Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro L. S. pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jis pažįsta I. K., ji yra jo buvusi mergina. Jis susipažino su ja 2014 m. ir kartu draugavo apie 5 m. Jų draugystė nutrūko 2019 m. vasaros viduryje, tikslios dienos jis nepamena. Žinojo, kur ji gyveno Alytaus mieste, kadangi jis pats su ja tuo adresu gyveno, taip pat ji gyveno ir pas jį, kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Žino, kad automobilis Renault Megane Scenic priklauso nukentėjusiosios mamai, kuri yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), o patį automobilį paliko naudotis dukroms. Šiuo automobiliu naudojosi ne tik I. K., bet ir jos sesuo. Nori parodyti, kad 2019 m., atrodo, gruodžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, nes praėjo nemažai laiko, jis sugalvojo padėti po jos vairuojamu automobiliu GPS siųstuvą, kuris buvo jo asmeninis. Pamena, kad jos automobilis stovėjo prie nukentėjusiosios namų, (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo paliktas, neužvestas, jame nieko nebuvo. Pamena, kad buvo apie 20 val., kai priėjo prie jos automobilio galinės dalies ir priklijavo GPS siųstuvą, kiek pats pamena, po dešinės pusės galiniu bamperiu. Priklijavo lengvai, nes tai buvo magnetas. Priklijavo jį nesiekdamas jo paslėpti, pirmoje pasitaikiusioje vietoje, nes turėjo tikslą per 1–7 dienas jį nuklijuoti. GPS siųstuvo tikslas buvo išsiaiškinti, kai kuriuos asmeninius tarpusavio reikalus, kurie susiję su santykiais, taip pat atsiimti keletą savo asmeninių daiktų. GPS siųstuvą uždėjo ir dėl to, nes jis yra per telefoną ir kitus socialinius tinklus nukentėjusiosios užblokuotas, o per jos draugus negali susisiekti. GPS siųstuvo tikslas buvo sužinoti, kur ji būna. Duomenys, gaunami iš GPS įrenginio, buvo siunčiami į mobiliąją aplikaciją, jos pavadinimo nepamena. Ta programėlė buvo įrašyta į jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jį šiuo metu yra sudaužęs. To GPS siųstuvo budėjimo laikas buvo nuo 5–10 d. Supranta, kad uždėjęs įrenginį be I. K. leidimo ir jai nepranešdamas rinko neteisėtai informaciją apie jos privatų gyvenimą (el. b. l. 140–142).

D. Ž., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žinodavo, jog automobiliu važinėdavo I. K., o ne kas kitas. Programėlėje gaudavo koordinates ir matydavo, kur yra automobilis, t. y. gaudavo koordinates, kurias vėliau įsivedus į žemėlapį, galima buvo pamatyti tikslią vietą. Jis sekė (duomenys neskelbtini) automobilį apie savaitę (el. b. l. 154–156).

Nukentėjusioji I. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja. Juo naudojasi jau 4 metus. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 21 d. ji išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 26 d. apie 1 val. Alytuje esančiame klube sutiko buvusį savo sugyventinį D. Ž., kuris periodiškai jai rašinėja iki šiol žinutes su jai nepriimtinu turiniu. Kaltinamasis klube norėjo ją pabučiuoti, bet ji neleido ir pabėgo. Tuomet jai pradėjo skambinėti telefonu, bet ji neatsiliepė. 2019 m. gruodžio 26 d. nukentėjusioji atvyko į Vilnių. Kitą dieną apie 16.15 val., susirašinėdama su drauge G. P., ši parašė, kad I. K. automobilyje yra įdėtas GPS siųstuvas. Nukentėjusioji apie 18 val. priėjo prie savo transporto priemonės, kuri stovėjo (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjusi ją, po galiniu bamperiu pamatė juodos spalvos dėžę, kuri laikėsi ant magneto. Nukentėjusioji suprato, kad tai yra GPS siųstuvas (el. b. l. 15–17).

Liudytoja G. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, neatsimena, kokią dieną, ji sakė nukentėjusiajai, jog D. Ž. 2019 m. gruodžio 25 d. renginio metu kalbėjo, kad I. K. automobilyje yra įdėtas GPS siųstuvas (el. b. l. 92–93).

