Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-03-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-624-305/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
e2YT-624-305/2022
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01518-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
T. J. L., Vilkaviškio rajono savivaldybės, valstybės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Arvydas Aranauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-624-305/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01518-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,dalyvaujant pareiškėjai A. P. ir jos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui T. J. L.,

suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir T. J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teises į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad suinteresuoto asmens T. J. L. vardu 1992 m. kovo 12 d. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą Nr. 14. Nurodyto leidimo pagrindu buvo pradėtos statybos, kurios vyko ūkio būdu, todėl statybos darbai užsitęsė, statybinių medžiagų dokumentai neišsaugoti. Užsitęsus statybos darbams 1996 m. sausio 12 d. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo T. J. L. sudarė Sutartį dėl jungtinės veiklos. Nurodytos sutarties pagrindu pareiškėja įsipareigojo: (i) organizuoti ir atlikti savo ar samdomo personalo jėgomis nepastatytų Pastatų statybą ir užbaigti nebaigtų pastatų statybą; (ii) finansuoti visus likusius Pastatų statybos ir montavimo darbus; (iii) organizuoti pastatų statybos darbus taip, kad jie būtų užbaigti iki 1997 m. kovo 1 d.; (iv) vykdyti kitus įsipareigojimus. Suinteresuotas asmuo sutartimi įsipareigojo: (i) leisti naudotis žemės sklypą Pastatų statybai; (ii) leisti A. P. vykdyti statybos darbus po darbo laiko ir nedarbo dienomis; (iii) organizuoti ir dalyvauti priduodant Pastatus. Nurodytos sutarties turinys patvirtina, kad pareiškėja įsipareigojo ne tik organizuoti, bet ir finansuoti visų pastatų statybą, suinteresuoto asmens funkcija – leidimas statyti statinius. Taigi, pareiškėja buvo faktinės statinių statytoja ir savininkė. Pastačius statinius – pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl teisinių žinių stokos nebuvo užbaigtos nuosavybės įregistravimo procedūros. Įvertinus aplinkybę, kad leidimas statyti statinius buvo išduotas suinteresuotam asmeniui T. J. L., valstybės įmonėje „Registrų centras“ buvo įregistruotos suinteresuoto asmens, kaip naudotojo, teisės. Pareiškėjos, kaip statinių savininkės, elgesys nepasikeitė ir pastačius statinius: ji statinius prižiūrėjo, remontavo (keitė langus, atliko namo statybos/remonto darbus, keitė šildymo katilus), mokėjo mokesčius. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nuo 1996 m. iki pareiškimo dienos, t. y., daugiau nei 10 metų, sąžiningai, savo darbu ir finansinėmis lėšomis valdo nekilnojamąjį turtą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys iki pareiškimo pateikimo dienos nėra įregistravę nuosavybės teisių, daiktai valdomi nepertraukiamai. Iš į bylą pateiktų į bylą duomenų matyti, kad statiniai atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius – daiktas susijęs su žeme, jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Iki pareiškimo pateikimo dienos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą niekas nepareiškė. Pareiškėja nepertraukiamai rūpinasi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūri kaip savininkė. Aplinkybė, kad savo darbu ir finansinėmis lėšomis nekilnojamąjį turtą prižiūri, leidžia teigti, kad pareiškėjos faktinis valdymas yra sąžiningas. Faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad yra visos teismų praktikoje numatytos sąlygos pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus įgyjamosios senaties pagrindu (e. b. l. 1-4).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas Arvydas Aranauskas pareiškimą palaikė visa apimtimi. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodo namelis. Pareiškėjos tėvai (T. J. L. ir A. L.) nusprendė tame namelyje apsigyventi. Pareiškėjos motina gavo leidimą sodo namelio statybos užbaigimui. Kurį laiką jos tėvai nieko nedarė dėl finansinių reikalų. Tada pareiškėjos šeima nusprendė investuoti savo lėšas į minėto sodo namelio rekonstrukciją. Pareiškėja su savo motina pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir sodo namelio rekonstrukcijos procesas prasidėjo. Šį procesą daugiausia organizavo pati pareiškėja. Kai sodo namelis buvo įrengtas tiek, kad jame buvo galima gyventi, pareiškėjos tėvai jame apsigyveno, taip pat ir pačios pareiškėjos šeima ten dažnai atvykdavo. Einant laikui atsirado poreikis namelį renovuoti, tuomet pareiškėja ir vėl ėmėsi tai organizuoti, tam skyrė savo laiką, investavo savo šeimos lėšas. Nors pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tačiau pareiškėja iš esmės kiekvieną savaitgalį grįždavo ir grįžta į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 22 sek. – 1 min. 25 sek., 13 min. 0 sek. – 19 min. 45 sek., 20 min. 7 sek. – 25 min. 15 sek.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė su pareikšto pareiškimo reikalavimais sutinka ir neprieštarauja, jog būtų nustatytas daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktas, kadangi savivaldybė šioje byloje nei materialinio, nei teisinio intereso dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neturi – nekilnojamas turtas nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, todėl Savivaldybė į jį daiktinių teisių neturi (e. b. l. 50-52).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui (e. b. l. 55-56).

