Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Z. Kavaliauskas Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 121.18

NUTARTIS

2008 m. lapkričio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Danguolei Ginkutei,

trečiojo asmens Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei Skirmantei Pelanytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovams E. S. ir M. P., tretysis asmuo Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas vengia atlikti savo pareigą tinkamai auklėti savo sūnų. Atsakovo sūnus kartu su atsakovu gyveno iki jam sukako trys mėnesiai, tačiau sūnumi nesirūpino, nedirbo, girtavo, po to atsakovas sūnų paliko, su juo nebendrauja, materialinės pagalbos neteikia. Nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, sūnumi visiškai nesidomi, todėl atsakovo valdžia sūnaus atžvilgiu apribojama neterminuotai. Atsakovui uždraustina matytis su vaiku, nes atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, nesidomi jo sveikata ir vystymusi jau ilgą laiko tarpą ir bet koks jo matymasis su vaiku prieštarautų vaiko interesams.

Atsakovė netinkamai prižiūrėjo vaikus, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikai nebuvo aprūpinti gyvenamuoju plotu, palikdavo vaikus kitiems asmenims. Vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir jie buvo perduoti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Atsakovė, pagerėjus buities sąlygoms, kreipėsi į atitinkamas institucijas su prašymu leisti auginti sūnų pačiai. Nors oficialiai nedirba, tačiau dirba atsitiktinius darbus, nenustatyta, kad piktnaudžiautų alkoholiu, administracine tvarka už netinkamą elgesį buityje ar viešoje vietoje nebausta, žada sukurti šeimą, todėl turės nuolatinę gyvenamąją vietą, sugebės vaikus aprūpinti gyvenamuoju plotu. Atsakovė supranta savo motinystės pareigas ir gali jas vykdyti. Todėl atsakovei motinos valdžia apribotina laikinai.

Teismo nuomone, neterminuotai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu, gali būti pažeisti vaikų teisėti interesai gyventi šeimoje kartu su savo biologine motina, nes nėra nustatyta, kad atsakovė savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpintų ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje nepasikeis.

Vaikams nustatytina nuolatinė globa, nes jie negali gyventi kartu su tėvais. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Atsakovai nedirba, neturi nuolatinių pajamų, darbo biržoje neregistruoti, nekilnojamojo turto neturi, vaikai yra maži, jų poreikiai nėra labai dideli, todėl bent minimaliems jų poreikiams patenkinti reikia skirti ne mažiau kaip 250 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas M. P. su sūnumi gyveno iki sūnui sukako trys mėnesiai, o po to sūnų paliko, išvyko gyventi kitur, sūnui jokios materialinės pagalbos neteikė, todėl iš jo sūnaus išlaikymui priteistina išlaikymo įsiskolinimas už du metus iki ieškinio padavimo.

