato grąžinimo. Pagal S. T. anksčiau aprašytus paaiškinimus nėra galimybės paskirti kitą jo laiduotoją. S. T. teismo posėdžio metu neprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo posėdžio metu jis sutiko, jog už padarytą nusikaltimą jam būtų paskirta bauda. Jis teismo posėdžio metu atsakė, jog neginčija kaltės, t. y. kad padarė teismo 2018-10-18 nuosprendyje aprašytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę S. T. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) dispozicijos lygmeniu – aplinkybė, jog vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo stovyje, visumos svoriu ir reikšme kaltės laipsnio bei bausmės proporcingumo jam aspektu persveria reikšmę tam aplinkybių, jog jis neblaivus vairavo santykinai nedidelį atstumą ir trumpą laiką bei jog važiavo vienas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), S. T. suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į S. T. asmenybę, kurią vertina iki nustatyto nusikaltimo padarymo teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nes jis nusikalto ir jo atžvilgiu sprendžiamas atsakomybės klausimas už nusikalstamą veiką Lietuvoje pirmą kartą, jis iki minėto nusikaltimo padarymo neturėjo, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atžvilgiu nepradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Jis iki nusikaltimo padarymo dirbo, šiuo metu jis taip pat dirba.

S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, tačiau įvertinus S. T. asmenybę, nustačius esminę atsakomybę lengvinančią ir nenustačius atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose, yra teisinga kaltinamajam paskirti švelniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją rūšies baudos bausmę, kurios dydį nustatyti arčiausiai minimaliai ribai, t. y. 51 MGL (BK 281 straipsnio 7 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, dėl anksčiau jau konstatuotos nusikalstamos veikos, tiek ją padariusio S. T. pavojingumo visuomenei, tiek dėl to, jog teismo 2018-10-18 nuosprendžiu paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą jis dengia, kad ir itin ženkliai, bet visgi didinančių aplinkybių mažiausios baudos bausmės (labai artimo minimaliam dydžiui) paskyrimas būtų teisingas, atitiktų proporcingumo kriterijui, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog kaltinamasis šiuo metu dirba, be t jo pajamos nėra didelės, baudos mokėjimo terminas jam nustatytinas 2 metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. T. skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su S. T. amžiumi, sveikatos būkle, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę švelniausia jos rūšimi ir dar visiškai artimu minimaliam jos dydžiui. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, S. T. teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalis nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 34 MGL dydžio (imtinai) baudos.

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 297, 298 straipsniais, 303 straipsniu, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-18 nuosprendžiu priimtą sprendimą atleisti S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Pripažinti S. T. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nubausti jį 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio, t. y. dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų, bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas šią bausmę S. T. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio, t. y. vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, baudą, kurios laisvanoriškam sumokėjimui nustatyti 2 (dvejų) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.