Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 1995 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 1996 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams;

3. 2000 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 111 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

4. 2003 m. spalio 16 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

5. 2009 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams. 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

6. 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 50 MGL (1883 eurų) bauda;

7. 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;

8. 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. G. 2020 m. birželio 21 d., apie 19.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. G., rūsyje, asmeninio konflikto su pažįstamu A. J. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kirviu ne mažiau kaip tris kartus A. J. į galvą, raktikaulį ir dešinę blauzdą, padarydamas nukentėjusiajam kirstinę – muštinę žaizdą viršugalvyje su atviru įspaustiniu dešinio momenkaulio lūžiu su smulkiais kauliniais fragmentais, žaizdą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje bei odos nubrozdinimą dešiniame petyje, tokiu būdu dėl atviro įspaustinio momenkaulio lūžio sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vidinis namo (duomenys neskelbtini), kiemas ir katilinė. Įėjus pro pagrindinius vartus, patenkama į kiemą, kurio kairėje pusėje yra dviaukštis gyvenamasis namas. Teritorija aplink namą yra išklota trinkelėmis. Stovint priešais namą iš vidinio kiemo pusės, namo kairėje ant pakylos iš trinkelių yra pastatytas puodelis, baltos spalvos tvarstymui skirta medžiaga su raudonos spalvos dėmėmis, raudonos spalvos languotas rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, nuplėšta tvarstymui skirta pakuotė, prie kurios ant trinkelių yra raudonos spalvos dėmė, vienkartinės pirštinės. Einant link namo pagrindinio įėjimo, ant trinkelių yra pavienės ovalios formos raudonos spalvos dėmės. Priešais įėjimą į namą yra pavienės ovalios formos raudonos spalvos dėmės ir netaisyklingos formos 45x20 cm raudonos spalvos sutepimas. Namo įėjimo durų kairėje yra nuversta džiovyklė su drabužiais, sulaužyta medinė kėdė. Už įėjimo durų yra prieškambaris, kuriame palei kairę ir dešinę sienas yra spintelės, ant kurių sustatyti daiktai. Daiktai ant spintelių neišmėtyti, neišvartyti. Už prieškambario yra koridorius Nr. 1, kurio dešinėje yra laiptai į antrą namo aukštą, o kairėje praėjimas į koridorių Nr. 2. Koridoriaus Nr. 2 kairėje ir dešinėje sienose yra patalpos. Katilinės patalpa yra koridoriaus kairėje sienoje. Katilinės patalpos durys yra medinės, apžiūros metu atvertos. Vizualiai apžiūrėjus katilines duris akivaizdžių išorinių apgadinimų nenustatyta. Už katilinės durų yra laiptai žemyn, kuriais patenkama ant plytelėmis klotos aikštelės. Ant aikštelės yra raudonos spalvos sutepimai ir pavienės ovalios formos raudonos spalvos dėmės. Aikštelės gale yra katilinės patalpa, kurios galinėje sienoje, priešais įėjimą yra dvi medinės kaladės. Ant kairesnės kaladės yra pentimi atremtas kirvis su mediniu kirvakočiu. Kirvis su rausvos spalvos kirvakočiu yra už kaladžių, pentimi atremtas į plytelėmis klotą sieną. Vizualiai apžiūrėjus kirvius - pentinus, kirvakočius - raudonos spalvos dėmių neaptikta. Kirviai paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 1. Kaladžių dešinėje pusėje netvarkingai numestos suplėšytos tamsios spalvos sportinės kelnės. Kitoje sienos pusėje, priešais kalades su kirviais, yra medinis suoliukas. Virš suoliuko 90 cm aukštyje nuo grindų ir 45 cm plotyje nuo durų staktos yra pavienės raudonos spalvos ovalios formos dėmės. Nuo vienos iš dėmės padaryta nuoplova, kuri su galimais biologiniais pėdsakais supakuota į voką Nr. 2. Ant plytelėmis klotų grindų, tarp kaladžių ir suoliuko, yra pavienės raudonos spalvos ovalios formos dėmės ir sutepimai. Ant sienos, esančios įėjimo dešinėje pusėje, yra 90 cmi aukštyje nuo grindų ir 50 cm plotyje nuo durų staktos pavienės raudonos spalvos ovalios formos dėmės. Katilinės kairėje nuo įėjimo yra katilas, santechnikos įrenginiai. Daiktai katilinės viduje neišmėtyti, neišvartyti. Daugiau pėdsakų ar objektų, reikšmingų tyrimui, nenustatyta (1 t., 10 -17 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. S 379/2020(01) nurodyta, kad nuoplovoje iš namo, ant juodos ir rausvos spalvos kirvakočiu kirvio (2 mėg.) ir kirvakočio (3 mėg.), ant gelsvai rusvu mediniu kirvakočiu kirvio kirvakočio (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Ant gelsvai rusvu mediniu kirvakočiu kirvio žmogaus kraujo nerasta (1 t., 25 – 26 b.l.).

