- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-21
- Bylos Nr.
- 1-41-242/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- R. S. K.
- Nukentėjusysis
- R. L., V. L.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1943 m. vasario 8 d. Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2004 m. kovo 10 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 7 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; bausmė atlikta; 2007 m. birželio 8 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 132,50 Lt turtinę žalą, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, jis nuo 2012 metų sausio 19 dienos 15 valandos iki 2012 metų sausio 21 dienos 8 valandos, tiksli data ir laikas nenustatyti, Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, J. L. priklausančiame gyvenamajame name, asmeninio konflikto su J. L. metu, ne daugiau 46 kartų tyčia sudavė rankomis ir kojomis J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajai kairės akies vokų kampo nubrozdinimą, kaktos, kairio smilkinio, skruosto, smakro abiejų pusių, kairiojo lūpų kampo, abipusės abiejų lūpų gleivinės, apatinio žandikaulio kairės pusės, dešinio žasto, dešinio riešo, dešinės plaštakos, kairio dilbio, kairės plaštakos riešo, dešinio raktikaulio srities, krūtinės dešinio šonkaulių lanko srities, krūtinės kairės pusės, pilvo kairės pusės, kairės kirkšnies, dešinės šlaunies, dešinio kelio sąnario, kairės šlaunies, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos daugybines kraujosruvas - nežymų sveikatos sutrikdymą.
R. S. K. neteisėtai slapta, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, o būtent, jis nuo 2012 metų rugsėjo 3 dienos iki 2012 metų rugsėjo 16 dienos, tiksli data ir laikas nenustatyti, pro neužrakintas verandos duris, neteisėtai slapta, prieš savininko R. L. valią įsibrovė į R. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė R. L. būsto neliečiamumą.
R. S. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis nuo 2012 metų rugsėjo 3 dienos iki 2012 metų rugsėjo 16 dienos, tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. L., iš namo pagrobė R. L. priklausančius daiktus: šaldytuvą „Snaigė“, 900 litų vertės, 50 litrų talpos dujų balioną, 100 litų vertės, muzikinį grotuvą, 500 litų vertės, 2 litrų talpos elektrinį virdulį, 40 litų vertės, sieninį laikrodį, 50 litų vertės, bei indus – lėkštes, 30 litų vertės, tuo padarydamas R. L. bendrą 1620,00 litų turtinę žalą;
Dėl nežymaus J. L. sveikatos sutrikdymo (sužalojimo)
Kaltinamasis R. S. K. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad atsiprašo nukentėjusiųjų ir labai gailisi, kad taip įvyko, kad jie neteko mamytės, tačiau J. L. nemušė, ją labai mylėjo. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis paaiškino, kad tie parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. K. parodė, kad 2012 metų sausio 21 dienos jis gyveno Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime kartu su J. L., jos namuose. 2012 metų sausio 21 dieną ryte, J. jis rado nebegyvą. Kartu jie gyveno apie 5 metus. Su J. jie gyveno pakankamai draugiškai, kaip ir visose šeimose tarp jų kildavo konfliktai, kurių metu jie mušdavosi. Pagrindinė konfliktų priežastis buvo alkoholis. J. vartojo labai daug alkoholio, o jis gerdavo kartu. 2012 metų sausio mėnesio apie 19 ar 20 dieną, šiuo metu jis negali prisiminti tikslios datos, J. paštininkė atnešė pensiją, todėl jie tuo metu turėjo pinigų. Jis per tas dienas kelis kartus buvo nuvykęs į Rimšės kaimo parduotuvę ir pirko alkoholį. Tuo metu jie su J. buvo kelis kartus susipykę, kai susipyko, jis ją mušė. Mušė ją pagrindinai rankų kumščiais, kelis kartus įgnybo ir įkando. Į kokias tiksliai kūno vietas mušdamas pataikė, negali pasakyti, mano, kad pataikė į veidą, į rankas, į krūtinę bei kojas. Kiek kartų jai sudavė negali pasakyti, neprisimena, nes tuo metu buvo neblaivus. Norėtų pasakyti tik vieną dalyką, kad jis jos tikrai neužmušė. Nuo jo smūgių ji krisdavo ant žemės, todėl dalį sužalojimų galėjo patirti griūdama, bet griuvo ji nuo jo smūgių. Jis visiškai sutinka, kad ją mušdavo, tik nebegali prisiminti kiek smūgių ir į kurias kūno vietas yra sudavęs, bet mušėsi ne ilgai trukus iki jos mirties, mano, jog būtent tuo laiku, kuris nurodytas įtarime (t. 2, b. l. 23 - 24, 34-35). Papildomai kaltinamasis paaiškino, jog sutinka, kad savo veiksmais padarė žalą abiems vaikams. Turtinės žalos tikrai nepadarė, o didelę moralinę žalą padarė.
