- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2316-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad L. M. 2009 m. balandžio 8 d., apie 15 val. 03 min., Tauragėje, vairuodamas automobilį Audi A6, važiavo 106 km/h greičiu (po paklaidos – 102 km/h greičiu), tuo viršydamas leistiną važiavimo greitį 52 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad L. M. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įvertino jo parodymus dėl policijos pareigūnų daromo psichologinio spaudimo ir laikė, kad dėl šios priežasties minėtų pareigūnų parodymai ir L. M. prisipažinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip įrodymai yra nepatikimi. Pažymėjo, kad iš UAB „Arbolitas“ pažymos matyti, jog automobiliu turi teisę naudotis dar septyni asmenys, o byloje duomenų, kuris iš jų vairavo, nėra.
II.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad teismas netinkamai vertino policijos pareigūnų parodymus, neatsižvelgė, jog apklausti liudytojais policijos pareigūnai analogiškai išdėstė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybes bei L. M. prašymą užfiksuoti melagingus parodymus, jų parodymai nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra jokio teisinio pagrindo. Policijos pareigūnai vykdė savo tiesiogines pareigas ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Teismas nepagrįstai minėtus jų veiksmus traktavo kaip psichologinį spaudimą L. M. atžvilgiu. Teismas vadovavosi L. M. parodymais, anot jo, gautais įtikinėjimo būdu ir grasinimu atimti automobilį, kas visiškai neatitinka logikos bei akivaizdžiai įrodo siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktą L. M. charakterizuojančią medžiagą, t. y. per visą laikotarpį, kurio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, yra baustas aštuonis kartus, iš kurių už leistino greičio viršijimą – bent penkis kartus, aptariamo pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už važiavimą Tauragės mieste, esant draudžiamam šviesoforo signalui.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimas teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
L. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. M. atžvilgiu nutraukė, neįrodžius pažeidimų.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma įvertinus surinktus įrodymus, kai išnagrinėjami reikšmingi bylos faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad L. M. veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, sudėties, padarė netinkamai įvertinęs apelianto paaiškinimus ir liudytojų parodymus, netyręs jų visų bylos aplinkybių kontekste, neišsiaiškinęs kitų reikšmingų bylai aplinkybių.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvacijos, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustatęs L. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, remdamasis tik paties traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais. Teismas L. M. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto prisipažinimo dėl padaryto pažeidimo nelaikė patikimu įrodymu, konstatuodamas, kad jis tai padarė po įtikinėjimo. Minėta išvada nepagrįsta ir neatitinka policijos pareigūnų D. G. ir E. A. paaiškinimų, kuriais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pastaruosius įrodymus laikyti abejotinais, o policijos pareigūnus – suinteresuotais administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Policijos pareigūnų galimai darytas psichologinis spaudimas neįrodytas ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. L. M. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokio paaiškinimo, paneigiančio administraciniame teisės pažeidime užfiksuoto prisipažinimo, naują versiją jis iškėlė tik teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnų veiksmai buvo apskųsti pavaldumo tvarka. Minėtų pareigūnų parodymai nuoseklūs, tarp jų jokių esminių neatitikimų, sudarančių pagrindą kelti jų objektyvumo klausimą, nenustatyta. Pažymėtina, kad L. M. ir teismo posėdžio metu kategoriškai neneigė, kad automobilį vairavo ne jis, teigė, kad tiksliai nepamena, nurodė, kad galėjo vairuoti kiti įmonės darbuotojai. Teismas šios versijos apskritai netyrė, tiesiog konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kuris iš darbuotojų vairavo automobilį. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Konkrečiu atveju teismas nesiėmė jokių veiksmų kilusioms abejonėms dėl automobilį vairavusio asmens pašalinti – neapklausė įmonės, kuriai priklauso automobilis, direktoriaus J. M., policijos pareigūno D. G. paaiškinimu jam nurodžiusio, kad automobiliu naudojasi tik sūnus L. M., nesprendė klausimo dėl kitų įmonės darbuotojų, galimai vairavusių automobilį, apklausos.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų neįvertino, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.