- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- eI3-6054-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03427-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Kauen craft“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-07-20 sprendimą dėl Privalomosios tarifinės informacijos Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą UAB ,,Kauen craft” 2022-05-03 prašymą Nr. LTBTI2022-APP-0016/20 priimti Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą išnagrinėti iš naujo; 3) sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis nealkoholinio gėrimo mišinio, kuris sumažina tokių alkoholinių gėrimų alkoholio koncentracijos laipsnį, kaip fermentuoti gėrimai, patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar į KN 2208 pozicijos taikymo sritį; 4) priteisti iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjos UAB ,,Kauen craft” naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja nurodo, kad bendrovė su 2022-05-03 prašymu kreipėsi į Muitinės departamentą priimti Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą pagrindu (toliau – PTI) Nr. LTBTI2022-APP-0016/20. Muitinės departamentas 2022-07-20 sprendimu Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 bendrovės prašymo netenkino.
Pareiškėja paaiškina, kad produkto „SHAKE CLUB Black currant“ (toliau - Produktas), kuriam prašoma priimti PTI sprendimą, aprašymas – gazuotas juodųjų serbentų skonio ir kvapo, spirituoto vaisų ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija - 14,5 proc. tūrio. Gėrimo sudedamosios dalys: - spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muizas“ (76,3 proc.); - gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapiosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, E151). Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 l talpos plastikinį butelį.
PTI sprendime nurodyta, kad Produkto KN kodas yra 2208 90 69. Produkto klasifikavimo pagrindas: 1) KN 1 ir 6 bendrosios aiškinimo taisyklės; 2) KN 22 skirsnio 3 pastaba; 3) suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSENs, 2022), 2208 pozicijos paaiškinimų nuostatos. KN paaiškinimų (OL C 119/1, 2019) 2206 00 subpozicijos paaiškinimų nuostatos; 4) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-150/08 (36, 37 punktai). Alkoholinis gėrimas yra praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Produkto klasifikavimu KN 2208 pozicijoje (KN 2208 90 69 subpozicijoje), kadangi Produktas turėtų būti klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje (KN 2206 00 59 subpozicijoje).
Pareiškėja teigia, kad Muitinės departamento PTI sprendimas dėl Produkto priskyrimo KN 2208 pozicijai bei taikytino KN kodo 2208 90 69 yra nepagrįstas, neteisėtas. Produktas turėtų būti priskirtas KN 2206 pozicijai, KN 2206 00 59 subpozicijai.
Pareiškėja pažymi, kad Produktas gaminamas fermentuotą gėrimą, kurio KN kodas yra 2206, sumaišius su nealkoholiniu gėrimu. Kaip matyti iš PTI sprendimo turinio, Muitinės departamento nuomone Produktas, kuris yra fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys, pakito, t. y. Muitinės departamento nurodyta: „Alkoholinis gėrimas yra praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą ir turi būti klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje.
KN 2206 pozicijoje klasifikuojami kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus, sakė); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje, KN 2206 00 59 subpozicijoje klasifikuojami kiti. KN 2208 pozicijoje klasifikuojami nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, KN 2208 90 69 subpozicijoje klasifikuojami kiti spiritiniai gėrimai.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Muitinės departamentas nesprendė ar fermentuoto gėrimo ir nealkoholinio gėrimo mišinys visada yra fermentuotas gėrimas klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir kokie į fermentuotą gėrimą įdėti nealkoholinio gėrimo priedai/medžiagos gali nulemti tai, kad jis tampa spiritiniu gėrimu. Taip pat Muitinės departamentas PTI sprendime nepateikė ir išvadų, kokie priedai/pridėtos medžiagos nulėmė tai, kad fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys PTI sprendime laikomas spiritiniu gėrimu.
