Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-115-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
e2S-115-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23917-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
R. A.
Trečiasis asmuo
A. A.
Kategorijos
  • 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-115-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23917-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, trečiasis asmuo - A. A. įmonė „Santechma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. A., kurį 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslino, ir prašo: nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp R. A. ir R. A. dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės po 200 EUR išlaikymą L. A. ir A. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei pervedant pinigus į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 10 d.; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo ir 1/2 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, priteisti ieškinyje išvardintą kilnojamąjį turtą (daiktus), kurio vertė 4 570 EUR; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), automobilį Reno Laguna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinyje išvardintą kilnojamąjį turtą (daiktus), kurių vertė 14 395 EUR; priteisti ieškovui iš atsakovės 115 000 EUR kompensaciją už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti bei 4 912,5 EUR kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; A. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 119 000 EUR skolą pagal sąskaitą faktūrą Nr.2804 pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

2. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos, pervedant pinigus į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – teismas priteisė iš atsakovės R. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Atsakovė R. A. 2018 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina R. A. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje; priteisti iš ieškovo R. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio prašymo pateikimo teismui dienos iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, pavedant vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti atsakovei R. A.; įpareigoti ieškovą R. A. netrukdyti atsakovei R. A. patekti, gyventi, valdyti ir naudotis gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini)bei jame esančiu turtu, priklausančiu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; panaikinti 2018-09-04 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

5. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos remiantis vien tik ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios iš esmės yra melagingos ir neatitinkančios tikrovės. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos teismui priimant 2018-09-04 nutartį ir kurios paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, bei paaiškėjus, kad dėl ieškovo neteisėtų ir savanaudiškų veiksmų susidariusi situacija pažeidžia nepilnamečių vaikų ir atsakovės teisėtus interesus, riboja jų galimybes pilnavertiškai ir nepertraukiamai bendrauti, trukdo atsakovei tinkamai dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyme, yra teisinis pagrindas panaikinti šia nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti naujas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai iki šalių ginčas bus išspręstas galutinai.

Šalies argumentai

6. Ieškovas R. A. su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko ir nurodė, kad padėtis iš esmės nėra pasikeitusi ir nėra būtinybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pažymėjo, kad nepilnametės dukros nuo tėvų gyvenimo skyriumi pradžios gyveno su tėvu namuose, šiuose namuose jos jaučiasi saugiai, turi joms skirtus kambarius, o motinos gyvenamojoje vietoje vaikams skirtas atskiras kambarys nenumatytas, tik skirta atskira erdvė svetainėje, dėl to laiko, kad šiuo metu nėra būtinųjų sąlygų keisti laikinąją apsaugos priemonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - nutarė įpareigoti ieškovą R. A. netrukdyti atsakovei R. A. patekti, gyventi, valdyti ir naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) bei jame esančiu turtu, priklausančiu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kitą prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove R. A., įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. birželio 15 d. raštuose nurodytas aplinkybes - kad abu tėvai geranoriškai susitarė dėl motinos bendravimo su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais, atsakovė neginčijo, kad nurodyta tvarka su dukromis bendrauja, trukdymų iš tėvo pusės bendrauti nėra. Įvertinęs laikotarpį dėl nusistatytos bendravimo tvarkos (praėjo beveik pusė metų), konstatavo, kad nepilnametės šalių dukterys prie nurodytos tvarkos šiuo metu yra pripratusios, todėl, pritaikius atsakovės prašomą laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su motina, iš esmės keistųsi šalių dukterų gyvenamoji aplinka, kas gali sukelti neigiamų padarinių ir gali būti pažeistos nepilnamečių šalių vaikų teisės bei teisėti interesai augti joms įprastoje, saugioje gyvenamojoje aplinkoje.

Šalies argumentai

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovas prašo po santuokos nutraukimo žemės sklypą su namu padalinti šalims per pusę, taigi, šis turtas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidžia atsakovės teises naudotis namu (atitinkamai ir žemės sklypu, ant kurio namas stovi), taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini)ir jame esančiais daiktais, kurie priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, taip pat nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų. Teismas įvertino ir tai, kad namo plotas yra apie 240 m², todėl sutuoktiniai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo turi galimybę gyventi atskirose namo patalpose ir išvengti konfliktų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir atsakovės R. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

13. Apeliantas nurodo, kad jis yra kreipęsis į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovei buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat atsakovė buvo įpareigota nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti kontaktų su R. A., nesilankyti (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nutartis dar neįsiteisėjo, taigi ir 2018-08-02 paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimais yra galiojanti. Laiko, kad ši aplinkybė prieštarauja skundžiamai nutarčiai, kuria ieškovas įpareigotas netrukdyti atsakovei naudotis nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

14. Atsakovė R. A. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo argumentai dėl neva atsakovei taikytinos kardomosios priemonės yra niekuo nepagrįsti. Atsakovei 2018-08-02 nutarimu taikyta kardomoji priemonė yra negaliojanti ir pasibaigusi 2018-09-17 prokuroro nutarimu nutraukus atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Tai, kad ieškovas yra pateikęs skundą dėl minėto prokuroro nutarimo, neturi jokios reikšmės kardomosios priemonės negaliojimui pagal BPK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, kardomąja priemone niekaip nebuvo apribotos atsakovės teisės netrukdomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

