Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. B. priteista 3261,96 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. N.

Nukentėjusiųjų V. Š. ir I. Š. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad tyčia pasikėsino nužudyti L. N., t. y. 2006 m. spalio 26 d., tarp 10.55 val. – 11.20 val. uždaros akcinės bendrovės (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis asmeninėmis paskatomis: už tai, kad L. N. 2006 m. rugpjūčio mėnesio viduryje užkirto kelią jo savavaldžiavimo veiksmams, o 2006 m. spalio 26 d. įsikišo į nuteistojo ir sutuoktinių I. ir V. Š. konfliktą dėl tarpusavio paskolinių santykių, siekdamas nužudyti nukentėjusįjį, 7,65 mm kalibro pistoletu penkis kartus šovė į L. N. , 4 kartus pataikydamas ir padarydamas jam šautinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, dvi šautines žaizdas krūtinės ląstoje (aklą ir kiaurinę), kiaurinę šautinę žaizdą dešinėje plaštakoje su V piršto lenkiamojo sausgyslės bei nervų pažeidimu, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – 7,65 mm kalibro pistoletą ir 6 fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro Brauningo šaudmenis, kuriuos 2006 m. spalio 26 d. ryte gabeno į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini).

Apelianto manymu, apygardos teismas A. B. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę.

Teismas, paskirdamas A. B. minimalią BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo BK 54 str. nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį. Teismas nemotyvuotai nurodė, jog nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. B. nusikalstamą veiką padarė naudojant šaunamąjį ginklą ir ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas nuteistajam A. B. subendrintą bausmę. Teismas subendrindamas A. B. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., turėjo taikyti ne BK 63 str. 1 ir 4 d., o BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, kadangi minėtos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Be to, apelianto manymu, teismas pripažinęs, kad dėl nuteistojo A. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai I. Š. buvo padaryta moralinė žala, nepagrįstai jos civilinį ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovė prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. A. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą nužudyti L. N. ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. A. B. taip pat pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.

Apeliantas neginčija nuteistojo A. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas A. B. už pasikėsinimą nužudyti paskyrė per švelnią bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas paskirtas bausmes bei nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinti nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad jis veiką padarė naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 str. 1 d. 10 p.) ir sugriežtinti A.B. už pasikėsinimą nužudyti paskirtą bausmę. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. už pasikėsinimą nužudyti paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per švelni.

Apygardos teismas, skirdamas A. B. bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę už pasikėsinimą nužudyti, atsižvelgė į šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą. A. B. padarytas nusikaltimas – pasikėsinimas nužudyti – priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), veikta tiesiogine tyčia. Atsižvelgta, kad nuteistojo nusikalstama veika - pasikėsinimas nužudyti - baigėsi pasikėsinimo stadijoje, taip pat, kad šio nusikaltimo pasekmės yra nesunkios – nukentėjusiajam L.N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgta ir į tai, kad A. B. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Apeliantas prašo pripažinti A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad jis veiką padarė naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 str. 1 d. 10 p.). Šis apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

BK 60 str. 1 d. 10 p. yra numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba panaudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus. Nors teisės doktrina nurodo, kad kiekviena iš alternatyvių BK 60 str. 1 d. 10 p. sudedamųjų dalių gali būti teismo pripažinta savarankiška atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo priemones, įstatymų leidėjas iš esmės detalizuoja visuotinai pavojingo būdo formas ir išskiria dažniausiai pasitaikančias, pavojingiausias nusikalstamos veikos padarymo priemones: sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir šaunamuosius ginklus. Be to, nusikalstamos veikos padarymas visuotinai pavojingu būdu ar panaudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir šaunamuosius ginklus yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tokį būdą ar priemones, kurios yra pavojingos ne vieno, o dviejų ar daugiau asmenų gyvybei ir sveikatai arba gali sunaikinti didelės vertės svetimą turtą ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo A. B. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į L. N. , šalia kurio kitų asmenų nebuvo. Pats nukentėjusysis L. N. parodė, kad pistoletas su duslintuvu buvo nukreiptas konkrečiai į jį (t. 3, b. l. 178-179). Tai patvirtino ir nukentėjusieji V.Š. bei I. Š., kurie parodė, kad A. B. buvo konkrečiai nusitaikęs į L. N. ir į jį pradėjo šaudyti šiam norint išeiti iš tarnybinės patalpos, o L. N. pradėjus bėgti, jį vijosi ir vydamasis šaudė. Tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojas E. K. Taigi iš paminėtų nukentėjusiųjų, liudytojo parodymų matyti, kad jokio pavojaus kitų asmenų buvusių įvykio vietoje gyvybei ir sveikatai nebuvo.