Pareiškėja teigia, kad Muitinės departamentas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009-05-07 sprendimu byloje C-150/08, tačiau byloje buvo vertinti produktai, kurie skiriasi nuo Produkto, dėl kurio išvados darytos PTI sprendime. Atitinkamai ir klausimai, kurie aktualūs priskiriant šį skirtingą produktą konkrečiai KN pozicijai, yra skirtingi.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad prejudicinis klausimas, kurį sprendė ESTT byloje C-150/08 buvo –„ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o į kai kuriuos jų – kremo, dėl ko jie praranda skonį, aromatą ir (arba) gėrimo, pagaminto iš konkrečių vaisių arba natūralių produktų, išvaizdą, kaip fermentuoti gėrimai patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar kaip distiliatai į Kombinuotosios nomenklatūros 2208 pozicijos taikymo sritį“. Tuo tarpu šiuo atveju, gaminant Produktą (pagal Fermentuotų alkoholinių gėrimų mišinių, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2016-01-04 įsakymu Nr.3D-1), buvo sumaišytas fermentuotas gėrimas su nealkoholiniu gėrimu (gazuotu juodųjų serbentų skonio nealkoholiniu gėrimu) ir į mišinį papildomai nebuvo dedamas distiliuotas etilo alkoholis. Atitinkamai, priimant PTI sprendimą, turėjo būti keliamas bei sprendžiamas visiškai skirtingas klausimas – ar fermentuoto gėrimo ir nealkoholinio gėrimo mišinys visada yra fermentuotas gėrimas klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje.
Pareiškėja mano, kad Muitinės departamentas, priimdamas PTI sprendimą, ignoravo prievolę nustatyti medžiagą/priedą, kuri(s) sumaišius fermentuotą gėrimą su nealkoholiniu gėrimu, suteikia savybes, leidžiančias gėrimą traktuoti kaip spiritinį gėrimą.
Pareiškėja cituoja teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, ir teigia, kad alkoholinių gėrimų jusliniai tyrimai nėra įvardinti Muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų sąraše. Dar daugiau, pati Muitinės laboratorija bendrovei yra nurodžiusi, kad Muitinės laboratorija juslinių tyrimų nėra akreditavusi.
Pareiškėja teigia, kad Muitinės departamento kompetencijai nepriskirta tirti, ar konkretus produktas yra išlaikęs/pakeitęs gėrimo (iš kurio jis gaminamas) savybes bei požymius, vertinant produkto organoleptines savybes – skonį, kvapą bei išvaizdą. Šių tyrimų atlikimas taip pat nepriskirtas ir Muitinės laboratorijos kompetencijai, dėl ko Muitinės departamentas, priimdamas PTI sprendimą, net negalėjo dėl tokių tyrimų atlikimo ir, atitinkamai, tyrimo išvadų pateikimo kreiptis į Muitinės laboratoriją ir, atitinkamai, remtis Muitinės laboratorijos atliktais tyrimais.
Pareiškėja nurodo, kad klasifikuojant prekes pagal 2020 m. taikoma Kombinuotosios nomenklatūros versija, patvirtinta 2019-10-09 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1776 (toliau - Kombinuotoji nomenklatūra), turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis. Remiantis pirmąja KN aiškinimo taisykle, skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.
Pareiškėja pabrėžia, kad KN 2206 pozicijoje, pagal jos pavadinimą, klasifikuojami (taip pat ir Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose dėl KN 2206 00 pozicijos) „Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus, sakė); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje“. Tuo tarpu KN 2208 pozicijoje, pagal jos pavadinimą klasifikuojami „Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai“.
Šiuo atveju Produktas yra gaminamas pagal Fermentuotų alkoholinių gėrimų mišinių, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą (patvirtintą žemės ūkio ministro 2016-01-04 įsakymu Nr.3D-1) bei nėra gaminamas KN 2208 pozicijos paaiškinimuose nurodytais būdais, kuriais gaminami gėrimai, priskiriami 2208 pozicijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Produktui esminį pobūdį iš jį sudarančių medžiagų sudaro būtent fermentuotas alkoholinis gėrimas iš kurio pagamintas šis alkoholinis gėrimas, o ne kita alkoholinį gėrimą sudaranti medžiaga (kas aktualu produkto tarifinės klasifikacijos tikslu (kai prekę galima prima facie priskirti dviem arba daugiau pozicijų) pagal Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių A skyriaus 3 taisyklės b punktą).
Pareiškėja teigia, kad Produktas turi KN 2206 pozicijai priskiriamų fermentuotų gėrimų savybes, bei dėl pridėtų medžiagų, fermentuoto alkoholinio gėrimo, iš kurio šis alkoholinis gėrimas, gaminamas, savybės ir požymiai (skonis, kvapas, išvaizda) nėra prarasti (priešingai nei nurodoma Muitinės departamento PTI sprendime).