2020 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriaus. postinės M. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 21 d., apie 20.47 val., į Operatyvaus valdymo skyrių pristatytas akivaizdžiai neblaivus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, pasitikrinti girtumą atsisakė (1 t., 37 b. l.).

2020 m. birželio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. G. parodė, kad jokiose psichiatrijos gydymo įstaigose nesigydė, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, gyvena pas savo buvusią žmoną S. G., adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jų tame pačiame sklype gyvena S. sesuo I. 2020 m. birželio 21 d. buvo I. vaiko Pirmoji komunija ir jo šeimos nariai šventė, o jis buvo namuose, nes jam skaudėjo koją, be to jam negalima po operacijos gerti. Minėtą dieną pas juos dingo namuose vanduo, todėl jis nuėjo į netoli esančią parduotuvę (pavažiavo su autobusu vieną stotelę) nusipirkti mineralinio vandens, limonado bei 200 gramų degtinės. Kai grįžo namo, išgėrė degtinės, nes jam labai skaudėjo koją, kadangi nesenai buvo atlikta operacija, pagalvojo, kad nuo to skausmas atslūgs ir norėjo tvarkyti vandenį. Kadangi šalia gyvenanti uošvė jam leido paimti vandenį iš jos namo, jis norėjo patiesti žarnas ir viską sutvarkyti. Pradėjo ieškoti žarnų ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis net nesuprato, už ką sulaiko. A. J. tą dieną jis matė pas juos kieme, tačiau su juo visai nebendravo. Ko A. J. atėjo, nežino, jo niekas nekvietė. Jis kartais kviečia A. J. padėti su darbais, tačiau tą vakarą jo tikrai nekvietė. Išgėrė tik 200 gramų degtinės. A. J. jokiu kirviu nemušė, jis su juo išvis nebendravo. Jis silpnai vaikščioja, kadangi 2020 m. birželio 16 d. jam buvo atlikta kelio (menisko) operacija, vaikščioja tik su ramentais (1 t., 108 b. l.).

2020 m. liepos 29 d. V. G. papildomai apklaustas įtariamuoju nurodė, kad prie savo įtariamojo apklausos protokolo norėtų papildyti tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą name (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo buvusios žmonos mamai S. G.. Taip pat norėtų papildyti, kad jis mano, jog I. G., duodama parodymus, jį apkalbėjo, nes ji visą laiką buvo priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu dėl to, kad ji yra jo buvusios žmonos S. G. sesuo ir jų kiemas bei daržas yra bendri, tačiau ji visai neprisideda prie bendro gerbūvio bei ūkio. Ji nepadeda prižiūrėti daržų ir kiemo. Iš to, kad I. G. nurodoma kaip pagrindinė liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, jis susidarė nuomonę, kad ji apkalbėjo jį ir tokiu būdu davė melagingus parodymus. Iš savo buvusios žmonos S. G., su kuria jie turi du mažamečius vaikus, pasakojimų pasimatymų metu jis žino, kad I. G. šantažuoja savo motiną, sakydama, kad ji pakeis parodymus, jei ši perduos jai nuosavybės teisę į namą ir žemę, kokią žemę, jis nežino, namas – tai namas, kuriame šiuo metu ir gyvena G. šeima. A. J. pažįsta apie 20 metų, daugiau nei 10 metų jis padeda atlikti ūkio darbus jo buvusios žmonos motinai. A. J. nėra niekaip įdarbintas, jis tiesiog padeda jiems kaip senas pažįstamas, už darbą pas juos maitinasi, rengiasi. Jo santykiai su A. J. visą laiką buvo ir tebėra geri. Jis nežino, kokiu būdu buvo sužalotas A. J., jis jo nemušė ir nematė, kaip jis patyrė sužalojimus (1 t., 113 – 114 b. l.).

