- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-5826-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05057-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- A. D.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gegužės 17 d. 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), A. D., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 str.).
Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
A. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės durys, galinis bamperis, galinis kairys sparnas (3 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (4-6 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniojo patrulio R. U. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad jis iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoja A. K. paaiškino, kad ji atvažiavo adresu Babtai, Kauno g. 30 ir sustojo aikštelėje. Iš paskos atvažiavęs automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo prie jos automobilio ir vairuotojas pradėjo užgaulioti. Vėliau automobilio BMW vairuotojas pradėjo važiuoti atbuline eiga, ko pasėkoje atsitrenkė į jos stovėjusį automobilį. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (11 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad nustatant automobilio BMW vairuotoją, eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims buvo parodyta A. D. fotonuotrauka. Parodžius fotonuotrauką, jis buvo atpažintas vienareikšmiškai (12 b.l.), A. K. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame ji nurodė, kad Babtų miestelio centre prie parduotuvės „Ancė“ neblaivus automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) sukėlė avarinę situaciją, ji panaudojo garsinį signalą ir nuvažiavo į instituto automobilių stovėjimo aikštelę, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsekė iš paskos ir įvažiavo į jos automobilio galą, sulaužė savo automobilio duris, o važiuodamas toliau atbuline eiga sulaužė ir jos automobilio duris. Tada pabėgo iš įvykio vietos (14 b.l.), M. B., L. B., M. B. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas atsitrenkė į Toyota Yaris galą bei apsisukdamas įlenkė mašinos dureles (15, 16, 17 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas automobilio užpakalinis bamperis. Išvada: automobilis dalyvavo eismo įvykyje (29 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad A. D. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 17 d. 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), A. D., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, t.y. padarė eismo įvykį.
KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. D. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). A. D., vadovaudamasis KET 231.1 punktu, privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą. Tačiau A. D. teigė, jog jis sužinojo apie eismo įvykį iš draugų, nuvykęs į įvykio vietą, jokių mašinos pažeidimų nematė, mašiną buvo palikęs pas draugą kieme, kas įvykio metu vairavo automobilį, nežino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. D. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Po šio įvykio jis nesustojo, neišlipo iš automobilio ir iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus apgadinto automobilio savininkės A. K. bei liudytojų M. B., L. B. ir M. B. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog A. D. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. D. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
A. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
A. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
A. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.