2019 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Renault Megane Scenic, stovintis aikštelėje, esančioje tarp gatvės važiuojamosios dalies ir daugiabučio gyvenamojo namo. Ant automobilio dugno išorinėje pusėje prie galinio bamperio aptikta juodos spalvos plastikinė dėžutė, turinti magnetinių savybių, kuri laikėsi ant magneto. Dėžutės matmenys: 110x77x47 mm. Ant dėžutės šonų yra du lipdukai, ant kurių yra barkodai su užrašais: „ID: (duomenys neskelbtini)“ ir „IMEI: (duomenys neskelbtini)“. Dėžutė yra šlapia, dėl to ji apžiūrėta tik vizualiai. Siekiant nutraukti galimą ryšį su dėžute, ji užsukta į foliją ir supakuota į paketą Nr. 400187 (el. b. l. 28–30). Apžiūros rezultatai užfiksuoti nuotraukose (el. b. l. 32–37).

Lietuvos tesimo ekspertizės centro 2020 m. vasario 10 d. ekspertizės išvadoje Nr. 11-38 (20) nurodyta, kad tyrimui pateiktas sekimo įrenginys IMEI (duomenys neskelbtini) skirtas nustatyti ar sekti objekto buvimo vietą. GPS sekimo įrenginys, gaudamas GPS palydovų signalus, juos apdoroja ir siunčia apdorotą informaciją (koordinates, greitį, laiką ir pan.) į mobiliojo ryšio telefoną GSM mobiliojo ryšio tinklu, SMS pranešimų pavidalu, arba į kompiuterį ar serverį GPRS mobiliuoju internetu. Pateiktas GPS sekimo įrenginys nekaupia informacijos apie maršrutus ar koordinates. Įrenginyje įdėtos SIM kortelėje „PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7 adresatai ir operatoriaus duomenys (el. b. l. 59–61).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Ž. bylai reikšmingu laiku neteisėtai rinko informaciją apie privatų I. K. gyvenimą.

D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad, norėdamas sužinoti buvusios merginos I. K. buvimo vietą, prie nukentėjusiosios automobilio Renault Megane Scenic dešinės pusės galinio bamperio pritvirtino GPS sekimo įrenginį. Šios transporto priemonės buvimo vietą sužinodavo gavęs informaciją į savo mobiliojo ryšio telefoną. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat 2019 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis, aptariamas įrenginys buvo pritvirtintas prie I. K. transporto priemonės. Tai, kad D. Ž. padarė tokio pobūdžio veiksmą, taip pat įrodo liudytojos G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 10 d. ekspertizės išvada Nr. 11-38 (20) patvirtina, kad ant automobilio Renault Megane Scenic pritvirtintas daiktas yra GPS sekimo įrenginys, skirtas nustatyti ar sekti objekto buvimo vietą.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. Ž. be I. K. žinios prie jos automobilio pritvirtino sekimo įrenginį, kad galėtų nustatyti nukentėjusiosios buvimo vietą. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini kaip informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas. Šiuo atveju nėra abejonių, kad aptariamas informacijos rinkimas buvo neteisėtas, t. y. D. Ž. neturėjo teisės rinkti informaciją apie buvusios merginos važiavimo automobiliu koordinates, kartu ir nukentėjusiosios buvimo vietą. Neteisėtas informacijos rinkimas buvo realus, nes D. Ž. gaudavo informaciją iš GPS sekimo įrenginio į savo mobiliojo ryšio telefoną. Nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai renka informaciją apie privatų I. K. gyvenimą, ir norėjo taip veikti.

Taigi D. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Ž. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 163–164).

BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Ž. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. l. 112–113), baustas administracine tvarka (el. b. l. 116–122), dirba (el. b. l. 123), nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko atlikti viešuosius darbus.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad 9 mėnesių viešųjų darbų bausmės paskyrimas, per mėnesį neatlygintinai dirbant 20 valandų, t. y. iš viso 180 valandų, atitiks D. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 130–132). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. juodos spalvos plastikinę dėžutę – GPS sekimo įrangą, kuri perduota laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir sunaikinti.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, juodos spalvos plastikinę dėžutę – GPS sekimo įrangą, kuri perduota laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis) ir sunaikinti.

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.