Suinteresuotas asmuo T. J. L. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji neneigia, jog pareiškėja A. P. savo lėšomis prisidėjo prie nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos, prižiūrėjo šį nekilnojamąjį turtą, savo lėšomis atliko remonto darbus bei mokėjo komunalinius mokesčius (e. b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Išklausęs teismo posėdyje pareiškėjos, jos atstovo paaiškinimus, liudytojų E. I. ir R. M. parodymus (2022 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 26 sek. – 5 min. 8 sek., 6 min. 6 sek. – 12 min. 25 sek., 13 min. 0 sek. – 19 min. 45 sek., 20 min. 7 sek. – 25 min. 15 sek.), taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (pareiškėjos rašytinius paaiškinimus pareiškime (e. b. l. 1-4), 1992 m. kovo 12 d. leidimą Nr. 14 vykdyti individualinę statybą (e. b. l. 6-7), 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą (e. b. l. 8-9), 1996 m. sausio 12 d. Sutartį dėl jungtinės veiklos (e. b. l. 10-12), 2008 m. vasario 13 d. Paslaugų teikimo sutartį (e. b. l. 13-14), 2008 m. rugpjūčio 29 d. Paslaugų teikimo sutartį (e. b. l. 15-18), 2009 m. rugpjūčio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (e. b. l. 19), 2009 m. balandžio 2 d. Paslaugų teikimo sutartį (e. b. l. 20-21), 2009 m. birželio 3 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (e. b. l. 22), 2021 m. spalio 15 d. Darbų perdavimo aktą prie prekių pirkimo-rangos sutarties Nr. S020210827-01 (e. b. l. 23), mokėjimo pavedimus už akcinės bendrovės Telia Lietuva teikiamas paslaugas (e. b. l. 24-26), mokėjimo pavedimą už teikiamą vandenį uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“ (e. b. l. 27), 2021 m. Pinigų priėmimo kvitus už fekalijų išvežimą (e. b. l. 28-32), 2021 m. gruodžio 7 d. Būsto draudimo liudijimą Nr. BD027587923 (e. b. l. 33-36), 1992 m. kovo 10 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį (e. b. l. 66-67), 1992 m. sausio 17 d. Vilkaviškio miesto tarybos sprendimą Nr. I Dėl žemės sklypų skyrimo (e. b. l. 68)), teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

1992 m. sausio 17 d. Vilkaviškio miesto taryba skyrė (išnuomojo) T. J. L. 600 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai; 1992 m. kovo 12 d. T. J. L. buvo išduotas leidimas statyti elingą ir rekonstruoti sodo namelį, esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini), leidimo galiojimo terminas (po pratęsimo) – iki 1998 m. liepos 1 d.;

užsitęsus statybos darbams, 1996 m. sausio 12 d. pareiškėja A. P. ir suinteresuotas asmuo T. J. L. (pareiškėjos motina) sudarė Sutartį dėl jungtinės veiklos, kurios tikslas – pratęsti ir užbaigti statyti pastatus (sodo namelį, elingą) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei įrengti neįrengtus ir baigti įrengti esamus inžinerinius tinklus, reikalingus minėtiems pastatams normaliai eksploatuoti; pagal šią sutartį pareiškėja įsipareigojo: (i) organizuoti ir atlikti savo ar samdomo personalo jėgomis nepastatytų pastatų statybą ir užbaigti nebaigtų pastatų statybą; (ii) finansuoti visus likusius pastatų statybos ir montavimo darbus; (iii) organizuoti pastatų statybos darbus taip, kad jie būtų užbaigti iki 1997 m. kovo 1 d.; (iv) vykdyti kitus įsipareigojimus; suinteresuotas asmuo sutartimi įsipareigojo: (i) leisti naudotis žemės sklypą pastatų statybai; (ii) leisti A. P. vykdyti statybos darbus po darbo laiko ir nedarbo dienomis; (iii) organizuoti ir dalyvauti priduodant pastatus;