Pareiškėja tvirtina, kad Produktas turėjo bei turėtų būti priskirtas KN 2206 pozicijai, KN 2206 00 59 subpozicijai. Šiuo atveju tokios išvados nepaneigia PTI sprendime Muitinės Departamento minima KN 22 skirsnio 3 pastaba, kurioje teigiama, kad alkoholiniai gėrimai priskiriami juos atitinkančioms 2203–2206 arba 2208 pozicijoms, kadangi turi būti vadovaujamasi esmine Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų dėl KN 2206 00 pozicijos nuostata, kad KN 2206 00 pozicijoje klasifikuojami „Kiti fermentuoti gėrimai <...>; fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje“.
Pareiškėja pažymi, kad Produktas gaminamas pagal Fermentuotų alkoholinių gėrimų mišinių, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą (patvirtintą žemės ūkio ministro 2016-01-04 įsakymu Nr.3D-1) bei laikytinas fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniu, kuris priskiriamas fermentuotiems gėrimams, ir pagal šio techninio reglamento nuostatas (sutinkamai su techninio reglamento 8.2. punktu).
Žemės ūkio ministro 2002-08-30 įsakymu Nr. 329 (žemės ūkio ministro 2016-12-30 įsakymo Nr.3D-781 redakcija) patvirtintose Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose numatyta, kad Alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 3 grupei, t. y. fermentuotiems gėrimams, priskiriama: sidras/kriaušių sidras, vaisių vynas, midus, kiti fermentuoti gėrimai, fermentuotų gėrimų mišiniai (Fermentuotų gėrimų mišiniai – mišiniai, gauti sumaišius 1 (alus) ir/ar 2 (vynas), ir/ar 3 grupėse (fermentuoti gėrimai) nurodytus gėrimus), fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai (mišiniai, gauti sumaišius 1 (alus) ir/ar 2 (vynas), ir/ar 3 grupėse (fermentuoti gėrimai) nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, pvz., limonadu).
Taip pat Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, jog fermentuotų gėrimų kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN) yra 2206. Taigi, konstatavus, jog Produktas yra fermentuotas gėrimas, savo ruožtu konstatuotina, jog Produkto KN kodas yra 2206. Priešingos išvados akivaizdžiai prieštarautų teisiniam reglamentavimui.
Pareiškėja pastebi, kad tokios pačios rūšies prekėms (kaip Produktas) – gėrimui „Shake Club Black Currant“, kurio alkoholio koncentracija 14,5 % tūrio, išpilstyto į 0,5 l plastikinį butelį, 2022-06-13 išduotas PTI sprendimas (kuris galioja iki 2025-06-12), kurio pagrindu patvirtintas KN kodas yra 2206 ir jis priskirtas KN 2206 00 59 subpozicijai.
Atkreipia dėmesį, kad šio PTI sprendimo prekių aprašyme nurodyta gėrimo sudėtis „aromatizuotas vynuogių vynas (76.3%) (vynuogių vynas, rektifikuotas etilo alkoholis, gliukozės-fruktozės sirupas, citrinų rūgštis, vanduo); - gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23.7%) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapiosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, E151)“. Taigi, minėtas PTI sprendimas priimtas iš esmės labai panašios sudėties produktui, kaip nagrinėjamu atveju Produkto sudėtis.
Kaip žinoma, PTI sprendimas – muitinės sprendimas, patvirtinantis prekės tarifinį klasifikavimą pagal Europos Sąjungoje naudojamas nomenklatūras, kuris priimamas pagal pareiškėjo prašymą. Šis sprendimas yra privalomas visų ES valstybių narių muitinėms santykiuose su PTI adresatu ir sprendimo adresatui jo santykiuose su muitine. Kaip viešai skelbiama Muitinės departamento, tuo atveju, jeigu asmuo turi PTI sprendimą, atlikdamas muitinės formalumus su PTI sprendime nurodyta preke, jis gali būti užtikrintas, kad ją klasifikuoja teisingai.
Pareiškėja akcentuoja, kad Muitinės laboratorija dar 2019-07-10 dėl tokios pačios rūšies prekės (kaip Produktas) – gazuoto alkoholinio kokteilio „Party Cranberry“, sprendė, jog šio gėrimo, pagaminto iš fermentuoto gėrimo (vaisių vyno) ir nealkoholinio gėrimo (vandens) mišinio, kuris yra pastiprintas pridėjus distiliuoto etilo alkoholio, KN kodas yra 2206 00 59, TARIC kodas – 2206 00 59 00.