Nukentėjusysis R. L. parodė, kad kaltinamasis R .S. K. apie penkerius metus gyveno su jo motina J. L. Dėl motinos sveikatos sužalojimo kaltinamasis viską teisingai papasakojo. Paaiškino, kad paštininkė jam papasakojo, kad kai atnešė pensiją, mama gulėjo lovoje, o po to kaltinamasis nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko degtinės. Apie tai, kad jo motina sumušta, jam pranešė dėdė. 2012 m. sausio 21 d. jis nuvažiavo į motinos namus ir rado ją negyvą gulinčią sumuštą, bet jam atrodė, kad buvo sumušta paėmus už gerklės ir mušta į veidą, motinos veidas buvo sužalotas, aplinka kaklą ir visur buvo mėlynės. Tuo metu R. S. K. buvo kitame kambaryje neblaivus ir į jo žodžius: "ką, užmušei motiną", jis tik sakė: "gailiuosi, gailiuosi, užmuškit mane, užmuškit". Taip pat paaiškino, kad kaltinamasis jau buvo ankščiau pakėlęs prieš motiną ranką, bet tada jis nesiskundė. Jo motina irgi mėgdavo alkoholį, vis žadėdavo, kad daugiau negers. Kaltinamojo atsiprašymo jis nepriima, jis nužudė motiną.
Nukentėjusioji V. L. parodė, kad kaltinamasis R .S. K. gyveno su jos motina, bet jie nesugyvendavo ir priežastimi buvo alkoholis, jie abu gerdavo. Motina jai skambindavo ir visada prašydavo pagalbos - iškviesti įgaliotinį, todėl, kad R. S. K. ją muša, kaimynai jai sakydavo apie triukšmą namuose, todėl ji neabejoja, kad ir tą dieną švieži tie sumušimai, kuriuos užfiksavo, būtent yra R. S. K. padaryti ir ši byla dėl to vyksta. Apie mamos mirtį ji sužinojo iš savo dėdės, nes dėdei paskambino motinos kaimynė, o pas tą kaimynę atėjo R. S. K. ir pranešė, kad E. jau šalta. Kadangi ji gyvena Vilniuje, tai į įvykio vietą pirmasis nuvažiavo brolis ir patyrė didelį šoką, nes po to jam net reikėjo vaistų, jis pusę metų negalėjo atsigaut, todėl tai įvertinant, jam padaryta moralinė žala. Ji iškart po įvykio nebuvo atvažiavusi ir nematė kaip atrodė motina, tik matė ją nugrimuotą morge. Paaiškino, kad ji nėra motinos paveldėtoja, nes iš karto po motinos mirties palikimo atsisakė, nori, kad motinos namai būtų tik brolio.
Liudytoja J. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo R. L. gyvenimo draugė, kartu gyvena apie šešerius metus ir visą tą laiką pažinojo R. S. K. Pradžia buvo 2011 m. gruodžio mėnesį, kai jie po Kalėdų atvažiavo pas motiną ir rado ją lovoje gulinčią sumuštą, o R. S. K. buvo atvežęs gėrimo. Motina prašė nieko R. S. K. nesakyt, nes gali ją užmušt, žadėjo po pensijos gavimo atvažiuoti pas juos pagyventi. Tačiau dar mėnesiui nepraėjus, 2012 m. sausio 21 d., apie 9 valandą R. paskambino dėdė ir pranešė, kad mirė mama. Jie atvažiavo apie 10.30 -11 valandą, jau buvo policija, ir rado motiną gulinčią lovoje visą kruviną, sudaužytą, vaizdas buvo labai klaikus, visas motinos veidas buvo kruvinas ir mėlynės buvo ant kojų, pakėlus motinai galvą, pasipylė kraujas iš nosies ir iš burnos, o R. S. K. sėdėjo kitame kambaryje lovoje girtas, pradėjo ant jos šaukti, sakė: "paimk kirvį, kirvis po lova guli, užmušk mane, aš ją nužudžiau". Kai jie atvažiuodavo, kaltinamasis pastoviai būdavo girtas, konfliktuodavo, motina visada būdavo sužalota.
