Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovei advokatei A. R., atsakovei R. G., jos atstovei advokato padėjėjai I. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. G. bei pastarosios priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. G. ieškinį palaikė iš dalies ir prašė: nutraukti santuoką, įregistruotą 2002 m. gruodžio 31 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 116, tarp V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; V. G. nuosavybėje palikti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data: 1993, 500 Lt vertės; po santuokos nutraukimo R. G. palikti G. pavardę; priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas (t. 1 b.l. 2-4). Reikalavimų - nustatyti nepilnametės dukros D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2004 m. balandžio 06 d., gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu V. G. ir priteisti iš atsakovės R. G. nepilnametės dukros D. G. išlaikymui po 400 Lt. periodinių išmokų kas mėnesį, atsisakė, nurodydamas, kad sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina ir iš jo būtų priteistas 200 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kadangi jo finansinė padėtis yra sunkesnė už atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys susituokė 2002-12-31 Prienų r., CMS įrašo Nr. 116 (t. 1 b.l. 32). Santuokoje gimė D. G., g. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė (t. 1 b.l. 34).

Dėl santuokos nutraukimo.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175).

Ieškovas teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes jį nuolat terorizavo, sumušė atsakovės sūnus iš pirmos santuokos, atsakovė išvažiuodavo į užsienį ir tokiu būdu jį palikdavo vieną su vaiku, tačiau, siekdamas išsaugoti asmeninio/šeimyninio gyvenimo privatumą, prašė jų su atsakove santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis po santuokos sudarymo tapo irzlus, konfliktiškas, pradėjo grubiai elgtis su vaikais, sumušė jos tėvą, girtavo, o taip pat buvo neištikimas. Teismas vertina, kad atsakovė neįrodė fakto, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumcija, t.y., jog ieškovas buvo jai neištikimas. Ieškovas šį faktą neigė, o atsakovė, išskyrus savo prielaidų, kitų įrodymų nepateikė. Ieškovas 2007-11-28 buvo nuteistas už atsakovės tėvo V. A. sumušimą, tačiau tai negali būti vertinama kaip neginčijama prezumpcija, kadangi ieškovas po jo nuteisimo, toliau beveik tris metus gyveno kartu su atsakove ir daugiau jokių nusiskundimų dėl jo agresyvaus elgesio ar smurto šeimoje, nėra užfiksuota. Teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, sprendžia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas vertina, kad abu sutuoktiniai nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms, susidariusioms 2010-06-24 spręsti, kai ieškovas priėmė sprendimą gyventi atskirai ir išėjo gyventi pas savo motiną, o atsakovė išvyko į užsienį, todėl dėl santuokos iširimo nustatytina abipusė sutuoktinių kaltė (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktiniai daugiau nei metus kartu bendrai nebegyvena, abu reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.64 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.

Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovas ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo, nepalaikė ir sutiko, kad dukra gyventų su atsakove. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė byloje davė išvadą, kad ištyrus V. G. šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, jog V. G. gyvena motinai K. G. priklausančiame dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), Prienų m. Gyvenamas būstas su visais patogumais, gyvenimo ir buities sąlygos geros. V. G. ir jo dukrai skirtas vienas atskiras kambarys, kitame kambaryje gyvena jo motina bei motinos sesuo. V. G. dirba VšĮ Prienų ligoninės greitosios pagalbos skyriaus vairuotoju. Prienų seniūnija apibudindama V. G. rašo, kad iš kaimynų, aplinkinių gyventojų V. G. elgesiu nusiskundimų nėra gavusi. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato duomenimis, V. G. yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, jo atžvilgiu buvo taikytos administracinio poveikio priemonės. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis V. G. yra teistas. I. R. G. šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad R. G. kartu su nepilnamete dukra D. G. gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalyje (duomenys neskelbtini). Kitoje namo dalyje gyvena neįgalus R. G. tėvas V. A. su anūku, R. G. sūnumi V. Š.. R. G. priklausantį gyvenamąjį būstą sudaro keturi kambariai ir virtuvė, gyvenamas būstas su visais patogumais, gyvenimo ir buities sąlygos geros. Mergaitei sudarytos visos sąlygos mokytis ir ilsėtis. R. G. dirba 0,5 etato Prienų turguje valytojos pareigose. Prienų rajono savivaldybės administracijos Ašmintos seniūnija R. G. apibūdina, kaip atsakingą, ramaus būdo, sugyvenamo charakterio, rūpestingai prižiūrinčią savo dukrą, motiną. Ašmintos seniūnijos teigimu, mergaitė pas mamą jaučiasi puikiai, yra saugi, linksma. Seniūnijos administracija pritaria, kad D. G. gyventų su savo motina R. G.. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato duomenimis R. G. už administracinius teisės pažeidimus nebausta, jos atžvilgiu nebuvo taikytos administracinio poveikio priemonės. R. G. teigimu, tėvams pradėjus gyventi atskirai, duktė D. gyvendavo ir pas tėtę, ir pas mamą. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-05-10 siuntimu V. G., R. G. ir jų dukra D. G. buvo konsultuoti VĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ su tikslu išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus dėl gyvenamosios vietos bei prisirišimo laipsnį prie tėvų. VĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ informavo, kad susitikimų su D. metu nustatyta, kad mergaitė prisirišusi prie tėčio ir mamos vienodai: tiek į mamą, tiek į tėtį žiūri teigiamai, ir mamos, ir tėčio gyvenamąsias vietas D. vadina namais, abejose turi draugų ir žaislų. Pabuvusi pas tėtį mergaitė teigia norinti gyventi su juo, o pabuvusi pas mamą - nori gyventi su ja. Mergaitė bijo, kad pasirinkus vieną iš tėvų, nebegalės bendrauti su kitu. Nepilnametė D. G. yra ugdoma P. N. pradinėje mokykloje, pirmoje klasėje. Mokyklos administracijos teigimu, stebint mergaitę, su ja bendraujant, stebint, kaip ji bendrauja su savo tėvais, pastebėta, kad mergaitei svarbūs ir artimi abu tėvai ir su abiem iš jų jaučiasi gerai. Abu tėvai mergaite rūpinasi, tinkamai atlieka prigimtines pareigas. Išklausius mergaitės nuomonę sprendžiamu klausimu, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, ir kodėl, nustatyta, kad D. nori gyventi kartu su mamyte, nes mamytė labai gera ir ją labai myli. D. G. socialinė branda atitinka jos amžių, todėl darytina išvada, kad ji tinkamai suvokia savo norus ir sugeba juos išreikšti. Atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, įvertinus tėvų moralines savybes, skyrius padarė išvadą, kad nepilnametės D. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo priteisimas iš tėvo geriausia atitiktų mergaitės interesus.

D. G. daugiau nei metai gyvena kartu su motina, duomenų, jog ji netinkamai rūpintųsi ir augintų savo vaiką nėra, motinos gyvenimo sąlygos yra geresnės nei ieškovo, ieškovas praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (t. 2 b.l. 5-13), todėl nepilnametės D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina R. G., kadangi tai labiau atitiks vaiko interesus - gyventi saugioje socialinėje jai įprastoje aplinkoje (CK 3.169 str.). Ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, nėra, todėl V. G. bendravimas bei dalyvavimas auklėjant nepilnametę dukrą, neribojamas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė dirba 0,5 etato UAB „Prienų turgus“ valytojos pareigose, gaunamas minimalus darbo užmokestis, turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto (t. 2 b.l. 36-39,42-44,47-51). Ieškovas taip pat turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto, dirba, gauna pastovias pajamas, kurių dydis viršija minimalią mėnesinę algą, kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas (t. 2 b.l. 34,35,40,41,45,46). Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, daro išvadą, kad jis gali bei privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovės prašomas priteisti 400 Lt išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį Lietuvoje, bei į šiuo metu esančią minimalią vieno mėnesio algą, kuri yra lygi 800 Lt. ir ši orientacinė suma vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama abiejų tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas vertina, kad 400 Lt. išlaikymo dydis tenkins būtinus vaiko D. G. poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o jo dydis bus proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių iš ieškovo darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (CK 3.199 str.) priteistinas nepilnametės dukros D. G. išlaikymas iki jos pilnametystės (CK 3.194 str. 1,3 d.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.) po 400 Lt., kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar neatsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Byloje nustatyta, kad šalims, gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas sekantis dalintinas turtas: 1) automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt; 2) vejapjovė, modelis: P46-450CMDW, kurio vertė 1099 Lt (atsakovės priešieškinyje nurodyta vejapjovės vertė yra netiksli, todėl teismo tikslintina, t. 1 b.l. 44,45); 3) 797,03 Lt vertės statybinės medžiagos (t. 1 b.l. 51); 4) 42 vienetai metalo ruošinių, kurių vertė – 257,68 Lt (t. 1 b.l. 49,50). Viso turto vertė – 2653,71 Lt. Teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog santuokos metu buvo įgytas sekantis turtas: 850 Lt vertės šaldytuvas, 2000 Lt vertės špižiniai radiatoriai, 176,50 Lt vertės mikrobangų krosnelė, todėl jie iš dalintino turto šalintini. Ieškovas kategoriškai neigė apie tai, kad šis turtas įgytas santuokos metu, o byloje esantys kvitai (t. 1 b.l. 42,43,46-48) nepatvirtina, jog šalys šiuos daiktus įsigijo. Rašytinių įrodymų apie špižinių radiatorių įsigijimą, iš vis nepateikta, o be to pati atsakovė negalėjo tiksliai nurodyti radiatorių skaičiaus. Apklausta liudytoja A. M., kuri yra gera atsakovės draugė, paaiškino, kad matė kai ieškovas su savo broliu iš R. G. namų išsivežė šaldytuvą, maišyklę, radiatorius, mikrobangų krosnelę, žoliapjovę, kitus smulkius daiktus. Teismas liudytojos parodymus vertina kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir kaip nepagrįstus kitais byloje esančiais įrodymais. Be to apklaustas liudytoju ieškovo brolis A. G. dėl daiktų išvežimo, paaiškino, kad jis padėjo savo broliui išsivežti šaldytuvą „Snaigė“, kuris, atvažiavus prie R. G. namų, buvo paliktas lauke. Šis šaldytuvas buvo brolio įgytas iki santuokos. Kitų daiktų jis broliui nepadėjo vežti ir nematė, kad jis būtų juos vežęs. Faktą, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise turėjo šaldytuvą, patvirtina byloje esanti Kauno apygardos teismo nutartis (t. 1 b.l. 86,87). Išvardintos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia teigti, kad santuokos metu buvo įgyti minėti daiktai, kurių pasisavinimu kaltinamas ieškovas.