Pastebi, jog bendrovė, tokiu pat būdu pagaminusi Produktą, kuris savo savybėmis ir sudėtimi itin panašus anksčiau Muitinės departamento jau vertintam gėrimui (gėrimui „Shake Club Black Currant“) bei anksčiau Muitinės laboratorijos jau vertintam gėrimui (gazuotam alkoholiniam kokteiliui „Party Cranberry“), turėjo bei turi teisėtą lūkestį, kad Produktas bus priskirtas tokiai pat KN 2206 pozicijai, o ne visiškai skirtingai pozicijai (2208), kaip nurodyta PTI sprendime.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad ji atsiduria visiškai nestabilioje teisinėje padėtyje, kurios iš esmės pati negali kontroliuoti, kadangi Muitinės departamentas, o ir Muitinės departamento pavaldumo tvarka kontroliuojama jam pavaldi institucija (Muitinės laboratorija), nepaisant visiškai nepakitusio teisinio reglamentavimo, tokius pačius (ar bent labai panašius) produktus skirtingai klasifikuoja (vienus priskirdami KN 2208 pozicijai, o kitus –KN 2206 pozicijai), o su tuo susijusios neigiamos teisinės – mokestinės pasekmės tenka bendrovei.
Pareiškėja nurodo, kad Muitinės departamento veiksmai, kai tokius pačius (ar bent labai panašius) produktus skirtingai klasifikuoja, ne tik pažeidžia Muitinės veikloje tiesiogiai taikomus teisės aktus (Muitinės departamento nuostatus, Privalomosios tarifinės informacijos sprendimų priėmimo taisykles (patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-09-23 įsakymu Nr. 1B-849) ir kt.), bet ir taikomą teisinio saugumo principą. Pažymi, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-03-04, 2003-03-17 ir 2003-07-04 nutarimai). Muitinės departamentas tokius pačius (ar bent labai panašius) produktus pats bei Muitinės departamento pavaldumo tvarka kontroliuojama jam pavaldi institucija (Muitinės laboratorija) pagal tuos pačius taikytinus teisės aktus vertindami visiškai skirtingai įtvirtino teisinio reguliavimo netikrumą ir nestabilumą, kas neabejotinai nekoreliuoja nei su gero administravimo, nei su teisinės valstybės bei teisinio saugumo principais.
Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytas Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės nuostatas, ESTT praktiką byloje C-150/08 ir jų sąsają su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir šiai ES teisminei institucijai pateikti nurodytą prejudicinį klausimą.
ESTT sprendimas ir atsakymas į aktualų šiame skunde keliamą prejudicinį klausimą yra aktualus ne tik šiam ginčui, bet ir tam, kad būtų formuojama vieninga praktika ES. Panašių situacijų, kai nacionalinės institucijos tokius pačius ar panašius produktus vien dėl nevieningo ES teisės aktų taikymo bei aiškinimo, klasifikuoja skirtingose KN pozicijose, manytina, yra ir daugiau. Dėl formuojamos skirtingos muitinės institucijų praktikos bei dėl PTI sprendimo privalomumo, atitinkamo sprendimo adresatas atsiduria nestabilioje ir nekonkrečioje teisinėje situacijoje, kuri nekoreliuoja su teisingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju yra aktualu, kreiptis į ESTT, kad šis pasisakytų aktualiu prejudiciniu klausimu: ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis nealkoholinio gėrimo mišinio, kuris sumažina tokių alkoholinių gėrimų alkoholio koncentracijos laipsnį, kaip fermentuoti gėrimai patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar į KN 2208 pozicijos taikymo sritį.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas dėsto teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, ir nurodo, kad pareiškėja 2022-05-03 kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu priimti PTI sprendimą Nr. LT BTI 2022-APP-0016/20. Prašymo 9 langelyje pateiktas detalus prekės aprašymas, pagal kurį ją įmanoma identifikuoti ir suklasifikuoti muitinės naudojamoje nomenklatūroje, t. y. pareiškėja nurodė, kad tai yra „Gazuotas juodųjų serbentų skonio spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija - 14,5 % tūrio. Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 1 talpos plastikinį butelį. Gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“, pagamintas iš natūralaus vaisių (obuolių) vyno, BTI Reference LTBTIDEC-2020-0017/20 (priedas Nr.3) (76,3 %), sudėtyje yra sulfitų; Gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 %) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapniosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, EI51)“. Prašymo 16 langelyje nurodė kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą (tame tarpe ir produkto specifikaciją) ir nurodė, kad produktų pavyzdžiai yra Muitinės laboratorijoje. Muitinės departamentas prašyme nurodytą produktą priskyrė KN 2208 90 69 subpocijai ir 2022-07-20 išdavė PTI sprendimą Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20.
Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato būtinybės priimant PTI sprendimą visais atvejais kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl klasifikuojamo produkto sudėties, skonio ir spalvos nėra, kadangi pati pareiškėja prašė nustatyti gazuoto juodųjų serbentų skonio, spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinio KN kodą.
Atsakovas taip pat pažymi, kad ginčo Produkto ir gėrimo „Shake Club Black Currant“ (toliau - Produktas Nr. 1) sudėtis nėra panaši klasifikavimo prasme, nes ginčo Produktas yra pagamintas iš spirituoto vaisių ir uogų vyno „Muizas“, t. y. iš obuolių vyno, kuris klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje, tuo tarpu Produktas Nr. 1 - iš aromatizuoto vynuogių vyno, kuris klasifikuojamas KN 2205 pozicijoje. Kadangi Produkto Nr. 1 bazinis ingredientas yra aromatizuotas vynuogių vynas (skirtingai nei ginčo produkto, kuris yra pagamintas iš vaisių (obuolių) vyno), būtina atsižvelgti j SS nomenklatūros paaiškinimų 2206 pozicijos paaiškinimą, jog šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami nealkoholinių gėrimų ir fermentuotų gėrimų mišiniai bei mišiniai, gauti sumaišius ankstesniuose 22 skirsnio pozicijose klasifikuojamus fermentuotus gėrimus, pvz., limonado ir alaus arba vyno mišiniai, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 0,5% tūrio. Tuo tarpu, klasifikuojant ginčo Produktą aktuali KN 22 skirsnio 3 pastaba, kuri numato, kad alkoholiniai gėrimai priskiriami juos atitinkančioms 2203-2206 arba 2208 pozicijoms bei ESTT praktika, t. y. 2009-05-09 sprendimas byloje C-l50/08 ir 2016-05-12 sprendimas sujungtose bylose C-532/14 ir C- 533/14.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas paaiškina, kad ESTT 2009-05-07 sprendime byloje Nr. C-l50/08, nagrinėjo, ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių priskiriami KN 2206 pozicijai, į kuriuos dar įpilama, pavyzdžiui, tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o į kai kuriuos jų - kremo, dėl ko jie praranda skonį, aromatą ir (arba) gėrimo, pagaminto iš konkrečių vaisių arba natūralių produktų, išvaizdą, vis dar patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar dėl pasikeitusių savybių jau priskirtini KN 2208 pozicijos taikymo sričiai. Teismas pažymėjo, kad pagal SS nomenklatūros paaiškinimus, susijusius su KN 2206 pozicija, į šioje pozicijoje klasifikuojamus gėrimus įpylus alkoholio nereiškia, kad jų negalima toliau klasifikuoti toje pačioje pozicijoje, jei jų pobūdis, t. y. fermentuotų gėrimų pobūdis, nepasikeičia (26 punktas), tačiau, alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių klasifikuoti KN 2206 pozicijoje, į kuriuos buvo įpilta tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o gaminant tam tikrus gėrimus - kremo, dėl ko jie prarado gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto, skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą, priskiriami ne KN 2206, bet 2208 pozicijai (40 punktas).
ESTT sprendimo byloje C-l50/08 37 punkte konstatuota, kad gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto - fermentuoto gėrimo - skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami 2206 pozicijoje. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Pažymėtina, kad distiliuotas etilo alkoholis įeina į ginčo objekto sudėtį, kadangi jo yra pagrindinio ingrediento (spirituoto natūralaus vaisių (obuolių) vyno „Muižas“) sudėtyje, be to ESTT, sujungtose bylose C- 0532/14 ir C-533/14, nagrinėdamas produktų, pagamintų fermentuojant obuolių sulčių koncentratą, kurie dėl skaidrinimo prarado spalvą, kvapą ir skonį arba kurie papildyti cukrumi, kvapniomis medžiagomis, dažikliais, skonio stiprikliai, tirštikliais, konservantais ar grietinėle, tačiau į kuriuos nepridėta distiliuoto alkoholio, konstatavo, kad tokie produktai taip pat priskiriami KN 2208 pozicijai (37 ir 38 punktai).
Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į 1987-07-23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir ESTT sprendimus pirmiau minėtose bylose, ES kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai 2019-07-01 iš dalies buvo pakeisti tokiu tekstu „Fermentacijos būdu gauti produktai priskiriami 2206 pozicijai, jeigu jie išlaiko šiai pozicijai priskiriamų produktų, t. y. fermentuotų gėrimų, savybes. Produktų, į kuriuos buvo pridėta, pavyzdžiui, distiliuoto alkoholio, vandens ir kitų medžiagų (tokių kaip sirupas. įvairios aromatinės medžiagos bei dažikliai ir kai kuriais atvejais grietinėlės pagrindas), savybės gali pakisti. Jeigu pridėjus tų medžiagų prarandami iš tam tikrų vaisių arba natūralių produktų pagaminto fermentuoto gėrimo, priskiriamo 2206 pozicijai, skonis, aromatas ir (arba) išvaizda, produktas priskiriamas 2208 pozicijai.“ (OL L 219, 2019, p.4). Taikant šiuos KN paaiškinimus Muitinės laboratorija pareiškėjai yra išdavusi raštus (2020-02-05 raštas Nr. (1.5) 2B-46 ir 2020-02-18 raštas Nr. (1.5) 2B-63), kuriuose analogiškai ginčo objektui gautus alkoholinius gėrimus rekomenduota priskirti KN 2208 pozicijai. Todėl pareiškėja 2022-05-03 prašydama išduoti PTI sprendimą tikrai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad ginčo objektas bus priskiriamas KN 2206 pozicijai.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo produktas (gėrimas „SHAKE CLUB Black Currant“), kuris ir vartotojui pateikiamas kaip alkoholinis gėrimas (ne kaip fermentuotas obuolių gėrimas (sidras)), nors ir gaminamas iš spirituotų fermentuotų obuolių sulčių (pagrindinis ingredientas), dėl pridėtų kitų sudedamųjų dalių - sirupo, kvapiųjų medžiagų ir kt., yra praradęs spirituotų fermentuotų obuolių sulčių skonį, kvapą ir išvaizdą, t. y. gėrimas, būdamas tamsiai raudonos spalvos, juodųjų serbentų skonio, negali skleisti obuolių aromato, ir atsižvelgus į pateikimą, negali asocijuotis su fermentuotu obuolių gėrimu (sidru). Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir ESTT praktika, ginčo produkto priskirti KN 2206 pozicijai nėra pagrindo.
Atsakovas mano, kad ginčo atveju teisinis reglamentavimas yra aiškus ir teisingam ginčo sprendimui yra būtina atsižvelgti į ESTT teismo 2009-05-07 sprendimą byloje Nr. C-15O/O8 bei 2016-05-12 sprendimą sujungtose bylose C-532/14 ir C-533/14, kuriose buvo nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės tapačiose bylose. Inicijuoti naują kreipimąsi nėra tikslinga.
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 33 straipsnio 1 dalimi, gavusi prašymą, muitinė priima su Privalomąja tarifine informacija susijusius sprendimus (toliau - PTI sprendimas). Privalomosios tarifinės informacijos sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-09-23 įsakymu Nr. 1B-849, 4 punktas numato, kad PTI sprendimai priimami neatlygintinai, tačiau vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 52 straipsnio 2 dalies b punktu iš pareiškėjo gali būti reikalaujama patiriamų išlaidų atlyginimo už atliktą prekių analizę ar ekspertizę ir už prekių pavyzdžių grąžinimą pareiškėjui paštu. Svarbu pažymėti, kad šių taisyklių 31 punkte numatyta, kad jeigu prekės (pvz., žemės ūkio, kiti maisto, chemijos produktai, gėrimai, tekstilė, avalynė, mineralinės alyvos ir t. t.) tiksli sudėtis, kurią galima nustatyti ar patikrinti tik atliekant laboratorinius tyrimus, turi įtakos prekės tarifiniam klasifikavimui, atlikti laboratorinius tyrimus pareiškėjo vardu nėra muitinės pareiga. Tokiais atvejais pareiškėjas informuojamas apie tyrimų poreikį ir galimybę tokius tyrimus atlikti Muitinės laboratorijoje. Tyrimų įkainiai ir sąlygos bei papildomos išlaidos, kurias pareiškėjas turi atlyginti, aiškiai išdėstomos pranešime pareiškėjui.