Iš 2012 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime - J. L. priklausantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu lovoje rastas moteriškos lyties lavonas su daugybiniais veido bei kūno sumušimais (kraujosruvomis) (t. 1, b. l. 28 - 31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto 2012 m. balandžio 3 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, jog tikėtina, kad J. L. mirties priežastis yra ūmus atsitiktinis apsinuodijimas etilo alkoholiu, tai rodo teismo cheminio tyrimo metu kraujyje rastas didelis etilo alkoholio kiekis (kraujyje rasta 3,09 promilių etilo alkoholio). Taip pat nurodoma, jog mirusiosios kūne rasti tokie sužalojimai: kairės akies vokų kampo nubrozdinimas, kaktos - kairio smilkinio - skruosto; smakro abiejų pusių, kairio lūpų kampo, apatinio žandikaulio kairės pusės, dešinio žasto, dešinio riešo, dešinės plaštakos, kairio dilbio, kairės plaštakos - riešo, dešinio raktikaulio srities, krūtinės dešinio šonkaulių lanko srities, krūtinės kairės pusės, pilvo kairės pusės, kairiuos kirkšnies, dešinės šlaunies, dešinio kelio sąnario, kairės šlaunies, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos daugybinės kraujosruvos. Šie sužalojimai yra švieži, padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Krūtinės kairės pusės žalsvai violetinė kraujosruva padaryta bukais kietais daiktais, prieš 5 - 7 dienas iki mirties. Tyrimo metu konstatuota abiejų lūpų gleivinėje abipusė, nevienodo pločio, tamsiai raudona kraujosruva, padaryta bukais kietais daiktais, kontakto su kūno metu, tame tarpe stipriai spaudžiant, neužilgo prieš mirtį. Kairių V - VI šonkaulių sugiję lūžimai padaryti kietais bukais daiktais, maždaug prieš 6 - 12 savaičių iki mirties. Tiksliai suskaičiuoti visus trauminius poveikius nėra galimybės, nes sužalota 31 anatominė sritis ir padaryti 46 švieži sužalojimai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, bet įmanoma visus konstatuotus kūno sužalojimus pasidaryti pačiam (t. 1, b. l. 56 - 63).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto 2012 m. sausio 24 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad R. S. K. konstatuoti kairės plaštakos ir kairės blauzdos nubrozdinimai, padaryti prieš 2 - 3 dienas iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2012 m. sausio 23 d. 11.20 val. (t. 1, b. l. 70).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad R. S. K. 2012 m. sausio 21 d. pateikė tyrėjai savo drabužius (t. 1, b. l. 83).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos Ir DNR laboratorijos specialisto 2012 m. liepos 11 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad ant R. S. K. drabužių - marškinių ir džinsinių kelnių yra J. L. kraujas su 99,999999999 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 76 - 77).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. K. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnai įrodyta nukentėjusiųjų R. L. ir V. L. parodymais, liudytojos J. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvadomis, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo R. S. K. parodymais.
Kaltinamojo R. S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.
Dėl R. L. būsto neliečiamumo pažeidimo ir turto pagrobimo.
