Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams M. Š., J. Š. ir J. Š. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretysis asmuo L. M., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje neprieštaravo, kad G. Š. gyvenama vieta būtų nustatyta su motina (b.l.39-40). Išvadą teikiančios institucijos atstovas neprieštaravo, kad būtų priteistas ieškovės prašomas patikslinto dydžio išlaikymas G. Š., toks dydis atitinka formuojamą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo matyti (b.l.7), kad G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė E. Š. ir atsakovas M. Š.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001-06-26 sprendimu c.b. Nr. 2-2830-10/2001 buvo nutraukta jų santuoka, kuriame nebuvo apspręstas sutuoktinių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui teikimo klausimai (b.l.5,6).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukros G. Š. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, dukra po jos santuokos su atsakovu nutraukimo ir taip faktiškai gyvena su ja, ieškovė viena rūpinasi dukra, jos auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo tiek patys atsakovai tiek Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovas, kuris posėdžio metu nurodė, kad jis neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų dukrą, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, remiantis atsakovų paaiškinimais galimai gyvena užsienyje, teismas G. Š. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jos motina E. Š. (CK 3.169 str.).

Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovė nereiškia atitinkamo reikalavimo, todėl šios tvarkos nustatymas nėra tikslingas. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovės teigimu nutraukiant jų santuoką atsakovas geranoriškai buvo įsipareigojęs padėti rūpintis dukra, teikti jai materialinę pagalbą, dalyvauti vaiką prižiūrint, tačiau nuo pat gyvenimo su vaiko tėvu atskirai, ieškovė viena rūpinosi dukra, išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai, siųsdavo įvairaus dydžio perlaidas (nuo 50 Lt iki 200 Lt). Šios aplinkybės rodo, kad tokių sumų neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams - maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmėms, būstui, vaiko mokslui bei laisvalaikiui – patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovė ieškinyje taip pat posėdžio metu nurodė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sąrašą (b.l.2), taip pat vaiko ir būsto išlaikymo išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b.l.10,11,13-14,83), be to, vaikas turi regos sutrikimų, jai reikalingi korekciniai akiniai (kasmet išlaidos apie 200 Lt), iš kurių matyti, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 1200 Lt (b.l.78-94). Ieškovė savo ieškinio reikalavimą sumažino nuo reikalautų 600 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (b.l.3,60).

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydį, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368, V.Ž. 2007 m., Nr. 138-5267). Tačiau kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovė E. Š. dirba Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie AM, jos gaunamas pajamas sudaro apie 1300 Lt per mėnesį (b.l.9). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu Draugystės pr.17-16, Šiaulių m., kuriame ji gyvena su dukra (b.l.12,15,16). Teismas neturi duomenų apie ieškovo darbovietę Lietuvoje, atsakovų teigimu jis šiuo metu dirba užsienyje. Atsakovas patvirtino, kad jis santaupų ir nekilnojamo turto neturi, dirba užsienyje, nors išvykimo į užsienį nėra deklaravęs, pats vaiko tėvas sutinka mokėti dukrai G. Š. 300 Lt kas mėnesį (b.l.36).

Teismas savo iniciatyva įtraukęs trečiuoju asmeniu L. M., kuri sudarė santuoką su M. Š. ir yra jų vaiko G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b.l.37,38,41-42), spręsdamas ieškovės dukrai išlaikymo dydžio priteisimo klausimą atsižvelgs, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių (CK 3.198 str. 2 d.). Kadangi minėtas tretysis asmuo savalaikiai nepateikė teismui įstatymų reikalavimus atitinkančio savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo jos vaikui iš atsakovo priteisimo, o tą ji turėjo padaryti teikdama teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, bet ne vėliau kaip iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 str., 111 str., 135 str. 1 d. 2 p. – 4p.), nors jai buvo siūlyta pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba (CPK 161 str.), be to, nepagarbiai kaip ir atsakovai J. Š. ir J. Š. elgėsi teismo posėdžio metu, nors ne kartą buvo teismo įspėti laikytis posėdžio tvarkos, gerbti proceso dalyvius, todėl jos po laiko pareikšti nekonkretūs reikalavimai teismui nebus šioje byloje nagrinėjami. L. M. išaiškintina, kad šis teismo sprendimas vaiko tėvui nemokant išlaikymo neužkerta kelio jai pačiai ar per atstovą kreiptis į teismą su įstatymų reikalavimus atitinkančiu ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo jos sūnui. Esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytiems pagrindams, nemokamą ar iš dalies nemokamą teisinę pagalbą teikia Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (adr. Dvaro g. 123A, Šiauliai, tel. (8 41) 521 109).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, bei į tą aplinkybę, kad G. Š. turi regos sutrikimų ir jai būtini korekciniai akiniai, kas sudaro papildomas išlaidas, pripažįsta būtinu 300 Lt per mėnesį G. Š. išlaikymą. Su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka ir atsakovai.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į ieškovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas, jauno amžiaus) bei į tai, kad ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, visiškai nesirūpina jos sveikata, nevyksta su ja pas gydytojus, nesirūpina jos mokslais, ką patvirtino teismo posėdžio metu šalys, o G. Š. auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, mokslais našta tenka tik ieškovei, kas apsunkina jos galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo.