Ginčo dėl automobilio Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt, padalijimo nėra, todėl jis priteistinas ieškovo V. G. nuosavybėn. Dėl kito turto: vejapjovės, modelis: P46-450CMDW, kurio vertė 1099 Lt, 797,03 Lt vertės statybinių medžiagų, 42 vienetų metalo ruošinių, kurių vertė – 257,68 Lt, kilo ginčas, kadangi atsakovė nurodė, jog šiuos daiktus V. G. pasisavino. Ieškovas parodė, kad jis šių daiktų neėmė ir jais naudojasi atsakovė bei jos sūnūs. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog šie daiktai buvo įgyti santuokos metu ir į tai, kad nėra įrodymų, jog šiuos daiktus pasiėmė ieškovas, šie daiktai paliekami atsakovės asmeninėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad minimi daiktai yra susiję su atsakovės nuosavybėje, esančio turto rekonstrukcija, statybomis, todėl labiau tikėtina, kad šie daiktai (statybinės medžiagos) buvo panaudoti šiems darbams atlikti. Duomenų, kad V. G. šiuo laikotarpiu užsiėmė statybomis, byloje nėra. Ieškovas neprašė priteisti iš atsakovės jo naudai kompensaciją už minėtus daiktus, kuri galėtų būti lygi 1076,85 Lt, todėl atsakovės prašymas - priteisti jai iš ieškovo 250 Lt kompensaciją už ieškovui atitenkantį automobilį, netenkintinas, kadangi atsakovės nuosavybėje lieka daugiau turto nei ieškovo.