Kaltinamasis R. S. K. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad po J. L. mirties gyveno Kaune. Galimai 2012 metų rugsėjo mėnesį jis buvo atvažiavęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, nes norėjo pasiimti portretą. Namas ne jo, bet jis nebuvo užrakintas, buvo uždėta spyna, ją užlenki ir atrodo, kad užraktas, įėjo į namus, ten nieko nebuvo ir grįžo į Kauną. Sutinka, kad pažeidė būsto neliečiamybę. Dar buvo atvažiavęs paimti šaldytuvo žmogus iš Visagino, bet jis neatsimena gerai visų tų dalykų. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis paaiškino, kad tie parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. K. parodė, kad jo ir J. L. santykiai nebuvo oficialiai įforminti, jie nebuvo susituokę. Gyvendami kartu jie turėjo bendrą buitį, abu gaudavo senatvės pensiją, kartu jie buvo įsigiję įvairių buities daiktų, bet negali pasakyti kurie daiktai buvo asmeniniai J. L. ir jos vaikų, o kuriuos daiktus jie pirko kartu. 2012 metų rugsėjo mėnesį, kurią tiksliai dieną tai buvo, negali pasakyti, į jo sesers namus paskambino A. iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir pasakė, kad jis atvažiuotų armonikos, kurią buvo žadėjęs jam atvežti iš Baltarusijos Respublikos. Jis autobusu atvažiavo į Ignalinos rajoną, nuėjo pas A., bet armonikos taip ir negavo. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nusprendė, kad jam reikia apsilankyti J. L. namuose, nors puikiai žinojo, kad jam negalima ten lankytis. Jis norėjo iš tų namų paimti kelis savo drabužius, kuriuos ten buvo palikęs. Į namą užėjo pro verandos duris, paskui dar pakeitė pagrindinių durų pakabinamą spyną. Kelias naktis nakvojo J. L. namo palėpėje. Tuo metu kai užėjo į namą, nemanė, kad be savo drabužių dar kažką ims. Užėjęs nusprendė, kad tuo pačiu galėtų pasiimti ne tik drabužius, bet ir kitus daiktus. Namas tuo metu buvo tuščias, jame niekas negyveno, jis nemanė, kad jame esantys daiktai bus kažkam reikalingi ar kažkas jų pasiges. Kažkurią 2012 rugsėjo mėnesio dieną jis buvo nuvažiavęs į Visaginą, kur sutiko jam nepažįstamą asmenį, kuris pasiguodė savo sunkia buitimi, sakė, kad neturi elementarių buities daiktų. To asmens vardo ir pavardės nurodyti negali. Tuomet jam kilo mintis, kad jis galėtų parduoti dalį buities daiktų, kurie buvo J. L. namuose. Žmogus sutiko tuos daiktus nupirkti, sutarė, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) kaimą kitą dieną. Tas žmogus atvažiavo kažkokiu baltu nemažu automobiliu. Jis tuomet vėl buvo atėjęs į J. L. namus. Tam žmogui jis pardavė šaldytuvą „Snaigė“ ir dujų balioną už 500 litų. Muzikinį centrą, indus, laikrodį, virdulį kartu su kitais savo daiktais, tai yra kažkokiais drabužiais, susidėjo į maišus ir atvežė į Ignaliną, daiktus užnešė į Ignalinos autobusų stotį ir ten dirbusios moteriškės paprašė, kad ji juos pasaugotų, sakydamas, kad tą pačią dieną juos pasiims. Paskui jis buvo išvažiavęs į Zarasus, paskui dar kažkur buvo, paskui jau grįžo į Kauną, o daiktai taip ir nebuvo paimti. Norėtų pasakyti, kad jis buvo atvažiavęs ir atėjęs į J. L. namus gerai žinodamas, kad neturi teisės to daryti. Mano, kad paėmė daiktus, nes turėjo teisę juos paimti. Kadangi J. jau nebėra gyvųjų tarpe, jis pamanė, kad gali juos paimti, nes reikėjo pinigų tam, kad galėtų grįžti į Kauną (t. 2, b. l. 34 - 36). Taip pat kaltinamasis paaiškino, jog supranta, kad pavogė šiuos daiktus, atsiprašo ir gailisi. Taip pat paaiškino, kad dabartiniu metu gyvena pas savo seserį, pragyvena iš 560 Lt dydžio pensijos.
Nukentėjusysis R. L. parodė, kad po motinos J. L. mirties jis liko vieninteliu paveldėtoju, nes sesuo atsisakė palikimo, o jis palikimą priėmė. Po motinos mirties jis jos namuose (duomenys neskelbtini) dar negyveno, o gyveno (duomenys neskelbtini). Motinos namas buvo paliktas be priežiūros, bet buvo paliktas užrakintas ir daiktai visi buvo. Jam paskambino kaimynas, kad motinos namuose yra svečias R. S. K. Sekančią dieną jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, R. S. K. jau nebuvo, namo lango rėmas buvo išimtas, visos durys buvo atidarytos, o iš namų dingo šaldytuvas, laikrodis, muzikinis centras, dujų balionas, t.y. visi daiktai, nurodyti kaltinamajame akte. Šaldytuvas mamos namuose atsirado R. S. K. gyvenant mamos namuose, bet už kieno pinigus pirko tą šaldytuvą, nežino, dujų balionas buvo mamos, muzikinis grotuvas, elektrinis virdulys, sieninis laikrodis ir lėkštės buvo jo, šie daiktai jam negrąžinti. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo atlyginti jam padarytą moralinę ir turtinę žalą. Prašo ir už šaldytuvą priteisti pinigus, nes jis yra turto paveldėtojas. Dėl važinėjimų į apklausas, vežiojimus jis turėjo 600 Lt išlaidų, o už patirtą moralinę žalą dėl vagystės ir mamos sumušimą prašo priteisti 7000 Lt, nes jo psichinė būsena buvo bloga, jis patyrė stresą, pergyvenimus ir dėl mamos, ir dėl turtų.
