- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2350-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarimo N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad N. B. 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 17 val. 31 min., kelyje Nemakščiai-Jauniškė-Junkilai, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, apgadindamas kelio stulpelius, nepateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.
II.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. nutarimu pripažino N. B. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Teismas, spręsdamas dėl N. B. kaltės, įvertino liudytojų A. K. ir H. Z. (policijos pareigūnų), M. J. ir R. K. (N. B. draugų), A. A. ir Ž. A. (į eismo įvykį atvykusių asmenų) parodymus. Teismas pažymėjo, kad N. B. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnų parodymais netikėti teismas nematė pagrindo, o liudytojų M. J. ir R. K. parodymus laikė bandymu apginti draugą. Pažymėjo, kad jie nurodė, jog N. B. buvo įsodintas į automobilį, tačiau, kas vairavo, nematė. Tokius pačius N. B. parodymus teismas atitinkamai laikė siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Anot apelianto, jis automobilio nevairavo ir negalėjo vairuoti, nes prieš tai jau buvo susižalojęs, kuomet su draugais gėrė alkoholinius gėrimus, būdamas išgėręs parvirto ir susitrenkė stuburą, dėl ko draugai įsodino į automobilio keleivio sėdynę, vėliau paskambino savo draugams, pasakė, kad yra išgėręs ir paprašė, jog atvažiuotų paimti. Apeliantas nurodo, kad jo versiją gali patvirtinti kartu žvejyboje buvę draugai, jam nepažįstami žmonės Ž. A. ir A. A., patvirtinę, kad jį ištraukė iš keleivio pusės, greitosios pagalbos vairuotojas, nurodęs, kad minėtą dieną gavo iškvietimą vykti į avarijos vietą, tačiau pradėjus važiuoti iškvietimas buvo atšauktas ir po pusvalandžio vėl pakartotas. Nurodo, kad apklausiamas policijos pareigūnų buvo labai smarkiai traumuotas, nepilnos sąmonės, todėl nežino, ką galėjo pasakyti, ir kur pasirašyti. Teigia, kad pagal automobiliui padarytus sugadinimus, jų dislokaciją, taip negalėjo susižaloti. Anot apelianto, yra nubaustas nepagrįstai, administracinio teisės pažeidimo nepadarė, teismas neįsigilino į visas aplinkybes ir priėmė neteisingą nutarimą.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija nurodo, kad su juo nesutinka, anot jos, Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarimas pagrįstas, N. B. veika kvalifikuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
N. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą.
Apeliaciniame skunde N. B. neigia, kad tai jis padarė administracinius teisės pažeidimus ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, nepakankamai įsigilinęs į bylos medžiagą.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Teismas apklausė liudytojus (A. K., H. Z., M. J., R. K., A. A. bei Ž. A.), tačiau, priimdamas nutarimą, iš esmės apsiribojo pateiktų parodymų išvardijimu ir jų detaliau neanalizavo, nenagrinėjo jų kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Iš nutarimo turinio matyti, kad teismas rašytinių bylos duomenų apskritai nevertino ir į juos neatsižvelgė. Pažymėtina, kad nei vienas apklaustas liudytojas tiesiogiai nepatvirtino, kad matė, kaip automobilį vairavo N. B.. Liudytojai A. A. bei Ž. A. patvirtino, kad pačio autoįvykio nematė, atvyko jau po jo, pastebėję apvirtusį automobilį, L. A. parodė, kad N. B. su tėvu iškėlė pro keleivio pusę, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, nesiaiškino, ar N. B. buvo prisisegęs saugos diržais, kas konkrečiu atveju yra reikšminga aplinkybė. Tai, kad minėti liudytojai aplink kitų žmonių nematė, savaime nepaneigia apelianto versijos, kad automobiliu jį vežė draugai, kurie, anot jo, iš įvykio vietos pasišalino. Šiuo aspektu svarbu įvertinti laiko tarpą nuo eismo įvykio atsitikimo iki liudytojų A. A. bei Ž. A., kurie teigė iškvietę greitąją pagalbą, atvykimo į įvykio vietą. Iš byloje esančio rašytinio greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo A. P. paaiškinimo (b. l. 18) matyti, kad informaciją apie eismo įvykį gavo jau 16 val. 30 min., tik jis buvo atšauktas, o pakartotinis iškvietimas – 17 val. 05 min. Teismas šio įrodymo apkritai netyrė ir nevertino. Teismas vadovavosi policijos pareigūnų H. Z. ir A. K. parodymais ir laikė, kad nėra pagrindo jais netikėti, tačiau neatsižvelgė, kad minėtų pareigūnų paaiškinimai nesutampa su rašytiniuose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal iškvietimą nuvyko į eismo įvykio vietą, kuriame N. B. jau nebebuvo, todėl nuvyko į ligoninę. Nurodė, kad apklausti jo nepavyko, todėl atvyko kitą dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 30-31), tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek N. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta jų surašymo data – 2009 m. rugpjūčio 23 d. Teismas šių prieštaravimų nepašalino. Atkreiptinas dėmesys į policijos pareigūno H. Z. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jau anksčiau buvo gavęs budėtojo pranešimą apie tai, kad N. B. važinėjasi neblaivus ir išvažinėjo žmogaus pievą (b. l. 31). Minėtas faktas yra reikšmingas, todėl privalo būti byloje patikrintas. Apeliantas taip pat teigia, kad automobilio negalėjo vairuoti, nes buvo prieš tai jau smarkiai sužalotas – lipdamas laiptais parvirto ir susitrenkė stuburą, dėl ko negalėjo vaikščioti. Minėtas aplinkybes jis nurodė ir savo 2009 m. rugpjūčio 23 d. duotame paaiškinime (b. l. 5). Taip pat ir policijos pareigūno H. Z. tarnybiniame pranešime (b. l. 10) nurodyta, kad N. B. ligoninėje savo nugaros susižalojimo priežastimi nurodė ne autoįvykį, o nelaimingą atsitikimą (griuvimą, lipant laiptais). Be to, minėtas pareigūnas teismo posėdžio metu parodė, kad gydytojai jam paaiškino, jog N. B. susižalojo prieš įvykį, taip netiesiogiai patvirtindamas apelianto pateiktą versiją. Teismas šios versijos apskritai netyrė. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl N. B. kaltės, jo iškelta versija privalo būti patikrinta. Tam reikia rinkti papildomus įrodymus (išreikalauti medicininius dokumentus), esant būtinybei, spręstinas klausimą dėl specialisto apklausos.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.