Teismo išvados dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. J.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Baudžiamojo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad bylos duomenys nepalieka abejonių, jog būtent kaltinamasis V. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir, sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius A. J. į galvą, raktikaulį ir dešinę blauzdą, sunkiai sutrikė nukentėjusiojo sveikatą. Nors kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, savo kaltę nuosekliai neigė, teismas sprendžia, kad V. G. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek V. G., tiek nukentėjusiojo A. J. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių neigė apskritai įvykio dieną matęs ir bendravęs su nukentėjusiuoju, vėliau ėmė teigti, kad nukentėjusįjį matė (duomenys neskelbtini) namo kieme, liepė jam pačiam iš jo kambario pasiimti cigarečių, o kas nutiko A. J. vėliau, nebežino, nes buvo užsiėmęs vandentiekio taisymu. Nukentėjusysis A. J., būdamas ekonomiškai priklausomas nuo G. šeimos, o aplinkybę, kad A. J. dirba pas G. ūkio darbus, už tai gauna valgyti, cigarečių ar smulkių pinigų, patvirtino liudytojos S. G. ir I. G., iš karto po patirtų sužalojimų gydytojams, jam teikusiems skubią medicinos pagalbą, įvardijo, kad jį sužalojo kaimynas V., vėliau proceso pasakojo, kad susižalojo nukritęs nuo laiptų. Tiek kaltinamojo V. G., tiek nukentėjusiojo A. J. įvykio versijos yra paneigtos objektyvia bylos medžiaga, todėl teismo yra vertinamos kritiškai.

V. G. kaltės įrodymu teismas pripažįsta nuoseklius tiesioginės įvykio liudytojos I. G. parodymus, kurie nesikeitė nuo pirminių pranešimų atvykus pagal iškvietimą pareigūnams. Liudytoja aiškiai, nuosekliai ir detaliai viso proceso metu teigė, kad ji matė, kaip į G. kiemą atėjo A. J., girdėjo, kaip piktai nusiteikęs V. G. jį pasikvietė į rūsį, pajutusi kylančią grėsmę, nusekė į rūsį paskui vyrus ir matė, kaip V. G. kirviu keletą kartų smogė A. J.. I. G. teigė mačiusi, kad V. G. smūgiavo A. J. į galvą, petį, kitas kūno vietas, būtent šiose A. J. kūno vietose buvo nustatyti sužalojimai, teismo medikų specialisto išvadoje Nr. G 2205/2020 kvalifikuoti žaizda viršugalvyje su atviru įspaustiniu dešinio momenkaulio lūžiu, kuris galėjo būti padarytas kietu-buku, briauną turinčiu daiktu, galimai bukuoju kirvio galu (kirvio briauna arba kirvio kampu), o žaizda dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryta aštriu daiktu, galimai kirvio ašmenimis. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad A. J. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar gynybai.

Liudytojos I. G. teiginius, kad V. G. smurtas prieš A. J., sąlygojęs sunkų A. J. sveikatos sutrikdymą, vyko katilinėje ir kad būtent buvo smurtaujama kirviu, patvirtina 2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kuriuose nurodyta, jog kraujo buvo rasta būtent katilinėje, ant kirvio, kraujo lašų taip pat buvo aptikta lauke, ant trinkelių. Teismas atkreipia dėmesį, kad išsamios patalpų apžiūros metu nebuvo rasta kraujo žymių ant kilimine danga išklotų laiptų bei jų apačioje stovėjusios komodos, kas vienareikšmiai paneigia A. J. teiginius, jog jis galvos traumą su kaukolės lūžiu gavo krisdamas nuo laiptų ir atsitrenkęs į šią komodą. Aplinkybę, kad smurto įrankis buvo kirvis, neginčytinai patvirtina specialisto išvados Nr. S 379/2020(01) duomenys, kad nuoplovoje iš namo, ant juodos ir rausvos spalvos kirvakočiu kirvio (2 mėg.) ir kirvakočio (3 mėg.), ant gelsvai rusvu mediniu kirvakočiu kirvio kirvakočio (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe (1 t., 25 – 26 b. l.).