Nukentėjusioji V. L. parodė, kad iš karto po motinos mirties palikimo atsisakė, nori, kad motinos namai būtų tik brolio. Apie neteisėtą įsibrovimą ji sužinojo iš brolio skambučio, kad jam paskambino kaimynai ir pranešė, kad "yra svečių tavo namuose". Brolis vėl patyrė stresą ir buvo šoko būsenoje, jis atvažiavo iš Obelių, o po to pakomentavo, ką rado. Paaiškino, kad žino, jog laikrodį ir arbatinuką brolis pirko mamai dovanų, lėkštės pas mamą ir dujų balionas buvo nuo senų laikų. Jai mama sakė, kad jie nusipirko tą šaldytuvą, sakė, kad tai buvo ir jos pinigai. Muzikinis centras buvo brolio pirktas, jį laikydavo antrame namo gale ir mėgdavo įsijungti. Paaiškino, kad savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko, nes patyrė 500 Lt turtinę žalą dėl išlaidų, susijusių su važinėjimais tyrimo metu, ir patyrė 5000 Lt neturtinės žalos, nes kai kaltinamasis įsibrovė į namus, jie pajuto labai didelį pavojų, nes kaltinamasis motinai kažkada yra grasinęs, kad tą turtą gali sunaikinti. Jos emocinis ryšys su motina buvo labai stiprus. Ji suprato, kad to alkoholizmo neįveiks, bet stengdavosi palaikyti motiną. Motina vartodavo alkoholį ir iki gyvenimo su R. S. K., bet prieš tai ji gyveno su kitu žmogum ir jokių problemų nebūdavo, abudu tyliai, gražiai vartodavo, niekam pykčių nebuvo.
Liudytoja J. M. parodė, kad 2012 m. rugsėjo pradžioje paskambino kaimynai ir pranešė, kad R. S. K. įsibrovęs į motinos namus. Sekančią dieną ji kartu su R. L. atvažiavo ir pamatė, kad iš namų dingo šaldytuvas, dujų balionas, virdulys, laikrodis, kurį jie motinai padovanojo, lėkštės. Kai jie atvažiavo, R. S. K. nematė. R. L. labai sunkiai atlaikė visus šiuos įvykius, jis buvo labai stipriai susinervinęs, sužlugdytas buvo jo gyvenimas, nes jam motina buvo viskas, jis ir dėl motinos sumušimo, ir dėl vagystės apie pusę metų buvo streso būsenoje, gėrė raminančius vaistus, jautėsi pažemintas ir įžeistas dėl tokio kaltinamojo elgesio, nes kaltinamasis piktybiškai padarė šiuos nusikaltimus.
Iš R. L. 2012 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo dėl įsilaužimo į namus seka, kad 2012 m. rugsėjo 16 d. jam paskambino jo mirusios motinos tolimas kaimynas, kuris pranešė, kad jo mirusios motinos name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, lankosi R. S. K. Kitą dieną atvykus prie šių namų, pamatė, jog išlaužtos namo durys ir iš namų pagrobti įvairūs daiktai (t. 1, b. l. 91 – 92).
Iš R. S. K. asmeninės sąskaitos banke išrašų seka, kad laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. jis prekių lizingo būdu nebuvo įsigijęs (t. 1, b. l. 120 - 121, 124-125).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2013 m. sausio 28 d. R. L. pateikė muzikinio centro HI FI eksploatacijos instrukcijos kopiją, iš kurios matyti, kad muzikinio centro pardavimo data yra 2006 m. rugsėjo 24 d. (t. 1, b. l. 126 - 128).