15. Atsakovė pateikė į bylą jos gautą prokuroro 2018-08-02 nutarimą tokį, kokį gavo iš ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos ir kuris yra kitoks nei ikiteisminio tyrimo byloje. Nurodo, kad jis privalėjo laikytis tos kardomosios priemonės, kuri jai buvo nurodyta jai įteiktame 2018-08-02 nutarime, kuriame buvo nustatytas tik pasižadėjimas neišvykti. Nepaisant to, bet kokiu atveju nurodytu nutarimu taikyta kardomoji priemonė nebegalioja nuo 2018-09-17, kai buvo prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl naujai atsiradusių įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-12, išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros antro skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018-10-17 nutarimo atmesti skundą panaikinimo, jį patenkino ir perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą tirti iš naujo. Laiko, kad visi atskirajame skunde išvardinti įpareigojimai atsakovei yra galiojantys, todėl atsakovės prašymas įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei patekti, gyventi, valdyti ir naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiu turtu, negali būti patenkintas. Pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutarties kopiją ir prašė ją priimti.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė du prašymus dėl papildomų įrodymų, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutartis dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36637-18 nėra įsiteisėjusi, kadangi dėl jos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Atitinkamai šiuo metu galioja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36637-18 nutraukimo, o R. A. taikyta kardomoji priemonė negalioja. Pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2019-01-04 raštą, kuriame nurodyta, kad yra pateiktas prokuroro skundas dėl 2018-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36637-18, atitinkamai ši nutartis nėra įsiteisėjusi.

18. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju abi šalys pateikė naujus įrodymus – apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutarties kopiją, atsakovė - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2019-01-04 raštą. Šie dokumentai persiųsti šalims, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra susipažinusios su pateiktais dokumentais, galėjo dėl jų teikti paaiškinimus, dokumentai priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

20. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. A. atskirojo skundo ribose, t. y., nors apeliantas skundu ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį visoje apimtyje, tačiau argumentus ir motyvus teikia tik dėl nutarties dalies, kurioje atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas. Kitos nutarties dalies, kurioje buvo atmestas atsakovės prašymas nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su motina R. A. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškovas iš esmės neskundžia. Atsakovė atskirojo skundo nepadavė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neapskųstoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir pasisako tik dėl apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovas iš esmės nurodo tik vieną aplinkybę savo prašymui pagrįsti, t. y., kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovei buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat atsakovė buvo įpareigota nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti kontaktų su R. A., nesilankyti (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nutartis dar neįsiteisėjo, taigi ir 2018-08-02 paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimais yra galiojanti. Laiko, kad ši aplinkybė prieštarauja skundžiamai nutarčiai, kuria ieškovas įpareigotas netrukdyti atsakovei naudotis nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodytas aplinkybes iš esmės neigia, pateikdama kitokio turinio nutarimą dėl kardomosios priemonės taikymo, t. y., kad jos atžvilgiu buvo taikyta tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodytų aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, kadangi jos, tikėtina, teismui nebuvo nurodytos ir žinomos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis (šalių pateikti nauji įrodymai) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu iš tikrųjų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis nėra užbaigtas (prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, tačiau teismo nutartimi šis nutarimas yra panaikintas, o teismo nutartis neįsiteisėjusi). Taigi, spręsti dėl ikiteisminiame tyrime atsakovei taikytų sankcijų įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nagrinėjamoje byloje, šiuo metu nėra galimybės, juo labiau, kad šalys disponuoja ir skirtinga informacija. Dėl to pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigoti ieškovą R. A. netrukdyti atsakovei R. A. patekti, gyventi, valdyti ir naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) bei jame esančiu turtu, priklausančiu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – nepripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis.

23. Be to, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

24. Taigi, civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

25. Šiuo atveju yra nagrinėjama civilinė byla tik pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, tuo tarpu atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi jokio savarankiško reikalavimo nei ieškinio, nei priešieškinio forma, o prašymą dėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pareiškė tik apskritai kalbėdama apie bendrą susidariusią situaciją. Taigi, šiuo atveju, akivaizdu, kad nėra bent jau vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes tokio ieškinio (priešieškinio) apskritai nėra.

26. Nesant pareikšto ieškinio (priešieškinio) reikalavimo dėl trukdymo naudotis nuosavybės teise ir/ ar pan., nėra ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nėra iškeltas šalių ginčas dėl naudojimosi bendra nuosavybe trukdymų, atvirkščiai, ieškovas sutinka, kad bendra nuosavybė šalims priklauso lygiomis dalimis (prašo priteisti po ½ dalį kiekvienai iš šalių), todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kuri priskiriama teisinius santykius laikinai sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių grupei.

27. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, nors bylos duomenys ir tvirtina, kad ieškovas pakeitė namo užraktus, signalizaciją, kas apsunkina atsakovės galimybę naudotis statiniu, tačiau galėjimą/ negalėjimą naudotis savo nuosavybe šalys aiškina skirtingai – ieškovas nurodo, kad atsakovė išsikėlė iš namo sava valia su visais daiktais, atsakovė gi tvirtina, kad ieškovas ją išvarė prievarta. Taigi, nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidžia atsakovės teises naudotis namu (atitinkamai ir žemės sklypu, ant kurio namas stovi), nes nurodyta aplinkybė, esant prieštaringiems šalių teiginiams, nėra akivaizdi ir įrodyta.

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas apskųstoje dalyje netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko priėmė nutartį, kuri negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta visoje apimtyje. Dėl to teismo nutarties dalis, kurioje atsakovės prašymas buvo patenkintas, naikinama ir prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeisti – panaikinti jos dalį, kurioje prašymas patenkintas ir nutarta įpareigoti ieškovą R. A. netrukdyti atsakovei R. A. patekti, gyventi, valdyti ir naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) bei jame esančiu turtu, priklausančiu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė