- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-01
- Bylos Nr.
- 2-58-644/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01047-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- R. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- P. G.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovei N. G., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovėms R. B. ir A. B., jų atstovui advokatui Ričardui Lilui, trečiajam asmeniui P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovėms R. B. ir A. B. su trečiuoju asmeniu P. G. dėl prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė priteisti ieškovei N. G. iš atsakovių R. B. ir A. B. solidariai žemės nuomos mokestį 3388,00 Lt. (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus), 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102,00 Lt žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2). Ieškovė paaiškino, kad 2009 metų vasario 17 dieną su atsakove R. B. pasirašė 8,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 6933/0004:317, esančio adresu (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį laikotarpiui iki 2016 m. vasario 20 d. Sudarant panaudos sutartį, žodžiu buvo sutarta, kad R. B. nuomosis šią žemę, mokėdama po 200 Lt už 1 ha. Šis žodinis susitarimas raštu buvo įformintas vėliau, t.y. 2009 m. balandžio 26 d. susitarimu, kuriuo buvo pakeista sutarties sąlyga ir nustatyta, kad atsakovė R. B. šį žemės sklypą naudos atlygintinai, tai yra mokės nuomos mokestį - po 200 Lt už 1 ha per metus. Susitarimu buvo nustatyta, kad ji atsiskaitys kiekvienais metais, gavusi išmokas. Atsakovė yra ūkininkė, kasmet Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaruojanti visus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip pat ir žemės ūkio naudmenas, ir pateikianti paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Atsakovė paprašė išnuomoti žemės sklypą, nes jai nepakako įstatymais nustatyto žemės kiekio, kad galėtų gauti Europos Sąjungos skiriamą paramą. Pasibaigus išmokų mokėjimo terminams atsakovę informavo apie jos pareigą atsiskaityti, o 2011 metų gegužės 5 d. pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Advokatas Ričardas Lilas, atstovavęs atsakovės interesus, 2011-05-24 raštu informavo, kad jo klientė R. B. minėto žemės sklypo nuomos sutarties nėra sudariusi, todėl nėra skolinga ir nesutinka su reikalavimu mokėti nuomos mokestį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 dalies reikalavimais, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus įvykdė ir perdavė atsakovei žemės sklypą naudoti nuomos pagrindais, todėl atsakovė neturi pagrindo vienašališkai atsisakyti prievolės ar vienašališkai pakeisti vykdymo sąlygas. Taip pat nurodė, kad jai niekas nepranešė apie sudarytos sutarties nutraukimą ir jokių pinigų už žemės nuomą ji iš atsakovės nėra gavusi.
A. R. B. ir A. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės paaiškino, kad jos jokios nuomos sutarties su N. G. sudariusios nebuvo. R. B. su N. G. 2009 metų vasario 17 dieną pasirašė 8,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį laikotarpiui iki 2016 m. vasario 20 d. Sudarant panaudos sutartį, žodžiu buvo sutarta, jog ji mokės po 200 Lt už 1 ha žemės (t.y. už deklaruojamus plotus), kai gaus išmokas už deklaruotą žemę. A. B., 2009-04-26 surašė susitarimą, kad už 1 ha pagal panaudos sutartį naudojamos žemės mokės šalių susitarimu po 200 Lt. Šis susitarimas įformino, kad R. B. susitarė N. G. mokėti žemės nuomos mokestį už nuomojamą žemę. Visus susitarimus žemės klausimais sudarė ir pinigus gavo P. G., kuris yra ieškovės N. G. sugyventinis. Sutarčių sudaryme N. G. nedalyvavo. 