Be to, pažymėtina, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu jau yra nuteistas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. To paties šaunamojo ginklo ar šaudmenų įsigijimas, nešiojimas ar laikymas yra vienas trunkamasis nusikaltimas. Jis prasideda įsigijus ginklą ir šaudmenis ir tęsiasi iki tol, kol asmuo sulaikomas ar atsikrato ginklo ar šaudmenų. To paties ginklo panaudojimas, darant skirtingus nusikaltimus, nesudaro nusikaltimo pakartotinumo ir atskirai nekvalifikuojamas. Taigi, teismui pripažinus, kad A. B. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. panaudojo ginklą kėsindamasis nužudyti, tos pačios aplinkybės negalima pripažinti ir jo atsakomybę sunkinančia, nes tai prieštarautų BK 2 str. 6 d. nuostatai, kurioje teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Baudžiamasis įstatymas už nužudymą (BK 129 str. 1 d.) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, A. B. už pasikėsinimą nužudyti (BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.) paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę - 5 metus laisvės atėmimo.

Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, mano, kad nuteistajam už pasikėsinimą nužudyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus ir griežtinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. atšaukė savo apeliacinį skundą, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusiajam L. N. atlygino turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (t. 4, b. l. 30, 31). Visos šios aplinkybės rodo A. B. pasikeitusį požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika padaryta jam žalą, kaltės ir atsakomybės suvokimą.

Kolegija sutinka su apelianto prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą nuteistajam A. B. skirdamas galutinę subendrintą bausmę. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Pagal BK 63 str. 1 d. nuostatą, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

A. B. teismas už nusikaltimą numatytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas paskirtas bausmes subendrino BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu – tai yra pritaikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Toks įstatymo taikymas yra neteisingas.

BK 63 str. 5 d. yra numatytas bausmių subendrinimas apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Bausmių apėmimą teismas taiko BK 63 str. 5 d. nustatytais atvejais. Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatą, bausmių apėmimo būdą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms.

Nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas A. B. priklauso vienai rūšiai – nusikaltimui, tačiau labai skiriasi pagal kategorijas. Tyčinis nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, o neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais – apysunkis. Šių nusikaltimų kėsinimosi objektai taip pat iš esmės skiriasi – vienas priklauso nusikaltimams žmogaus gyvybei, kitas – nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams, kurie susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga. Iš to seka, kad A. B. paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes pritaikė netinkamą įstatymą, todėl teismo nuosprendis keistinas.

Be to, prokuroras nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu prašo iš nuteistojo priteisti civilinį ieškinį I. Š. Šis apelianto prašymas atmestinas.

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nors šioje byloje I. Š. ir yra pripažinta nukentėjusiąja, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstama A. B. veika prieš nukentėjusiąją I. Š. nepakankamai tirta ir neįvertinta. Gi teismas nagrinėja bylą teisme tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant nuteistajam A. B. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų prieš I. Š., jos pareikštas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje negali būti nagrinėjamas, nes jos ieškininis reikalavimas nėra susijęs su kaltinimu A. B.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokurorui yra pranešta apie galimai A. B. padarytą nusikalstamą veiką prieš I. Š. (t. 3, b. l. 204-206). Tokiu būdu ištyrus ir įvertinus galimą A. B. nusikalstamą veiką prieš I. Š., bus galima išspręsti ir I. Š. pareikštą civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., A. B. paskirtas bausmes pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.