Todėl, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant dukrai 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 str.). Ieškovė nenurodė jokių pagrindų ar aplinkybių, kodėl išlaikymas turėtų būti priteistas nuo 2012-01-01 (CPK 178 str.), todėl sutinkamai su formuojama teismų praktika išlaikymas priteistinas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-30. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovei priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Reikia pastebėti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ne tik vaiko tėvui – atsakovui M. Š., tačiau ir subsidiariai jo tėvams, t.y. G. Š. seneliams (b.l.60), savo reikalavimus palaikė ir teisminių posėdžių metu. Reikia pažymėti, kad tokia pareiga vaiko seneliams galėtų atsirasti tik jei jeigu vaikaičiai neturi tėvų arba pilnamečių brolių ar seserų ar negalima išieškoti iš jų išlaikymo (CK 3.237 str. 2 d.). Pažymėtina, kad G. Š. turi abu tėvus, kurie turi visas galimybes jai teikti išlaikymą. Atsakovai J. Š. ir J. Š. yra pensininkai, gauna tik senatvės pensiją, turi rimtų sveikatos problemų, šių atsakovų teigimu jie taip pat prižiūri ir prisideda prie išlaikymo prie dar dešimties jų vaikaičių, J. Š. yra neįgalus (b.l.52), todėl jie neturi jokių finansinių galimybių teikti išlaikymą savo vaikaitei. Teismas nenustatė jokio įstatyminio pagrindo, kodėl turėtų subsidiariai priteisti iš atsakovų - G. Š. senelių – išlaikymą, todėl atmeta šį ieškovės prašymą kaip visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą.

Dėl ieškovės reikalavimų priteisti metines procesines palūkanas nuo išlaikymo.

Metinės procesinės palūkanos nuo periodinių išmokų (išlaikymo vaikui) nėra mokamos (CK 6.210 str. 1 d.), kadangi išlaikymas nėra priteistas konkrečia suma, o į priekį konstatuoti, kad nebus mokamas išlaikymas ir nuo kiekvienos išmokos ar įsiskolinimo skaičiuoti palūkanas negalima ir objektyviai neįmanoma, todėl nesant jokio įstatyminio pagrindo šiuo atveju priteisti procesines palūkanas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atmestinas kaip nepagrįstas ir šis ieškovės reikalavimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinas išlaikymas vaikui (CPK 149 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė jos prašymu 2012-02-01 teismo nutartimi atleista (CPK 80 str. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., b.l.20-21).

Ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinant ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dalinai dėl išlaikymo priteisimo - prašė periodinių išmokų po 400 Lt (mokėtinas žyminis už šį reikalavimą yra 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), priteista po 300 Lt, tokiu būdu dėl išlaikymo patenkinant 75 proc. šio ieškovės reikalavimo. Kadangi ieškinys atsakovų J. Š. ir J. Š. atžvilgiu buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos nėra išieškotinos. Iš atsakovo M. Š., kurio nenaudai iš dalies priteistas ieškinys, valstybės naudai priteistina 208 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (100Lt+75 proc. nuo 144Lt) bei 75 proc. teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. 28,30 Lt (CPK 92 str.). Iš ieškovės, jos ieškinį patenkinus dalinai, priteistina 25 proc. teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. 9,45 Lt (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos 2012-01-30 iki kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei – motinai E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 208 Lt (du šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 28,30 Lt (dvidešimt aštuonis litus 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT237300010002458204, “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį dėl laikino išlaikymo G. Š. priteisimo.

Priteisti iš ieškovės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,45 Lt (devynis litus 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT237300010002458204, “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.