pareiškėja A. P. organizavo ir finansavo visų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybą, rekonstrukciją; 1997 m. kovo 3 d. buvo atlikta pastatų inventorizacija, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-elingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai); tačiau nebuvo užbaigtos nuosavybės teisės į šiuos Statinius įregistravimo procedūros, t. y., nuosavybės teisė į minėtus Statinius niekieno vardu neįregistruota iki šiol; Nekilnojamojo turto registre tik įregistruota Statinių naudotoja – suinteresuotas asmuo T. J. L.;

pastačius Statinius, pareiškėja A. P. ir toliau juos prižiūrėjo, savo lėšomis remontavo, renovavo (savo lėšomis samdė rangovus ir keitė langus, duris, baldus, atliko namo statybos/remonto darbus, keitė šildymo katilus ir t. t.), mokėjo ir moka mokesčius (už vandenį, fekalijų išvežimą ir kitus), rūpinasi Statinių saugumu (yra apdraudusi vieną iš Statinių – gyvenamąjį namą), naudojosi iki šiol naudojasi Statiniais: savaitgaliais ar kitomis dienomis atvyksta ir gyvena gyvenamajame name, naudojasi kitais Statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Pareiškėja nei praeityje, nei šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į Statinius jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu: nors pareiškėja organizavo ir finansavo Statinių statybą, jų rekonstrukciją, tačiau nuosavybės teisės į pastatytus, rekonstruotus Statinius įregistravimo procedūrų iki galo neatliko. Statiniai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti pareiškėjos vardu.

Byloje nėra duomenų, kad Statiniai priklausytų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise: suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujantis valstybės interesus, atsiliepime į pareiškimą jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad Statiniai yra valstybės nuosavybė, neteikė, o suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškimą konkrečiai nurodyta, kad Statiniai nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtraukti į Savivaldybės turto apskaitą, todėl Savivaldybė į juos daiktinių teisių neturi.

Nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jokio kito asmens vardu. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra nurodytas Statinių naudotojas – suinteresuotas asmuo T. J. L.. Visgi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo T. J. L. pateiktame atsiliepime į pareiškimą jokių pretenzijų dėl Statinių priklausymo jai nuosavybės teise nereiškė, neginčijo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo Statinių naudotoju, tikėtina, buvo įregistruotas dėl to, kad leidimas Statinių statybai, rekonstrukcijai buvo išduotas būtent jai. Teismo vertinimu, visų bylos aplinkybių kontekste, šis faktas nesudaro kliūčių pripažinti, kad pareiškėja Statinius statybos, rekonstrukcijos būdu įgijo sąžiningai ir iki šiol juos valdo bei naudoja sąžiningai, t. y., niekas kitas neturi daugiau teisių į Statinius nei ji, niekas kitas į Statinius nepretenduoja.

Pareiškėja Statinius statybos, rekonstrukcijos būdu įgijo ir visą laiką valdė teisėtai, t. y., byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad Statiniai buvo pasatyti, rekonstruoti neteisėtai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Statinius visą laiką valdė kaip savo atvirai ir nepertraukiamai: ji pati asmeniškai visą laiką Statiniais naudojosi ir naudojasi iki šiol (remiantis pareiškėjos paaiškinimais, kuriuos patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, nustatyta, kad nors pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tačiau ji dažną savaitgalį grįždavo ir grįžta į Vilkaviškį, gyvena gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi ir kitais statiniais), pareiškėja Statinius visuomet prižiūrėjo, savo lėšomis remontavo, renovavo (į bylą yra pateikti dokumentai – paslaugų, prekių, darbų užsakymo sutartys, darbų priėmimo aktai, prekių, paslaugų apmokėjimo kvitai – patvirtina, kad pareiškėja savo vardu sudarinėjo sutartis su rangovais dėl gyvenamojo namo remonto, renovacijos ir pan., savo lėšomis apmokėjo prekes ir darbus), pareiškėja mokėjo ir moka mokesčius, susijusius su minėtais Statiniais, rūpinasi Statinių saugumu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Statinius valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-elingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus