Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 1993-01-20 Kretingos r. apyl. teismo pagal LR BK 118 str. 3 d. (BK galiojo 2003-05-01) - 5 m. laisvės atėmimo;

2) 1998-08-06 Skuodo r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 16 str. 271 str. 3 d. (BK galiojo 2003-05-01) - 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

3) 2003-03-26 Palangos m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (BK galiojo 2003-05-01) - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2004-05-21 Kretingos r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo 2003-05-01) - 1 m. laisvės atėmimo;

5) 2005-02-10 Palangos m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 epiz.) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2010-01-27 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 7 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2011-02-08 Kretingos r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2013-04-29 Kretingos r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2013-05-28 Kretingos r. apyl. teismo pagal LR BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2013-03-10, apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame bute, tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam A. R. į pilvą, vieną kartą į kairės pusės krūtinės ląstos nugarinę dalį ir vieną kartą į dešinįjį žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo sienos dešinės pusės žaizdą su klubinės ir aklosios bei žarnų pasaito pažeidimą ir kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje (800 ml kraujo su krešuliais), durtinę žaizdą krūtinės ląstos nugarinėje dalyje kairėje ir dešinėje žaste, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad gyveno Kretingoje, darbo nebuvo, susiskambino su A., pasiūlė atvykti į Vilnių, susirasti darbo. Atvažiavo į traukinių stotį, A. jį pasitiko. Buvo kaip tik po kovo 8 d., todėl pas A. R. namuose sėdo prie stalo, pabaliavojo, susiginčijo. Nurodo, kad nukentėjusysis susiginčijo su žmona, o jis pasakė – „stabdyk“, A. pradėjo jį smaugti, paėmė peilį, ir su peiliu jam šiek tiek įbrėžė į petį. Tada padėjo peilį, apsimovė striukę, pasiūlė „einam į lauką“, jis nenorėjo eiti, tada jau buto koridoriuje prasidėjo muštynės kumščiais. Praėjo apie 2-3 minutes nuo to laiko, kai nukentėjusysis jam dūrė. Tada nuo stalo virtuvėje paėmė peilį, sudavė su juo į pilvą 1 kartą. Nurodo, kad buvo išgėręs, bet nestipriai tą dieną. Šitą įvykį ar matė nukentėjusiojo sugyventinė – negali pasakyti, neatsimena. Dėl savo žaizdos ties petimi jis niekam nieko nesakė. Jis buvo irgi sužalotas, kai susimušė su A. Anksčiau nesikreipė į med. apžiūrą, nes gerai jautėsi. Dėl nosies nubrozdinimų pareigūnams sakė. Kaltinamasis atsakydamas į proceso dalyvių klausimus patikslino, kad iki atvykimo į Vilnių buvo išgėręs 5 butelius alaus, o su nukentėjusiuoju gėrė degtinės, alaus, be jo ir A. R. buvo jo sugyventinė, dukra ir dar viena moteris ar panelė. Kai vyko muštynės, buvo tik A., jo sugyventinė ir dukra. Nurodė, kad dešine ranka laikė, o peilio ašmenys ar buvo į viršų – negali pasakyti, neatsimena. Ar dūrė į kitas vietas – neatsimena. Tik atsimena, kad vieną kartą dūrė į apatinę pilvo dalį. Nukentėjusysis stovėjo prieš jį, kai jam dūrė koridoriuje. Visas veiksmas nuo pirmo nukentėjusiojo smūgio iki jo smūgio - truko apie 4 min. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis – neatsimena, striukę tikrai buvo apsirengęs. Jis buvo su sportinėm kelnėm, su raudonu treningu. Nukentėjusiojo sugyventinė iškvietė greitąją. Peilį, kuriuo dūrė, padavė sugyventinei. Ji padėjo jį virtuvėje, ant spintelės. Tuo metu buvo apie 24 val., baliavojo prie stalo, virtuvėje. Peilis buvo virtuvinis, nukentėjusiems priklausė. Nukentėjusysis buvo susiėmęs už pilvo. A. pradėjo muštynes. Negali pasakyti, ar tuo pačiu peiliu nuo stalo jam dūrė ir paskui jis nukentėjusiajam. Jis gynėsi, todėl panaudojo peilį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad susiskambino, jis nuvyko į stotį, pasitiko kaltinamąjį. Nuvažiavo kartu namo, turėjo 1-2 litrų degtinės butelį. Biškį susipyko, bet vėliau susitaikė – ir tada jis paklojo kaltinamajam lovą salone, ir pats nuėjo miegoti su sugyventine. O paskui sugyventinė jį pažadino ir pasakė, “kelkis” ir staiga – smūgis į pilvą. Išgėręs buvo pats. Atsimena, kad tarpusavyje susistumdė. Viename kambaryje miegojo R. R., kitame dukra, o trečiame – jis su sugyventine. Dar buvo sugyventinės draugė, bet vėliau išvažiavo namo. Tą vakarą pas R. nubrozdintos nosies nematė. Nurodo, kad civilinio ieškinio jam nereiškia. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus patikslino, kad susistumdymas buvo virtuvėje, t.y. buvo įsikibę vienas į kitą. Dėl ko susipyko negali pasakyti. kiek laiko praėjo nuo susistumdymo iki ėjimo miegoti – nežino, nes miegojo, jo sugyventinė pasakė, kad kažkas vaikšto. Kiek buvo dūrių – nepajuto. Buvo į petį, į nugarą. O kada į pilvą gavo, tada prarado sąmonę. Už ką dūrė – negali pasakyti. Buvo išgerta 0,7 l degtinės ir 1-2 litrai alaus. Peilis buvo virtuvinis. Jis buvo paliktas peilių dėkle, kur ir kiti peiliai yra. Nosies R. negalėjo apibrozdinti, nes muštynių nebuvo. Tik įsikibę buvo vienas į kitą. Sugyventinės draugė konflikto nematė, ji jau buvo išvažiavusi. Neatsimena, kaip jį išvežė, sakė, kad beveik nuogą. Kodėl konfliktavo – neatsimena. R. R. nukentėjusysis atleido.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, o R. yra jo draugas. Tą dieną R paskambino A., kad atvažiuoja. A. atsivežė jį namo, apie 22.00 val., vartojo alkoholį, virtuvėje. Bute buvo: R., A., ji ir dukra. Ji kartais ateidavau prie jų, o dukra – buvo savo kambaryje. Ko jie susipyko – nežino. Bet tik žodinis konfliktas buvo, kumščiais nesimušė. Tada susitaikė ir A. nuėjo miegoti. Ji miegojo kartu su A., dukra kitame kambaryje, o R. trečiame kambaryje. Jos butas 3 kambarių. Staiga pabudo tarsi nuo R. žvilgsnio. Pamatė, kad stovi R. su peiliu. A. pažadino, jis liepė bėgti pas dukrą į kambarį. Kai jau grįžo – A. buvo kruvinas, o R. stovėjo su kruvinu peiliu. Tada iškvietė policiją. Ji pati matė, kad stovi R. su peiliu, nes R. priėjo prie lovos iš jos pusės, kur miegojo. Liudytoja paprašė kaltinamojo atiduoti peilį, A. jau buvo be sąmonės. Po to S. G. iškvietė greitąją, o R. buvo visiškai ramus, sėdėjo virtuvėje. Muštynių ji nematė, nubrozdinimų ant veido jokių nematė pas R. R.. Jis atvažiavo geros nuotaikos, jį pirmą kartą matė. Liudytoja atsakydama į proceso dalyvių klausimus patikslino, kad atvyko R. susitikti, nes seniai matėsi, jau buvo truputį išgėręs. O pas juos buvo 0,5-0,7 litro butelis, jo dar nepabaigė net. Konfliktas įvyko atvykus R. maždaug po 1,5 val. Apie 24.00 val. tikrai nuėjo miegoti. R. buvo apsirengęs raudonais treningais, atrodė tvarkingai. Kai stovėjo prie lovos, R. peilį laikę dešine pakelta ranka, geležte į apačią. Smūgio nematė, nes nubėgo pas dukrą į kambarį. Negali pasakyti, ar A. kažką sakė R., ko jis atėjo čia su peiliu. Peilis yra virtuvinis, peilių stove buvo padėtas. Kodėl taip pasielgė – R. nesakė, visiškai ramus buvo. Peilį padėjo virtuvėje, parodė policijai. Kai nuėjo miegoti – durys užrakintos buto buvo, dar šunį turi. Ji R. niekur nevarė, konfliktų nebuvo, jos vyras pretenzijų jokių nereiškė. Kraujo ant R. kūno irgi nematė niekur ant drabužių ar kitos kūno vietos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. P. parodė, kad atvykus kaltinamajam nuėjo į savo kambarį. Retkarčiais ateidavo į virtuvę. Jie ten truputį apsipyko, iš kambario savo girdėjo, kad pakeltu tonu kalba. Kad būtų triukšmas, grumtynės – to nebuvo. Mama paguldė R. į didįjį kambarį, o A. nuėjo į kitą kambarį, o jam mama iš paskos. Ji buvo savo kambaryje. Tada atbėgo mama ir sako, kad R. stovi su peiliu prie jų lovos. Jos išsigandusios nuėjo į kambarį, R. stovėjo su kruvinu peiliu prie A. lovos, o A. buvo kruvinas. Mama pasakė, “atiduok peilį”, o ji paėmė peilį ir nunešė į virtuvę. Liudytoja atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus patikslino, kad R. peilį laikė rankoje, buvo iškviesta policija, greitoji. R. buvo ramus, nuėjo į virtuvę, atsisėdo ant kėdės ir sėdėjo. Sužaloto R., ar apdraskyta nosimi, ar kaip kitaip – nematė. Kaltinamasis turi pravardę “Č.”. Namuose kaltinamasis gėrė su A.. R. nuo A. stovėjo apie 2 metrų atstumu prie lovos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis iš esmės jas pripažįsta, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinamas R. R. pateiktų kaltinimų pagrįstumas.

