- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2YT-6138-359/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00074-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., K. J., VĮ Turto bankui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., K. J., VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad: 1)V. J. faktiniu valdymu priėmė palikėjo P. J., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą; 2) M. Š. faktiniu valdymu priėmė palikėjo V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė advokatė A. G. nurodė, kad pareiškėjos senelis P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimą sudarantis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini)., bei du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po P. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo vaikai, t.y. sūnus K. J., V. R. mama R. L., kuri mirė 2017 m. gegužės 1 d. Jie palikimą priėmė kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Sūnus V. J. tėčio P. J. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Po palikėjo mirties V. J. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini)., ir šiame name gyveno iki pat savo mirties, paveldėtu turtu rūpinosi kaip savu ir jį prižiūrėjo. Tokiu būdu po P. J. mirties atsiradusį palikimą lygiomis dalimis priėmė jo vaikai – K. J., R. L. ir V. J.. 2003 m. kovo 8 d. V. J., t.y. pareiškėjos M. Š. tėtis mirė. Palikimą po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo dukra pareiškėja M. Š., pradėdama faktiškai minėtą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su M. Š. pareikštais reikalavimais sutinka pilnai.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjos M. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta: P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2017 m. lapkričio 24 d. liudijime nurodyta, kad P. J., palikimą priėmė jo vaikai K. J., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. L., a/k (duomenys neskelbtini) 1949 m. sausio 25 d. gimimo įraše Nr. 19 nurodyta, kad V. J., g. (duomenys neskelbtini)., yra V. J. ir P. J. kūdikis. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos pažyma patvirtina, kad V. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo AA Nr. 175239 matyti, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2017 m. lapkričio 24 d. liudijime nurodyta, kad po V. J. mirties paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono 1-ame notaro biure nebuvo užvesta. Iš gimimo liudijimo Nr. 339603 matyti, jog M. J. tėvas yra V. J., motina – A. J.. Iš santuokos liudijimo įrašo Nr. 1797 matyti, jog po santuokos M. J. pavardė yra Š .
P. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti pastatai – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k.
Pareiškėjos M. Š. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jos senelio P. J. mirties, apart jo vaikų K. J. ir R. L., jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti priėmė ir pareiškėjos tėvas –V. J., patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2017 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą bei pačios pareiškėjos paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu apie tai, jog jos tėvas V. J. gyveno su seneliu P. J. iki pat jo mirties, o po jo mirties, likęs gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo paveldėtą turtą ir juo rūpinosi kaip savo, dirbo žemę, tvarkė aplinką. Tai, kad po pareiškėjos tėvo V. J. mirties paveldėtą turtą faktiškai valdė ir juo rūpinosi M. Š., patvirtina taip pat pačios pareiškėjos paaiškinimai, VĮ Registrų centro išduotos sąskaitos faktūros bei mokėjimo kvitai, 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, iš kurių matyti, jog M. Š. į minėtą instituciją kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto - pastato bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų nustatymo bei jų įregistravimo VĮ Registrų centre, nes, kaip teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jos senelio turimas nekilnojamas turtas nebuvo registruotas - tai buvo iš sugriuvusio kolūkio neišėjusio ir ten gyvenusios asmens turtas. Iš UAB „Senukų prekybos centras“ bei kitų byloje pateiktų kvitų matyti, jog 2003-2008 metais buvo perkamos statybinės medžiagos, anot pareiškėjos, skirtos smulkiems palikto nekilnojamojo turto remonto darbams atlikti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo P. J. mirties (duomenys neskelbtini)., jo vaikai K. J. ir R. L. palikimą priėmė kreipdamiesi į palikimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, o sūnus – pareiškėjos tėvas V. J. (įstatyminis įpėdinis) - priėmė mirusio tėvo palikimą, nes visu likusiu palikėjo turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, ten kurį laiką gyveno. t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Palikėjo P. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Po V. J. mirties (duomenys neskelbtini). palikėjo turtu ( pastatais ir žemės sklypais) pradėjo rūpintis pareiškėja- jo dukra M. Š.. Palikėjo V. J. turto priėmimas, pareiškėjos pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, ką patvirtina aukščiau nurodyti duomenys, taip pat atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo K. J. neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškime prašomi juridinę reikšmę turintys faktai, V. R. prieštaravimų taip pat neišreiškė. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. J. mirusio tėvo P. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, o po pastarojo mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai valdyti turtą dukra M. Š., nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos M. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.