2009 m. ji deklaravo tik 3 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo, o 2010 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai iš vis nedeklaravo ieškovei priklausančio sklypo, nes ieškovei priklausanti žemė yra netinkama žemės ūkio veiklai. Apie tai, kad žemės naudojimo sutartį nutraukia, ne vieną kartą žodžiu pranešė P. G., o raštu tai įformino 2010-02-19 prašymu Kauno Registrų centrui, kuris 2010-02-22 išregistravo tarp R. B. ir ieškovės sudarytą panaudos sutartį. Paaiškino, kad prašymą dėl sutarties nutraukimo įteikė P. G., o šis prašymą grąžino jau su N. G. parašu. Taip pat parodė, kad ieškovė ir P. G. nuslėpė, jog panaudos sutartimi R. B. perduota žemė yra netinkama žemės ūkio veiklai, nes tai pamatė pradėję dirbti ieškovei priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypą, tam, kad jį būtų galima naudoti žemės ūkio paskirčiai ir jis būtų nenuostolingas, reikia: išrauti kelmus, iškirsti krūmus, išrinkti akmenis ir numelioruoti, o tai yra didelės išlaidos, kurios visiškai neatitiktų gaunamų iš šio žemės sklypo pajamų. Apie tai, kad ieškinyje minimas žemės sklypas netinkamas žemės ūkio veiklai nei ieškovė, nei jos sugyventinis ir visų žemės reikalų tvarkytojas, P. G., perduodami panaudai žemę nepranešė, o jos žemės tinkamumo įvertinti negalėjo, nes buvo žiema, visa žemė buvo padengta storu sniego sluoksniu, todėl patikėjo A. B. pusbrolio, P. G., žodžiais. Taip pat nurodė, kad 2009-12-24, R. B. gavus išmokas už žemę, A. B. su P. G. atsiskaitė už du sklypus, tame tarpe ir už išnuomotą N. G. žemės sklypą, sumokėdama 2000 litų. Tuo metu jam ir buvo pasakyta, kad daugiau žemės jie nenuomos, dėl ko P. G. supyko ir pasakė, jog sutartis galioja iki 2016 metų, todėl ji turės ir toliau mokėti už jos naudojimą.
Trečiasis asmuo P. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti ir paaiškino, kad jis su N. G. kartu gyvena nuo 2001 metų. N. G. savo vardu turi žemės. 2009 metais į jį kreipėsi B. su prašymu išnuomoti žemę. Jis pakalbėjo su N. G. ir ši sutiko išnuomoti R. B. 8,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 200 litų už 1 ha. Kas pasirašė panaudos ir nuomos sutartis, jis neatsimena. Parodė, kad jis iš A. B. jokių pinigų už išnuomotą žemę negavo, apie panaudos sutarties nutraukimą nieko nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2009 metų vasario 17 dieną tarp R. B. ir N. G. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl 8,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 6933/0004:317, esančio adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiui iki 2016 m. vasario 20 d. (b.l. 117). 2009-04-26 surašytas susitarimas iš kurio matyti, kad R. B. nuomoja iš N. G. bendrą žemės plotą 8,47 iš jo naudmenų 5,45, nuo 2009-02-17 iki 2016-02-20, už 1 ha mokant po 200 Lt (b.l. 4). Iš prašymo matyti, kad 2010-02-19 R. B. ir N. G. kreipėsi į Kauno Registrų centrą prašydamos nutraukti žemės panaudos sutartį tarp R. B. ir N. G. (b.l. 102). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad panaudos sutartis tarp R. B. ir N. G. dėl ginčo sklypo išregistruota 2010-02-22, o įrašas galiojo nuo 2009-02-20 iki 2010-02-22 (b.l. 104,105).
Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.
Byloje neginčijama, kad R. B. ir N. G. 2009-02-17 sudarydamos panaudos sutartį dėl 8,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žodžiu sutarė, jog už žemės naudojimą bus atsiskaitoma, mokant po 200 litų už 1 ha (šią aplinkybę pripažino visos šalys). Vadinasi, iš esmės buvo susitarta dėl atlygintinio naudojimosi žemės sklypu. Dėl šios priežasties, akivaizdu, kad šalių tikroji valia buvo sudaryti žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu būtų atsiskaitoma už nuomojamą žemę, o ne panaudos sutartį, kadangi panaudos sutartimi galima susitarti tik dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu (CK 6.629 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad 2009-02-17 tarp šalių sudarytai panaudos sutarčiai turi būti taikomos normos reglamentuojančios žemės nuomą (CK XXIX skyrius). Faktą, kad šia sutartimi buvo norima sukurti žemės nuomos santykius, taip pat patvirtina ir vėliau - 2009-04-26 surašytas susitarimas iš kurio matyti, kad R. B. nuomoja iš N. G. bendrą žemės plotą 8,47 iš jo naudmenų 5,45, nuo 2009-02-17 iki 2016-02-20, už 1 ha mokant po 200 Lt.
Byloje taip pat neginčijama, kad atsakovė R. B. išsinuomotą žemę 2009 metais valdė, ją deklaravo. Byloje ginčas kilo dėl to ar R. B. tinkamai pasinaudojo savo teisėmis nutraukti panaudos (nuomos) sutartį.
CK 6.562 straipsnyje išvardinti atvejai, kada žemės nuomos sutartis baigiasi. Tai: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.
Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog žemės nuomos sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu 2010-02-22, kada panaudos (nuomos) sutartis buvo išregistruota VĮ Registrų centras (b.l. 104,105). Ieškovė N. G. nors ir teigė, kad ji šio prašymo nepasirašinėjo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje esantis šalių pasirašytas 2010-02-19 prašymas (b.l. 102) yra nenuginčytas, galiojantis, jo pagrindu atliktas panaudos (nuomos) sutarties išregistravimas iš VĮ Registrų centras, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo tikrumu. Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad atsakovė R. B. nuomojosi žemės sklypą iš ieškovės 2009 metais, todėl už jo nuomą privalo sumokėti žemės nuomos mokestį, o ieškinys dalyje dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo už 2010 metus, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje esančią 2009-02-17 panaudos sutartį bei 2009-04-26 surašytą susitarimą, vertina, kad buvo susitarta dėl 8,47 ha dydžio žemės sklypo nuomos, mokant po 200 litų už 1 ha. Atsakovė R. B. neįrodė, kad buvo susitarta tik dėl deklaruojamų žemės plotų nuomos ((duomenys neskelbtini) str.).
Atsakovė R. B. nurodė, kad už žemės nuomą buvo atsiskaityta su P. G., tačiau teismas vertina, jog R. B. turėjo įrodyti, kad už žemės nuomą ji atsiskaitė su N. G., nes būtent N. G. buvo žemės nuomotoja, o ne P. G., kuris neturėjo jokio įgaliojimo veikti N. G. vardu. Dėl šių priežasčių atsakovė visiškai neįrodė, kad už žemės nuomą atsiskaitė su N. G., todėl iš jos ieškovei priteistina 1694 Lt žemės nuomos mokesčio už 2009 metus, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ji savo prievoles turėjo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tariamai savo pažeistas teises, dėl galimai sumokėto žemės nuomos mokesčio P. G., atsakovė R. B. galėtų ginti, pareikšdama ieškinį P. G. bendra tvarka.
Ieškovės reikalavimas priteisti žemės nuomos mokestį iš abiejų atsakovių solidariai yra nepagrįstas, kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta tarp R. B. ir N. G., todėl visas pasekmes dėl sutarties netinkamo vykdymo, turi prisiimti sutarties šalis, šiuo atveju – R. B..
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu turėjo šias išlaidas: 1000 Lt. advokato pagalbai apmokėti bei 102 Lt. sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 4,12,118). Ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas vertina, kad yra patenkinta 50 % ieškovės reikalavimų), t.y. 500 Lt. advokato pagalbai apmokėti ir 51 Lt. sumokėto žyminio mokesčio.
Iš R. B. ir N. G. valstybei priteistina po 28,40 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. B., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei N. G., a/k (duomenys neskelbtini) 1694 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) žemės nuomos mokesčio, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 551 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. B. ir N. G. valstybei po 28,40 Lt. bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.