1. Specialisto išvada Nr. G 1777/13 (01), kurioje nurodoma, kad A. R. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos dešinės pusės žaizda su klubinės ir aklosios žarnos bei žarnų pataiso pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (800 ml. kraujo su krešuliais), durtinės žaizdos krūtinės ląstos nugarinėje dalyje kairėje ir dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai 2013-03-10. Sužalojimai padaryti ne mačiau kaip 3 trauminiais poveikiais. Kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos dešinės pusės žaizda su klubinės ir aklosios žarnos bei žarnų pataiso pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (800 ml. kraujo su krešuliais) kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto numatyto 6.6.9 punktą. Durtinės žaizdos krūtinės ląstos nugarinėje dalyje kairėje ir dešiniajame žaste kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų visuma nebūdinga savęs žalojimui. (1 t., b.l. 18-20)

2. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kuriame aprašyta įvykio vieta (1 t., b.l. 5-7)

3. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja S. G. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, nurodė, kad pas juos į svečius buvo atvažiavęs kaltinamasis R. R., ji parodė kaltinamajam kambarį, kur jis turėjo miegoti, naktį, apie 2 val. pabudusi pamatė R. R. prie lovos su peiliu rankoje, pažadinusi R. ji nubėgo į dukros kambarį, po grįžusi pamatė stovintį R. ir kambaryje buvo daug kraujo, jai paprašius R. jai atidavė peilį, kurį perdavė dukrai. (1 t., b.l. 34-35).

4. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja L. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, parodė, kad pas juos į svečius buvo atvažiavęs kaltinamasis R. R., parodė, kad jos kambarys už to kambario, kur turėjo nakvoti R. R., parodė, kad naktį atbėgusi mama pasakė, kad „Č.“ (R. R.) į jų kambarį atėjo su peiliu, parodė, kur mamos kambaryje stovėjo kaltinamasis, kai ji su mama atėjo į mamos kambarį, parodė, kur virtuvėje padėjo kruviną peilį, kurį jai padavė mama. (1 t., b.l. 40-41).

5. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1422)-IS1-3170 nurodyta, kad peilio rankena – apie (1,9x12,0) cm. dydžio, juodos spalvos, plastikinė, su trimis metalinėmis kniedėmis, geležtė – apie(2,1x14,9) cm. dydžio, pilkos spalvos, metalinė. (1 t., b.l. 53)

6. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Peilis, paimtas 2013-03-10 įvykio vietoje, kuris perduotas saugoti Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklai. (1 t., b.l. 69, 70)

