- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- ATP-1361-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07629-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 6 d., apie 07.50 val., prie adreso (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,14 promilės girtumas). Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-11-07 nutarimu R. V. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų (362 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti jam mažesnę nuobaudą nei numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę minimalus 1 ( vienerių) metų laikotarpis.
R. V. skunde pripažįsta, kad 2014-10-06 ryte vairavo automobilį išgėręs. Nurodo, kad automobilį pastatė šalia namo esančioje aikštelėje, kuri priklauso mokyklai. Prie aikštelės yra ženklas, rezervuojantis iki tam tikros valandos automobilių parkavimą. Kadangi buvo gimęs anūkas, jis namuose išgėrė. Ryte į darbą eiti nereikėjo, o žmona pasakė, kad prie jo automobilio lango priklijuotas lapelis. Jis išėjo aiškintis, sėdo į automobilį ir ketino privairuoti automobilį prie savo namo. Tik pajudėjus, sulaikė policijos darbuotojai. R. V. savo kaltės neneigia, gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, nors jis buvo išprovokuotas susidariusios buitinės situacijos parkuojant automobilius prie gyvenamojo namo. Be to, skunde nurodo, kad teismas paskyrė administracinę nuobaudą didesnę nei numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumas ir mano, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, jog jis metų laikotarpyje yra baudžiamas už tokios pat rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau neanalizavo su tuo susijusių aplinkybių. R. V. skunde visus pažeidimus pripažįsta ir teigia, kad vertinant atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes reikšmingesnė yra tai, kad jis padaręs teisės pažeidimus prisipažįsta, nesistengia išvengti atsakomybės, o nepalankiose situacijose atsidūrė dėl neišspręsto automobilių parkavimo klausimo. Mano, kad šioje byloje buvo galimybė jo veiksmus vertinti atsižvelgiant į ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir esančias aplinkybes vertinti kaip svarbias. R. V. skunde nurodo, kad be pagrindinės darbovietės Kauno klinikinėje ligoninėje, jis dirba Biržų rajono ligoninėje anesteziologu. Į darbą tenka važiuoti kartą per savaitę, pati darbo specifika verčia visą laiką būti pasiruošusiam skubiam išvykimui. Šis papildomas darbas susijęs su šeimos finansiniais įsipareigojimais bankui, todėl jo praradimas skaudžiai atsilieps šeimos biudžetui. Skunde teigia, kad skyrus mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nebus pažeisti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Jau pats teismo procesas tapo auklėjamąja priemone, todėl tikrai yra pakankamas pagrindas teigti, jog teisės pažeidimai nebus daromi.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Kauno AVPK KPV) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir mano, jog skundžiamu 2014-11-07 nutarimu R. V. paskirta teisinga nuobauda. Ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti jam paskirtą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, nėra. Atsiliepime nurodo, kad apeliantui teismas paskyrė sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Be to, nurodo, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Kauno AVPK KPV atsiliepime nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir teigia, kad tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, neturi pagrindo abejoti R. V. kalte dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino R. V. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, ir ją švelninti ar neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra teisinio pagrindo. Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) jau buvo įvertinta pirmos instancijos teismo skiriant nuobaudą, todėl apeliacinio teismo pakartotinai nevertinama. Taip pat apelianto asmenybė bei aplinkybė, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl to, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, taip pat Biržų rajono ligoninėje anesteziologu, į darbą tenka važiuoti kartą per savaitę, pati darbo specifika verčia visą laiką būti pasiruošusiam skubiam iškvietimui, papildomas darbas susijęs su šeimos finansiniais įsipareigojimais bankui, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-3331/2011). Tai, kad R. V. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, o netekęs papildomo darbo, negalėtų vykdyti įsipareigojimų bankui nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta kelio susirasti ir dirbti papildomą darbą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (nutartis bylose Nr. N146-503/2009, N62-3200/2009, N62-3213/2009), kaip ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gyvenamoji vieta, materialinė padėtis, kurios taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis.
Pažymėtina, kad R. V. metų bėgyje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 12,13), kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). R. V. skunde nurodytos susiklosčiusios aplinkybės įtakojusios pažeidimo padarymą, neturi jokios reikšmės skiriant administracinę nuobaudą už pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei sprendžiant ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą. Taip pat šioje byloje sprendžiant ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą neturi reikšmės apelianto nurodyta aplinkybė, kad ir dėl kitų padarytų administracinės teisės pažeidimų R. V. gailisi. Byloje apeliantas nepateikė jokių duomenų, įrodančių išskirtines aplinkybes, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. V. skirtas LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis nėra per griežta administracinė nuobauda, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.