Iš V. L. 2012 m. vasario 1 d. pareiškimo - palikimo atsisakymo kopijos matyti, jog ji atsisakė jai priklausančios motinos J. L. palikimo dalies (t. 1, b. l. 129).
Iš Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro 2013 m. sausio 21 d. rašto seka, kad Ignalinos 2-ajame notarų biure yra užvesta J. L., mirusios 2012 m. sausio 21 d., paveldėjimo byla; dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusios sūnus R. L., kuriam 2012 m. gegužės 3 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir kuris yra vienintelis viso turto paveldėtojas (t. 1, b. l. 131).
Kaltinamojo R. S. K. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, t.y. dėl R. L. būsto neliečiamumo pažeidimo ir turto pagrobimo, pilnai įrodyta nukentėjusiųjų R. L. ir V. L. parodymais, nukentėjusiojo R. L. pareiškimu dėl įsilaužimo į namus, liudytojos J. M. parodymais, R. S. K. asmeninės sąskaitos banke išrašais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, V. L. pareiškimu - palikimo atsisakymu, Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro raštu, taip pat paties kaltinamojo R. S. K. parodymais. Kaip matyti iš Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro 2013 m. sausio 21 d. rašto, mirusios J. L. palikimą priėmė jos sūnus nukentėjusysis R. L. ir šių nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo vieninteliu mirusios motinos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ir viso kito jos turto savininku. Kaltinamasis R. S. K. po jo buvusios sugyventinės J. L. mirties jokių pretenzijų į turtą nepareiškė, todėl negali būti laikomas J. L. turto, tame skaičiuje ir šaldytuvo, savininku. Be to ir pats kaltinamasis teisme paaiškino, kad supranta, jog pavogė aukščiau nurodytus daiktus.
Kaltinamojo R. S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą.
Kaltinamojo R. S. K. nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamojo R. S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes nėra pakankamai įrodymų, kad nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau jau buvo du kartus teisiamas, padarė tris nesunkius nusikaltimus, mušdamas J. L. padarė jai daugybinius kūno sužalojimus, nesiėmė jokių priemonių atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, taip pat į tai, kad jo ankstesnis teistumas yra išnykęs ir šiuos nusikaltimus padarė neturėdamas teistumo, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę pripažino ir iš esmės pripažino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra senyvo amžiaus – 70 metų, pensininkas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamajam už visas tris padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti arešto bausmę, kurios dydis artimas šios bausmės vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas, nes kitų švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus - viešųjų darbų, baudų arba laisvės apribojimo kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra pagrindo skirti ir griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Nukentėjusiojo R. L. pareikštas 9220,00 Lt civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 32), kuriuo prašoma priteisti jam 2200,00 Lt turtinės žalos ir 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei nukentėjusiosios V. L. pareikštas 5500,00 Lt civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 34), kuriuo prašoma priteisti jai 500,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tenkintini iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Kadangi kaltinamojo pagrobtų iš R. L. namų daiktų vertė yra 1620,00 Lt, nei vienas iš pagrobtų daiktų savininkui nėra grąžintas ir nėra bent iš dalies atlyginta dėl šių daiktų pagrobimo padaryta turtinė žala, iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiajam ši 1620,00 Lt suma. Nukentėjusiojo prašymas priteisti jam 600,00 Lt patirtų išlaidų už keliones ikiteisminio tyrimo metu tenkintinas iš dalies, teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusysis patyrę kelionių išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (transporto bilietų, kuro pirkimo čekių ir pan.), todėl teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai pusę reikalaujamos sumos, t.y. 300,00 Lt. Teismas, įvertindamas tas aplinkybes, kad nukentėjusysis R. L. dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų – jo motinos, su kuria jį siejo stiprus emocinis ryšis, nežymaus sužalojimo, jo būsto neliečiamumo pažeidimo ir turto pagrobimo - patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, priteisia jo naudai iš kaltininko neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis R. L. savo ieškinyje nurodo, kad pamatęs sumuštos motinos lavoną, patyrė didelį šoką ir tas vaizdas ilgam išliko atmintyje, kad kaltinamojo įsilaužimas į motinos namus ir daiktų pagrobimas sukėlė jam stresą. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes bei taip pat ir tą aplinkybę, kad R. S. K. teisiamas ne už nukentėjusiojo motinos nužudymą, bet už nežymų jos sužalojimą, taip pat į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų iš medicininių įstaigų, patvirtinančių, kad jam po šių nusikaltimų padarymo buvo teikiama psichologinė ar kitokia medicininė pagalba, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiojo nustatytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Todėl teismas, įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą bei R. S. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nustato, jog R. L. padarytos neturtinės žalos dydis yra 5000,00 litų.
