- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 1-224-814/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47060-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, kaltinamajam S. V., nukentėjusiajai J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba UAB „J9duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 Jonavos r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu - sugyventine J. Ž. metu, tyčia sėdinčiai ant kėdės nukentėjusiajai J. Ž. ranka sugriebė už kaklo ir spaudė dėl ko nukentėjusioji J. Ž. jautė fizinė skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką nukentėjusiajai J. Ž. sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtines sritį bei vieną kartą sudavė smūgį į kairės pusės akies sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. Ž. fizinį skausmą.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu S. V. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad tai galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.00 val. namuose kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jo ir nukentėjusiosios J. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Konflikto metu, jis būdamas neblaivus sėdinčiai ant kėdės nukentėjusiajai ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, po to sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtines sritį ir vieną kartą sudavė smūgį į kairės pusės akies sritį. Paskui nuėjo į lovą prigulti ir atsikėlęs nerado J. namuose. Nuėjo jos ieškoti pas kaimynę. Prie kaimynės (duomenys neskelbtini) - to buto durų į jas beldė delnu, kad atidarytų. Dėl šio įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sugyventinės J. Ž. dėl šio savo poelgio atsiprašė, susitaikė, dėl visko kaltas yra alkoholis, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Teisiamojo posėdžio metu teisiamasis, prokurorė ir nukentėjusioji sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios J. Ž., liudytojos B. P., nepilnametės liudytojos M. R. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo S. V. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad kartu su sugyventiniu S. V. gyvena 9 metus nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos dukra M. R., kuriai yra 12 metų. 2015-08-22 dukros M. namuose nebuvo, ji buvo pas savo tėvą. Namuose su S. V. vartojo alkoholį, išgėrė nemažai. Begeriant kilo žodinis konfliktas. Abu sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jai sėdinčiai ant kėdės S. V. viena ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą, ir nuo pirštų suspaudimo ties smakro apačia abiejose pusėse liko kraujosruvos. Pradėjo muistytis S. V. ranką paleido nuo kaklo. Paskui atsistojus S. V. vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į krūtinės sritį, dėl ko juto fizinį skausmą ir atsirado kraujosruva, bei sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę akies sritį, dėl ko taip pat juto fizinį skausmą ir liko kraujosruva aplink akies sritį. Nutaikius momentą, kada S. išėjo parūkyti į balkoną, nubėgo pas kaimynę prašytis pagalbos. Kaimynė B. P. iš 54 –to buto ją įsileido, ji papasakojo, kas nutiko. Kaimynė matė jai padarytus sužalojimus. B. buvo užrakinusi buto duris ir neužilgo į jas daužyti pradėjo S. V.. Jis daužė duris tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams buvo siūloma medikų pagalba, tačiau jos atsisakė, kadangi buvo neblaivi, ir jautėsi pakankamai gerai. Dėl S. V. padarytų sužalojimų į medikus pagalbos nesikreipė, nes gaila S, bijo, kad jis bus nubaustas. Jis uždirba pinigus šeimai, ir jeigu jį uždarytų tuomet prarastų visus finansus. Dėl 2015-08-22 konflikto metu S. V. padarytų sužalojimų pretenzijų neturi, nei turtinė nei moralinė žala nėra padaryta, todėl atsisako reikšti civilinį ieškinį ( b. l. 17-18).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. P. parodė, kad ji yra J. Ž. ir S. V. kaimynė, gyvena tame pačiame name adresu (duomenys neskelbtini), o kaimynai 56-ame bute. Jie kartu gyvena apie 9 metus. 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., ji girdėjo, kad 56-ame bute, kur gyvena J. ir S. triukšmaujama. Šaukė tiek J, tiek S, tačiau nelabai kreipė dėmesio, nes konfliktai tarp jų vyksta dažnai. Po 20 min., į duris pasibeldė J. Ž.. Atidariusi duris pamatė, kad ji yra visa sumušta: abejose skuostose kraujosruvos, dešinės akies srityje kraujosruva, krūtinės srityje labai daug kraujosruvų. J. buvo apsiverkusi ir stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. J. įsileido į butą. J. paaiškino, kad ji išgėrė alkoholio, atsigulė į lovą, tačiau ją iš lovos už plaukų ištraukė S. ir pradėjo mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas nepasakė. Iš pradžių J. nieko nesakė, kad jai iškviestų policiją, tačiau paskui po praėjus 30 min., pradėjo kažkas daužyti duris. Priėjusi prie durų jas pradarė šiek tiek, manydama, kad į namus parėjo brolis, tačiau už durų stovėjo S. Ji staiga duris uždarė, kadangi S. nenustojo daužyti durų. J. paprašė iškviesti policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, ir kol nesulaikė S. jis ir toliau daužė buto duris. 2015-08-23 bendravo su J., jos veidas nuo S. suduotų smūgių buvo sutinęs ir matėsi dar labiau išryškėjusios kraujosruvos, skundėsi kad jai svaigsta galva, tačiau pasiūlius kreiptis į medikus, ji kategoriškai atsisakė ( b. l. 23-24).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja M. R. parodė, kad konflikto tarp mamos J. Ž. ir jos sugyventinio S. V. nematė, kadangi buvo išėjusi pas savo tėvą. Kitą dieną 2015-08-23 pargrįžo į namus ir pamatė sumuštą motiną J. Ž.. Ant jos veido buvo kraujosruva ties kairiąją akimi, ties smakru abiejuose pusėse ir matė kraujosruvą krūtinės srityje( b. l. 27).
Asmens blaivumo teste nustatyta, kad 2015-08-22 20:58 val., J. Ž. nustatytas 3,03 prom. girtumas (b. l. 14).
Asmens blaivumo teste nustatyta, kad 2015-08-22 21:13 val., S. V. nustatytas 2,05 prom. girtumas (b. l. 47).
2015-08-22 vyr. patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nustatyta, kad 2015-08-22 apie 20:21 val., gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas daužo duris, kadangi pas ją pasislėpusi nuo smurto kaimyno sugyventinė ( b. l. 1-2).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2015-08-24 iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, pagalbos telefonu skambina B. P., kuri pranešė, kad pas ją į 54 -tą butą atėjo sumušta kaimynė iš (duomenys neskelbtini) namo 56 buto, o kaimynę sumušęs sugyventinis pokalbio metu daužo B. P. buto duris ( b. l. 32-33).
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, S. V. kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamasis S. V. J. Ž. sugriebęs už kaklo spaudė, sudavė smūgį į krūtinės ir į kairės pusės akies sritį ir tokiais veiksmais šeimos nariui – sugyventinei J. Ž. sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstamą veiką S. V. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją ir spausdamas kaklą bei suduodamas smūgius numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo.
Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis S. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, S. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (b.nl. 46), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 45), VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b. l. 44), kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jam atleido, jie susitaikė, dirba, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, dydį nustatant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog S. V. yra tikslinga įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Prokurorė siūlė įpareigoti S. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir būti tam tikru laiku namuose. Vis tik konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti S. V. konkrečiu metu būti namuose, kadangi tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie kaltininką charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. dirba, todėl jį įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose netikslinga, nes šios programos vyksta darbo laiku.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 21.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. 15.10 val. (dvi dienos).
Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su sugyventine J. Ž. bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą, šios kardomosios priemonės naikintinos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - laikmena, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 21.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. 15.10 val., (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendravimą ir neieškojimą ryšių su sugyventine J. Ž. bei nesilankymą adresu (duomenys neskelbtini), S. V. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - laikmeną, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.