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadą bei ištyrus kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, tyčia smogdamas nukentėjusiajam peiliu į pilvo sritį, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jam sveikatą ir nors galimai nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. R. R. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už sunkų nukentėjusiojo A. R. sveikatos sutrikdymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnį, yra pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas. Iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad po dūrio peiliu nukentėjusiajam iš karto buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba bei jis nuvežtas į ligoninę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp sužalojimo peiliu nukentėjusiajam ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Faktines įvykio aplinkybes teismas nustatė remdamasis teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies – paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvadomis bei kitais rašytiniais teismo posėdyje ištirtais ir aptartais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pažymima ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis su R. R. anksčiau jokių konfliktų neturėjo, buvo jau senai pažįstami, pats A. R. pasikvietė jį atvykti į Vilnių, į savo namus, todėl jį apkalbėti neturėjo jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys bei rašytinė bylos medžiaga: specialistų išvados, liudytojų S. G., L. P. parodymai. S. G. nurodė, kad buvo kilęs žodinis konfliktas, po kurio kaltinamasis su nukentėjusiuoju iš karto susitaikė, o jos dukra L. P. nurodė, kad jokio konflikto nebuvo. Nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl neabejotinai šie paaiškinimai yra kaltinamojo R. R. kaltės įrodymai. Paties kaltinamojo parodymus teismas laiko gynybine versija siekiant sušvelninti savo padėtį ir jais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirminės apklausos metu 2013-03-10 R. R. nurodė, kad visko, kas vyko nepamena, bet pamena, kad susiginčijo su nukentėjusiuoju, įvyko konfliktas, A. pradėjo jį smaugti, po to apsiramino ir nuėjo miegoti, juos išskyrė A. R. sugyventinė, nepamena kaip sudavė peiliu, bet teigia, kad taip galėjo būti. Dėl ko įvyko konfliktas nepamena (tomas 1, b.l. 74). 2013-08-07 įvykusios apklausos metu R. R. jau nurodo, kad A. R. sudavė peiliu virtuvėje dėl to, kad šis jį smaugė, nurodo, kad nukentėjusysis jį taip pat sužalojo peiliu į kairę ranką prie pažasties, į medikus nesikreipė. 2013-08-14 Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo direktoriaus rašte (tomas 1, b.l. 81) nurodoma, kad 2013-03-12 R. R. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimą ir priėmimo metu pas suimtąjį jokių sužalojimų užfiksuota nebuvo, tai patvirtina ir 2013-03-10 į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolas (tomas 1, b.l. 86). Panašius parodymus R. R. davė ir teisiamojo posėdžio metu, tik jau nurodė, kad visas veiksmas vyko jau ne virtuvėje, o koridoriuje, nuo pirmo nukentėjusiojo smūgio iki jo smūgio - truko apie 4 min. Teismas atmeta kaip nepagrįstus R. R. teiginius, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

R. R. padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl A. R. sužalojimo pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido ir pretenzijų neturi.

Kaltinamasis R. R. baustas administracine tvarka (t.1, b.l.122-123), praeityje devynis kartus teistas, paskutinį kartą – 2013-05-28 Kretingos rajono apylinkės teisme, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centre nesigydė. (b.l. 164-169).

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog R. R. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas normas, toliau daro nusikalstamas veikas.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, R. R. turi būti paskirta vienintelė sankcijoje numatyta už šį nusikaltimą reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnę už bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkį.

Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista, pratęsiant suėmimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, kiti daiktai, paimti 2013-03-10 asmens kratos metu ir 2013-07-29 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini nuteistajam.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 1389,86 Lt dydžio civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. R. gydymą tenkintinas visiškai, kadangi jis yra pagrįstas bylos medžiaga ir kaltinamasis iš esmės jį pripažįsta (LR BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2013-04-29 ir 2013-05-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir R. R. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-12-04. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str. 2 d., R. R. įskaityti jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2013-03-10 iki 2013-12-04 bei visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-04-29 ir 2013-05-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. R. palikti nepakeistą, pratęsiant suėmimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kitus daiktus, paimtus 2013-03-10 asmens kratos metu ir 2013-07-29 nutarimu Nr. 10-18-IL-504 perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nuteistajam R. R..

Priteisti iš R. R. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1389,86 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 86 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Paimtus iš R. R. 2013-03-10 asmens kratos metu 52,50 Lt (penkiasdešimt du litus 50 ct), kurioms 2013-08-06 nutarimu apribotos R. R. nuosavybės teises bei perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK buhalteriją (2013-08-07 kvitas A serija AAC Nr. 002584), nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai, civiliniam ieškiniui už nukentėjusiojo gydymą iš dalies padengti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.