Nukentėjusiosios V. L. prašymas priteisti jai 500,00 Lt patirtų išlaidų už keliones ir telefono skambučius ikiteisminio tyrimo metu taip pat tenkintinas iš dalies, teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusioji patyrė kelionių ir telefono ryšio išlaidų, tačiau nepateikė teismui jokių šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (transporto bilietų, kuro pirkimo čekių ir pan.), todėl teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai pusę reikalaujamos sumos, t.y. 250,00 Lt. Teismas, įvertindamas tas aplinkybes, kad nukentėjusioji V. L. dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų – jos motinos, su kuria ją siejo stiprus emocinis ryšis, nežymaus sužalojimo ir įsibrovimo į motinai priklausančius namus - patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, priteisia jos naudai iš kaltininko neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji savo ieškinyje nurodo, kad atsiimant motinos lavoną iš morgo, jai teko su skausmu išklausyti medicinos eksperto paaiškinimus apie daugybinius motinos kūno sužalojimus, reikėjo grimuoti mirusiosios veidą, buvo sunku laidotuvių metu matyti atvykusį kaltinamąjį, viso ikiteisminio tyrimo metu jautė įtampą. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes bei taip pat ir tą aplinkybė, kad R. S. K. teisiamas ne už nukentėjusiosios motinos nužudymą, bet už nežymų jos sužalojimą, taip pat į tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų iš medicininių įstaigų, patvirtinančių, kad jai po šių nusikaltimų padarymo buvo teikiama psichologinė ar kitokia medicininė pagalba, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiosios nustatytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Todėl teismas, įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą bei R. S. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nustato, jog V. L. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3000,00 litų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – antklodės dalis su rausvos spalvos dėmėmis, pagalvė Nr. 1 baltos spalvos užvalkalu, pagalvė Nr. 2, mėlynos spalvos sportinių batelių pora, oranžinės spalvos skarelė, juodos spalvos apatinės kelnės, džinsinio audinio kelnės su juodos spalvos diržu, flanelinio audinio pilkos spalvos marškiniai, marškiniai marginti raudonai-baltais langeliais, megzta juodos spalvos kepuraitė, pilkos spalvos megztinis, moteriška liemenėlė, juodos spalvos marškinėliai, moteriškas chalatas - saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate, yra menkaverčiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į nukentėjusiųjų ir kaltinamojo prašymus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymų J. L. sveikatos sutrikdymą), ir nuteisti areštu keturiasdešimt penkioms paroms. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (R. L. būsto neliečiamumo pažeidimą) ir nuteisti areštu dešimčiai parų. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (R. L. turto pagrobimą), ir nuteisti areštu dvidešimčiai parų. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas arešto bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, paskirti R. S. K. galutinę subendrintą bausmę – areštą septyniasdešimčiai parų. Nustatyti, kad arešto bausmė turi būti atliekama areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį, R. S. K. bus sulaikytas. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2012 m. sausio 24 d. (dvi paras).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti R. S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo R. L. pareikštą 9220,00 Lt civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. S. K. R. L. naudai 1920,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 6920,00 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų 00 ct).
Nukentėjusiosios V. L. pareikštą 5500,00 Lt civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. S. K. V. L. naudai 250,00 Lt turtinės žalos ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 3250,00 Lt (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – antklodės dalį su rausvos spalvos dėmėmis, pagalvę Nr. 1 baltos spalvos užvalkalu, pagalvę Nr. 2, mėlynos spalvos sportinių batelių porą, oranžinės spalvos skarelę, juodos spalvos apatines kelnes, džinsinio audinio kelnes su juodos spalvos diržu, flanelinio audinio pilkos spalvos marškinius, marškinius margintus raudonai-baltais langeliais, megztą juodos spalvos kepuraitę, pilkos spalvos megztinį, moterišką liemenėlę, juodos spalvos marškinėlius, moterišką chalatą - saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.