ESTT 2009-05-07 sprendime byloje Nr. C-l 50/08, nagrinėjo, ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių priskiriami KN 2206 pozicijai, į kuriuos dar įpilama, pavyzdžiui, tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o į kai kuriuos jų - kremo, dėl ko jie praranda skonį, aromatą ir (arba) gėrimo, pagaminto iš konkrečių vaisių arba natūralių produktų, išvaizdą, vis dar patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar dėl pasikeitusių savybių jau priskirtini KN 2208 pozicijos taikymo sričiai. Teismas pažymėjo, kad pagal SS nomenklatūros paaiškinimus, susijusius su KN 2206 pozicija, į šioje pozicijoje klasifikuojamus gėrimus įpylus alkoholio nereiškia, kad jų negalima toliau klasifikuoti toje pačioje pozicijoje, jei jų pobūdis, t. y. fermentuotų gėrimų pobūdis, nepasikeičia (26 punktas), tačiau, alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių klasifikuoti KN 2206 pozicijoje, į kuriuos buvo įpilta tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o gaminant tam tikrus gėrimus - kremo, dėl ko jie prarado gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto, skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą, priskiriami ne KN 2206, bet 2208 pozicijai (40 punktas).
ESTT sprendimo byloje C-l50/08 37 punkte konstatuota, kad gėrimai, kokie nagrinėjami šioje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto - fermentuoto gėrimo - skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami 2206 pozicijoje. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes.
ESTT, sujungtose bylose C-0532/14 ir C-533/14, nagrinėdamas produktų, pagamintų fermentuojant obuolių sulčių koncentratą, kurie dėl skaidrinimo prarado spalvą, kvapą ir skonį arba kurie papildyti cukrumi, kvapniomis medžiagomis, dažikliais, skonio stiprikliais, tirštikliais, konservantais ar grietinėle, tačiau į kuriuos nepridėta distiliuoto alkoholio, konstatavo, kad tokie produktai taip pat priskiriami KN 2208 pozicijai (37 ir 38 punktai).
Atsižvelgiant į 1987-07-23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir ESTT sprendimus minėtose bylose, Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai 2019-07-01 iš dalies buvo pakeisti tokiu tekstu „Fermentacijos būdu gauti produktai priskiriami 2206 pozicijai, jeigu jie išlaiko šiai pozicijai priskiriamų produktų, t. y. fermentuotų gėrimų, savybes. Produktų, j kuriuos buvo pridėta, pavyzdžiui, distiliuoto alkoholio, vandens ir kitų medžiagų (tokių kaip sirupas. įvairios aromatinės medžiagos bei dažikliai ir kai kuriais atvejais grietinėlės pagrindas), savybės gali pakisti. Jeigu pridėjus tų medžiagų prarandami iš tam tikrų vaisių arba natūralių produktų pagaminto fermentuoto gėrimo, priskiriamo 2206 pozicijai, skonis, aromatas ir (arba) išvaizda, produktas priskiriamas 2208 pozicijai.“ (OL L 219, 2019, p. 4).
Iš pareiškėjos Muitinės departamentui pateikto prašymo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog Produktas yra „Gazuotas juodųjų serbentų skonio spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija - 14,5 % tūrio. Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 1 talpos plastikinį butelį. Gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“, pagamintas iš natūralaus vaisių (obuolių) vyno, BTI Reference LTBTIDEC-2020-0017/20 (76,3 %), sudėtyje yra sulfitų; Gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 %) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapniosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, EI51). Prašymo 16 langelyje nurodė kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą (tame tarpe ir produkto specifikaciją) ir nurodė, kad produktų pavyzdžiai yra Muitinės laboratorijoje.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad taikant šiuos KN paaiškinimus Muitinės laboratorija pareiškėjai yra išdavusi 2020-02-05 raštą Nr. (1.5) 2B-46 ir 2020-02-18 raštą Nr. (1.5) 2B-63, kuriuose nurodė, kad analogiškai ginčo objektui gautus alkoholinius gėrimus rekomenduota priskirti KN 2208 pozicijai.
Kaip minėta, ESTT sprendimo byloje C-l50/08 37 punkte konstatuota, kad gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto - fermentuoto gėrimo - skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą, negali būti klasifikuojami 2206 pozicijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šio atvejo teisingam ginčo sprendimui yra būtina vadovautis ESTT 2009-05-07 sprendimu byloje Nr. C-150/08, kuriame buvo nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės tapačioje byloje. ESTT šioje byloje išaiškino, kad tokie gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto - fermentuoto gėrimo - skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami pagal 2206 poziciją. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Teismas pažymėjo, kad vien tik skonis gali būti prekės požymis ir objektyvi savybė, dėl ko prekė gali būti priskiriama tam tikrai pozicijai.
Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos nurodytos Produkto specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jo esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Pagal prašyme nurodytą Produkto aprašymą distiliuotas etilo alkoholis įeina į sudėtį, kadangi jo yra pagrindinio ingrediento (spirituoto natūralaus vaisių (obuolių) vyno „Muižas“) sudėtyje, taip pat tai atitinka ESTT, sujungtose bylose C- 0532/14 ir C-533/14, išaiškinimą, kad pagamintų fermentuojant obuolių sulčių koncentratą, kurie dėl skaidrinimo prarado spalvą, kvapą ir skonį arba kurie papildyti cukrumi, kvapniomis medžiagomis, dažikliais, skonio stiprikliai, tirštikliais, konservantais ar grietinėle, tačiau į kuriuos nepridėta distiliuoto alkoholio produktai priskiriami KN 2208 pozicijai.
Teismas sutinka su atsakovo išvada, kad gėrimas „SHAKE CLUB Black Currant“), kuris ir vartotojui pateikiamas kaip alkoholinis gėrimas (ne kaip fermentuotas obuolių gėrimas (sidras)), nors ir gaminamas iš spirituotų fermentuotų obuolių sulčių (pagrindinis ingredientas), dėl pridėtų kitų sudedamųjų dalių - sirupo, kvapiųjų medžiagų ir kt., yra praradęs spirituotų fermentuotų obuolių sulčių skonį, kvapą ir išvaizdą, t. y. gėrimas, būdamas tamsiai raudonos spalvos, juodųjų serbentų skonio, negali skleisti obuolių aromato, ir atsižvelgus į pateikimą, negali asocijuotis su fermentuotu obuolių gėrimu (sidru).
Dėl pareiškėjos argumento, kad Muitinės departamentas ir Muitinės laboratorija neturi kompetencijos spręsti ar klasifikuojamas produktas praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą, todėl Muitinės departamentas privalėjo kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato būtinybės priimant PTI sprendimą visais atvejais kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo.
Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjos į bylą pateikta 2022-08-03 išvada yra vidinis įmonės dokumentas, kuris įrodomosios reikšmės neturi. Analogiškai pasisakytina ir dėl Suomijos muitinės el. paštu pateiktu atsakymu, kad Produkto Muitinės prekės kodas yra 2206 00 59. Akcentuotina, kad el. laiške nurodyta, kad pateiktas atsakymas yra Suomijos muitinės pateikta bendroji informacija ir nėra privalomo pobūdžio. Teismas, konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti įrodymai niekaip neįtakoja atsakovo teisių ir pareigų apimties priimant sprendimus Muitinės departamento kompetencijos ribose ir nepaneigia Muitinės departamento išvados, kad Produktas priskirtinas 2208 pozicijai.
Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu ir ESTT praktika, daro išvadą, kad ginčo Produkto priskirti KN 2206 pozicijai nėra pagrindo.
Kaip minėta, Muitinės laboratorija pareiškėjai yra išdavusi 2020-02-05 raštą Nr. (1.5) 2B-46 ir 2020-02-18 raštą Nr. (1.5) 2B-63, kuriuose nurodė, kad analogiškai ginčo objektui gautus alkoholinius gėrimus rekomenduota priskirti KN 2208 pozicijai, todėl pareiškėja, 2022-05-03 prašydama išduoti PTI sprendimą, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad Produktas bus priskiriamas KN 2206 pozicijai.
Teismo vertinimu, tiek 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013 taikymas, tiek aktuali ESTT praktika dėl šio Reglamento aiškinimo ir taikymo, yra pakankamai aiški, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į šią Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjos nurodytais klausimais. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, būtent tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (pvz., žr. 2006-06-15 sprendimo Acereda Herrera, C?466/04, 47 p.).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės aktų nuostatos yra aiškios, jų taikymas akivaizdus ir dėl jų aiškinimo bei taikymo negali kilti jokių pagrįstų abejonių. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu Europos Sąjungos teisės ir ESTT aiškinimu, savaime nereiškia, jog nėra aiškus ginčo teisiniams santykiams taikytinų normų turinys, ir yra pagrindas kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo neaiškumų dėl paminėtų 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013 nuostatų ir ESTT praktiko aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Muitinės departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas ir ESTT praktiką, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą. Todėl naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-07-20 sprendimą dėl Privalomosios tarifinės informacijos Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 ir įpareigoti Muitinės departamentą UAB ,,Kauen craft” 2022-05-03 prašymą Nr. LTBTI2022-APP-0016/20 priimti Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą išnagrinėti iš naujo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.