Teismas apribodamas terminuotai motinos valdžią E. S. padarė neteisingą išvadą, nes rėmėsi atsakovės E. S. paaiškinimais, nors atsakovė ir nepateikė jokių teismui įrodymų. Atsižvelgiant į vaikų N. P. ir D. S. interesus ir į tai, kad E. S. piktnaudžiauja motinos valdžia ir nevykdo savo pareigų, buvo taikytos poveikio priemonės: socialinis darbas su šeima, konsultavimas, bendravimas, informavimas, socialinių paslaugų teikimas. E. S. besikartojantys pasižadėjimai Komisijai vaikų globos klausimams spręsti, seniūnijoms, Vaiko teisių apsaugos tarnybai keisti gyvenimo būdą, lankyti vaikus rezultatų nedavė. Keturis kartus buvo kilusi grėsmė mažamečių vaikų saugumui, dėl ko vaikai N. P. ir D. S. buvo paimti iš šeimos ir įstatymų nustatyta tvarka vaikams buvo užtikrintas laikinas apgyvendinimas. E. S. motinos pareigų nevykdymas yra akivaizdus, jis tęsiasi jau keletą metų, ji vaikais nesirūpina, nebendrauja, nelanko, neteikia jokio išlaikymo, piktnaudžiauja motinos valdžia, dėl ko nukenčia teisėti vaikų interesai ir nėra pagrįstų duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Įstatymas numato, jog teismas, nustatęs tam tikras sąlygas, gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Tėvų valdžios apribojimas galimas, kuomet tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo būdo (laikino ar neterminuoto apribojimo nustatymo), teismas privalo atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Įstatymas suteikia teisę neterminuotai apriboti tėvų valdžią nustačius, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog atsakovė E. S. 2006 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai įsteigti laikiną globą sūnui N. P. iki atsakovės pilnametystės (b. l. 40). Vėliau, t. y. 2007 m. birželio 22 d., atsakovė vėl pareiškė prašymą įsteigti laikiną globą sūnui N. P. (b. l. 26). Dėl vaiko nepriežiūros, vaiko teisių pažeidimo, socialinių įgūdžių stokos atsakovės E. S. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 15, 16, 27). Byloje taip pat gausiai pateikta įrodymų apie atsakovės netinkamai atliekamą vaikų N. P. ir D. S. priežiūrą, vengimą atlikti motinos pareigas vaikų atžvilgiu, atsakovės socialinių įgūdžių stoką; nustatyta, jog atsakovė dažnai palikdavo savo vaikus kitų asmenų priežiūrai ar netgi visiškai be priežiūros, tokiu būdu sukeldama realią grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei (b. l. 4-6, 15-17, 25, 29, 41). Iš bylos medžiagos matyti, kad tam tikros rūpinimosi vaikais ir jų priežiūros apraiškos, domėjimasis vaikais ir jų lankymas globos įstaigoje iš esmės buvo tik epizodinio pobūdžio, atsakovės ne kartą pareikšti pasižadėjimai susirasti darbą, turėti pastovią gyvenamąją vietą, tinkamai prižiūrėti vaikus būdavo netęsimi arba vykdomi tik trumpą laiką. Pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 6 d. posėdžio metu atsakovės E. S. pareikšti teiginiai, jog ji gyvena su M. K. pas pastarojo senelį, kad seneliui išvykus gyventi pas dukrą, atsakovė galės parsivežti savo vaikus, nėra niekuo pagrįsti. Be to, atsižvelgiant į ankstesnius atsakovės daugkartinius pasižadėjimus pradėti rūpintis savo šeima, kurie taip ir likdavo neįgyvendinti, teismo posėdyje atsakovės išreikšti įsipareigojimai, nepateikus jokių papildomų duomenų, galinčių patvirtinti šių įsipareigojimų pagrįstumą, vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, pripažintina, kad atsakovė nevykdo pareigos prižiūrėti, auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, t. y. nevykdo LR CK 3.155 str. nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Mažiems vaikams reikalinga ypatinga ir pastovi priežiūra, tuo tarpu atsakovei tik retkarčiais domintis savo vaikais, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas netgi minimalia vaikų priežiūra ir iš esmės pripažintinas visišku nesirūpinimu savo vaikais. Pagrįstų duomenų, jog atsakovė galėtų pradėti tinkamai prižiūrėti ir rūpintis savo vaikais, byloje nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas, išskiriant biologinių ryšių siejamą šeimą, yra labai rimtas apribojimas. Tačiau tėvų valdžios apribojimo instituto esminė paskirtis yra vaikų interesų apsauga, todėl sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimus, prioritetas turi būti teikiamas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Įstatymas numato, jog vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Taip pat įstatymas akcentuoja, kad tėvų valdžios apribojimas taikytinas visų pirma atsižvelgiant į vaikų interesus: tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų (LR CK 3.160 str. 2 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovės domėjimasis vaikais ir bandymai juos prižiūrėti buvo itin reti ir trumpalaikiai, atsakovės daugkartiniai pasižadėjimai pradėti tinkamai auginti vaikus šeimoje likdavo neįgyvendinti, atsakovė neturi pakankamų socialinių įgūdžių, be to, nustačius, jog atsakovė, palikdama vaikus be jokios priežiūros, sukeldavo realų pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei, pripažintina, kad toks atsakovės elgesys visiškai neatitinka vaikų interesų ir teisių turėti saugias ir palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi. Nesant duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, darytina išvada, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei neprieštarauja įstatymams ir toks apribojimo būdas labiau atitiktų vaikų interesus ir užtikrintų jų apsaugą nuo galimos žalos dėl netinkamos vaikų priežiūros, atsirastų realesnė galimybė vaikams augti šeimoje įvaikinimo atveju (LR CK 3.214 str.).

Pažymėtina, kad netgi neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti: tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (LR CK 3.181 str. 3 d.).

Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei E. S. pakeistina, motinos valdžią apribojant neterminuotai. Likusi sprendimo dalis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo dalį pakeisti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2005 m. lapkričio 4 d. Joniškyje, ir dukters D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2007 m. rugsėjo 28 d. Joniškyje, atžvilgiu.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 2005 m. lapkričio 4 d. Joniškyje, ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 2007 m. rugsėjo 28 d. Joniškyje, periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2008 m. vasario 6 d. iki vaikų pilnametystės.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.