Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui, išnagrinėjusi

J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, netekėjusios, teistos (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė J. J. 2013-01-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R084172 (75P-2254239-12) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 2 dalį, t.y. už tai, kad 2012-11-15 apie 7.50 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmame aukšte, J. K. mažametis sūnus A. V., gim. (duomenys neskelbtini) metė obuolį į mažametę A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jai į kaktos sritį virš dešinio antakio, to pasekoje mažametei buvo sukeltas fizinis skausmas, tuo J. K. pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. I-1234 21 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 2 dalyje.

Byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. nedalyvaujant, nes jai apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai (14 b. l.), nurodant bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau ji į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (ATPK 272 str. 1 d.), byloje yra jos prašymas (12 b. l.) bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

J. K., surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo paaiškino, kad apie šį įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, padaryto pažeidimo neginčija, dėl jo nuoširdžiai gailisi (1 b. l.).

Kad J. K. padarė šį teisės pažeidimą, grindžiama byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), D. P. pareiškimu (2 b. l.), medicinos dokumentų išrašu (5 b. l.), mažametės A. P. (6 b. l.), mažamečio A. V. (7 b. l.) ir A. N. (8 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, pažyma apie asmens duomenis (9 b. l), pažyma apie asmens baustumą (10-11 b. l.).

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, nenurodant, kada ir už kokį teisės pažeidimą asmuo yra baustas, kaltinant jį pakartotinu teisės pažeidimo padarymu, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu J. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl ATPK 181 straipsnio 2 dalies pažeidimo. ATPK 181 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, padaryta tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą. J. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta svarbi veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad J. K. yra bausta už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismas, įvertinęs J. K. suformuluotą kaltinimą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžia, kad jis (kaltinimas) nėra aiškus ir pagal jį spręsti, ar asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje požymiai, šiuo atveju negalima. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad J. K. yra bausta už pažeidimą, numatytą ATP 181 straipsnyje, ir teisės pažeidimą padarė pakartotinai. Tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, šio trūkumo pats ištaisyti negali. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). ATPK nenumato, kad teismas, spręsdamas asmens kaltės klausimą pagal šio kodekso 181 straipsnio 2 dalį, turėtų teisę pats savarankiškai įvardinti (tuo pačiu prisiimant teisės aktais įgaliotos institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato– funkcijas), kada ir pagal kokią ATPK 181 straipsnio dalį, pažeidimą padaręs asmuo yra baustas, kas būtų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra surinkta įrodomoji medžiaga, patvirtinanti J. K. kaltę dėl nepanaudojimo tėvų valdžios auklėti ir prižiūrėti sūnų. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi paprasta nuostata, kad vaiko padarytas pažeidimas automatiškai sukuria atsakomybę tėvams pagal ATPK 181 straipsnį. Bet tokia nuostata dėl ATPK 9 straipsnio 1 dalies aiškinimo neatitinka įstatymų. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tai reiškia, kad asmens kaltė turi būti įrodyta siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą.

Sprendžiant klausimą ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 181 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis Nr. N575-499/2009; 2007 m. liepos 19 d. nutartis Nr. N1–1379/2007), konstatavo, kad tėvų patraukimui atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.

Iš byloje surinktų įrodymų ir protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad J. K. mažametis sūnus A. V., 2012 m. lapkričio 15 d., apie 7.50 val., prieš pamoką, (duomenys neskelbtini) mokykloje, metė obuolį į galvą kitai šios mokyklos mokinei. Todėl tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai.

Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 2 dalį J. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje šio administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veikoje šio administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.