Papildomai teismas pažymi, kad objektyviais bylos duomenimis niekaip nėra patvirtinti V. G. teiginiai, jog tiesioginė įvykio liudytoja I. G. jį sąmoningai ir sistemingai apkalba taip keršydama dėl turto dalybų, nuolatinių konfliktų su V. G.. Pirma, byloje nėra duomenų, o ir pats V. G. tokių duomenų nepateikia, kad tarp seserų I. G. ir S. G. bei jų motinos, namo (duomenys neskelbtini) savininkės S. G. apskritai būtų vykę kokie nors turto ginčai, antra, I. G. teismui teigė, kad su buvusiu sesers sutuoktiniu V. G. ji apskritai nepalaiko jokių ryšių, neturi jokių bendrų reikalų, juolab nekonfliktuoja. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismui priesaiką davusios tiesioginės įvykio liudytojos I. G. parodymais, kurie, kaip jau buvo paminėta, viso proceso metu, skirtingai nei paties V. G. parodymai, buvo nuoseklūs, sutapo detalėmis ir yra patvirtinti kita objektyvia bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, DNR tyrimų, padarytų rastų kraujo pėdsakų priklausomumui nustatyti, duomenimis, ekspertų nustatyta A. J. sužalojimų lokacija, pobūdžiu, traumos mechanizmu, bei kita medžiaga.

S. G. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia, nes ši liudytoja, pirma, tiesiogiai įvykio nematė, apie tai, kad buvo sužalotas A. J., o jo sužalojimu įtariamas V. G. buvo išvežtas policijos, sužinojo vakare iš savo sesers I. G., antra, charakterizuodama V. G. nebuvo nuosekli, ikiteisminio tyrimo metu teigusi, jog V. G., pavartojęs alkoholio, būna labai agresyvus ir yra smurtavęs prieš ją pačią, teisminio bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes kategoriškai neigė, nors V. G. yra teistas už smurtą prieš S. G..

Sisteminė visų baudžiamosios bylos duomenų analizė rodo, kad įvykio vakarą V. G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė jo agresyvią ir neadekvačią reakciją į A. J., atėjusį į kiemą, duomenų, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklė, psichotropinis vartotų vaistų poveikis ar pan., V. G. būtų galėjęs iškreiptai suvokti realybę, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad V. G. suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti, vadinasi, galėjo ir turėjo suvokti, kad smūgiavimas potencialiai pavojingu įrankiu – kirviu - asmeniui į gyvybiškai svarbius organus – galvą, pečius – gali sąlygoti ne tik sveikatą trikdančias, bet ir negrįžtamas pasekmes. Spręstina, jog V. G. pasirinkti smūgiavimo įrankis (kirvis) ir smūgiavimo sritis (į galvą, pečius) rodo ženkliai didesnį nei įprasta asmens pavojingumą ir jo tyčią veikti nusikalstamai.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai įrodyta, jog V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu). BK 27 straipsnio nuostatos apibrėžia, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padaro vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, toks asmuo yra recidyvistas. V. G. teistumų istorija nepalieka abejonių, kad jis atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą recidyvisto apibrėžimą, todėl V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje be alternatyvų numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Spręsdamas dėl bausmės V. G., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad šioje byloje aplinkybių, dėl kurių turėtų būti parinkta kita nei įstatymų leidėjo nustatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, nėra, o realus laisvės atėmimas praeityje už smurtinį elgesį bei apsvaigus nuo alkoholio padarytus nusikaltimus ne kartą teistam V. G. nėra nei neproporcinga, nei neteisinga bausmė. Parinkdamas bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir įvertina tai, kad yra nenustatyta V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, įvertina tai, kad V. G. tiesiogine tyčia padarė baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, kas rodo, jog jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nėra padaręs ir toliau nepaiso įstatymų, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų bei augina du nepilnamečius vaikus ir mano, kad V. G. skirtinas terminas, kiek trumpesnis nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamasis V. G. laikinai sulaikytas buvo 2020 m. birželio 21 d., 20.00 val., iki 2021 m. sausio 21 d. jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3259,06 Eur žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 68 – 75 b. l.). Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 3259,06 Eur žala nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - du kirviai, nuoplovos, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo patalpoje (1 t., 32 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 21 d. iki 2021 m. sausio 21 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

V. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 3259,06 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus šešis eurocentus) nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - du kirvius, nuoplovas, paimtus įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo patalpoje (1 t., 32 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.