Atsakovės prašymas priteisti iš V. G. jai 21175 Lt kompensaciją už savavališkai iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), paimtas santaupas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-07-02 ir 2010-07-22 R. G. iš banko sąskaitos nusiėmė 3200 EUR, o 2010-07-02 išsikeitė Danijos kronas į litus, viso gaudama 32219 Lt (t. 1 b.l. 52,53). Atsakovės teigimu šiuos pinigus ji padavė V. G. į rankas, kad šis juos panaudotų namo rekonstrukcijai. Ginčo, kad šalys ruošėsi rekonstruoti namą nėra, tačiau ieškovas nuo pat pradžių kategoriškai neigė, jog jis paėmė šiuos pinigus. Pažymėtina, kad priešieškinyje bei patikslintame priešieškinyje atsakovė kitaip aiškino aplinkybes, prie kurių dingo jos santaupos. Atsakovė anksčiau teigė, kad vietą, kurioje laikė santaupas, žinojo tik V. G., kiti šeimos nariai to nežinojo, todėl jis, be jos leidimo, galėjo paimti šias santaupas (t. 1 b.l. 21-25, t. 2 b.l. 14-18). Teismo posėdžio metu atsakovė jau teigė, kad į banką ji nuvyko kartu su V. G. ir paimtas santaupas, ji padavė jam į rankas, o kur jis padėjo pinigus, ji nežino, t.y. iš esmės pakeitė šių lėšų dingimo aplinkybes. Be to byloje įrodyta, kad V. G. nuo 2010-06-24 įvykusio konflikto tarp jo ir atsakovės sūnaus, negyveno kartu su R. G.. Pati atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas 2010 metų birželio mėnesį paliko šeimą, todėl visiškai neįtikėtina, kad esant tokiems konfliktiniams santykiams, 2010-07-02 atsakovė savo valia visas santaupas būtų atidavusi ieškovui, su kuriuo jau kartu negyveno. Atsakovė 2010-10-12 kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Ašmintos seniūniją, prašydama panaikinti V. G. gyvenamosios vietos duomenis bei nurodydama, kad V. G. nuo 2010-06-24 gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 57). Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai nuo 2010-06-24 buvo įtempti, konfliktiški, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė savo valia tikrai neatidavė santaupų ieškovui ir šis jų nepasisavino, kadangi atsakovės namuose V. G. nuo 2010-06-24 negyveno.

Byloje atsakovė turėjo 1150 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 10, 28-30,t. 2 b.l. 30-32) bei sumokėjo 1171 Lt. žyminio mokesčio, nors pagal priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 854 Lt, t.y. 133 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 721 Lt už turto padalijimą (t. 1 b.l. 26,27). Dėl šių priežasčių atsakovei grąžintina 317 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad priešieškinyje bei patikslintame priešieškinyje atsakovė prašydama priteisti 2202,09 kompensaciją už ieškovui atitenkančius daiktus, padarė skaičiavimo klaidą, todėl teismas ją ištaiso, laikydamas, jog atsakovė prašė priteisti 2602,09 Lt. kompensaciją. Dėl to priešieškinio suma yra 24027,09 Lt. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (prijungta civ. byla Nr. 2-1693-805/2010, b.l. 5). Ieškovo reikalavimų iš esmės buvo trys (santuokos nutraukimas; dukros gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas, turto padalijimas), atsakovės priešieškinio reikalavimų taip pat buvo trys (santuokos nutraukimas, dukros gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas ir turto padalijimas). Teismas vertina, kad iš ieškinio reikalavimų, iš esmės pilnai buvo patenkinti du, t.y. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteistas V. G. automobilis. Vienas reikalavimas - dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atmestas. Vadinasi ieškinys buvo patenkintas 67 % dalyje. Iš atsakovės reikalavimų iš esmės pilnai patenkintas buvo vienas (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo). Reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, buvo atmestas. Reikalavimas dėl turto padalijimo buvo tenkintas iš dalies. Atsakovė prašė priteisti jai turto už 24027,09 Lt sumą, o teismas priteisė turto už 2153,71 Lt sumą. Vadinasi jos reikalavimas dėl turto padalijimo buvo patenkintas 9 %. Viso priešieškinis buvo patenkintas 42 % dalyje. Dėl šių priežasčių atsakovei iš ieškovo priteistina 65 Lt sumokėto žyminio mokesčio už turto padalijimą ir 483 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.).

Iš atsakovės priteistina valstybei 12,35 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2002-12-31 Prienų rajono CMS įrašo (akto įrašo Nr. 116) tarp V. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. G., a/k (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo pavardės turi būti: V. G. ir R. G..

Nepilnametės dukters D. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina R. G..

Priteisti iš V. G. išlaikymą jo nepilnametei dukrai D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. G. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise – jos motiną R. G..

I. V. G. nuosavybėje palikti lengvąjį automobilį Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt.

A. R. G. nuosavybėje palikti: vejapjovę, modelis: P46-450CMDW, kurio vertė 1099 Lt, 797,03 Lt vertės statybines medžiagas, 42 vienetus metalo ruošinių, kurių vertė – 257,68 Lt, viso palikti turto už 2153,71 Lt sumą.

Iš ieškovo V. G. priteisti atsakovei R. G. 548 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės R. G. priteisti valstybei 12,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei R. G. 317 Lt sumokėto žyminio mokesčio (2011-01-14 mokėjimo kvitas, įmokos kodas 5660, Swedbank AB).

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.