Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas J. S. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto 2015-03-10 nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 87 str. 4 d. 86 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 27 d. Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 104244 dėl ATPK 87 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2015-02-27 11.20 val. J. S. vykdė neteisėtą žvejybą Minijos upėje, Minijos kaimo ribose, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje Šilutės rajone, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, su viena dugnine meškere, žuvies pagavęs neturėjo. Tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11.1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 4 d.

2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto nutarimu J. S. nubaustas pagal ATPK 87 str. 4 d. 86 Eur bauda. Šį nutarimą J. S. apskundė apylinkės teismui.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi J. S. skundas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog J. S. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje vykdė neteisėtą žvejybą neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu R. S. prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą iki minimalios – įspėjimo. Nurodo, kad jam žvejojant atvyko gamtos apsauga ir patikrino jo dokumentus, pasakė, kad toje vietoje yra regioninis parkas, tačiau apeliantas jokių ženklų, žyminčių parko pradžią ar pabaigą, nematė. Pažymi, kad bilietą pirko parduotuvėje „IKI“, pirkdamas pardavėjai nurodė žvejybos vietą, ši išmušė paprastą žvejo mėgėjo bilietą. Apelianto manymu, ir aplinkos apsaugos pareigūnai suprato, jog įvyko netyčinė klaida. Jis pats yra bedarbis, nenorėjo sukčiauti ar sutaupyti, pabrėžia, kad jei būtų norėjęs sutaupyti, jokio leidimo nebūtų pirkęs. ATPK už tokį pažeidimą yra numatyta nuobauda nuo įspėjimo iki 150 Eur. Po protokolo surašymo apeliantas parduotuvėje įsigijo žvejo mėgėjo kortelę ir žvejybą tęsė. J. S. atkreipia dėmesį, kad kartu žvejojusiam jo draugui buvo skirtas įspėjimas, todėl ir jam, žvejojusiam tomis pačiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turėtų būti skirtas įspėjimas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal ATPK 87 str. 4 d. limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Ši administracinę atsakomybę nustatanti teisės norma yra blanketinė, ji taikoma kartu su teisės aktais, nustatančiais limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 1 p. numatyta, kad šios taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą, 3 p. įtvirtinta, kad vykdant limituotą žvejybą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o 11.1. p. inter alia numato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-31 įsakymu Nr. D1-1128 patvirtinto Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 p. numatyta, kad teisė limituotai žvejybai įgyjama valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka įsigijus žvejo mėgėjo kortelę arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Minėto aprašo III priede, numatančiame limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) vandens telkiniuose, nurodyta, kad žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų.

Taigi limituotos žvejybos NDRP vandens telkiniuose sąlygų turinį sudaro Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai, o Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas, žvejojant vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba, laikytinas limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimu (ATPK 87 str. 4 d.). Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), specialisto tarnybiniu pranešimu (b. l. 15), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu nustatyta, kad J. S. žvejojo NDRP vandens telkinyje (Minijos upėje), kuriame vykdoma limituota žvejyba, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1. p. inter alia numato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, o limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 p. inter alia numato, kad teisė limituotai žvejybai suteikiama įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, dėl to J. S. pagrįstai pripažintas pažeidusiu limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas, t. y. kaltu padarius ATPK 87 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas skunde nurodo, kad kartu žvejojęs draugas, padaręs tą patį pažeidimą (žvejojo NDRP vandens telkiniuose, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės), buvo nubaustas įspėjimu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad iš tiesų E. V. veika už analogišką pažeidimą apylinkės teismo buvo perkvalifikuota iš ATPK 87 str. 4 d. į ATPK 87 str. 1 d. nurodant, kad buvo pažeistos Mėgėjų žvejybos taisyklės. Tačiau Institucijai apskundus šį nutarimą, apeliacinės instancijos teismas paliko pirminę veikos kvalifikaciją pagal ATPK 87 str. 4 d. nurodydamas, kad priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, E. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo teisingai kvalifikuota pagal ATPK 87 str. 4 d. ir Institucijos 2015-03-10 nutarimu jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad iš žvejybą reglamentuojančių teisės aktų akivaizdu, kad žvejojant Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinyje be leidimo – žvejo mėgėjo kortelės, kurios įsigijimas reglamentuotas Mėgėjų žvejybos taisyklių 11.1. p. ir limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 p., pažeidžiamas limituotos žvejybos reguliavimas ir nustatytos sąlygos, ir tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 str. 4 d.

Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad Institucija ir apylinkės teismas nustatė, jog J. S. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d.). Tai, kad gailėjosi, suklydo pirkdamas ne tą žvejybos leidimą (įsigijo žvejo mėgėjo bilietą), asmuo nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 13). J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pats J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra bedarbis, tačiau nenorėjo sukčiauti ir sutaupyti, nurodo, kad jeigu būtų norėjęs sukčiauti, būtų nepirkęs ir žvejo mėgėjo bilieto, tokią apelianto poziciją patvirtina ir nedidelis šių leidimų kainų skirtumas: žvejo mėgėjo bilietas, galiojantis 2 paras, kainuoja 1.40 Eur, o žvejo mėgėjo kortelė, galiojanti parą, kainuoja 2.50 Eur (be aptarnavimo mokesčių) (b. l. 5). Tai, kad asmuo nuoširdžiai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo ir tai, kad gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą, atskleidžia byloje esančios žvejo mėgėjo bilieto ir žvejo mėgėjo kortelės kopijos, iš kurių matyti, kad J. S. 2015-02-26 nusipirko žvejo mėgėjo bilietą, o po to, kai buvo patikrintas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų (2015-02-27 11.20 val.), 2015-02-27 14.35 val. įsigijo tinkamą leidimą – žvejo mėgėjo kortelę (b. l. 5). Pažymėtina ir tai, kad J. S. patikrinus aplinkos apsaugos pareigūnams, jis žuvies pagavęs nebuvo (b. l. 12). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – J. S. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam mažesnę, negu numatyta ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu, 5 Eur dydžio bauda teisės būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl J. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 4 d., padarymą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento paskirta nuobauda – 86 Eur bauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinama iki 5 Eur. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant J. S. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį pakeisti: pritaikius ATPK 30¹ str., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto 2015 m. kovo 10 d. nutarimu J. S. pagal ATPK 87 str. 4 d. paskirtą 86 eurų baudą sumažinti iki 5 eurų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.