- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-716-382-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00057-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- J. G., ir J
- Advokatai
- Vida Šeikienė
Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-716-382/2014
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00057-2013-3
2014 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį ketveriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – trisdešimt parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir J. S., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, ir ją pardavė.
Jis 2013 m. kovo 4 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,234 g gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,451 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,154 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė su savimi. Tą pačią dieną, apie 10.28 val., J. S. paskambinus J. G. ir jiems susitarus susitikti prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), J. G. neteisėtai minėtą narkotinę medžiagą su savimi atgabeno iki prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur, apie 11.00 val. J. G. vieną popierinį lankstinuką su 0,234 g gelsvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino – už 100 Lt pardavė, o J. S. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, vieną popierinį lankstinuką su 0,234 g gelsvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino – už 100 Lt iš J. G. įgijo, po to gabeno ir laikė prie savęs, iki netrukus tą pačią dieną minėtame prekybos centre ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdos m., tarnybines patalpas, kur apie 11.20 val. J. S. apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė popierinį lankstinuką su 0,234 g gelsvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino.
J. G. likusią narkotinę medžiagą – heroiną toliau gabeno ir laikė su savimi iki tol, kai tą pačią dieną, apie 11.50 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdos m., J. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Jūros g. 1, Klaipėdos m., tarnybines patalpas, kur apie 12.05 val. J. G. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė keturis folijos lankstinukus su 0,451 g šviesiai pilkos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,154 g narkotinės medžiagos – heroino.
Be to, J. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – diazepamo, neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti.
Jis 2013 m. kovo 4 d. ryte tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, už 10 Lt įgijo dvi gamyklines ampules su etiketėmis „Relanium 5 mg/ml. Diazepamas. 2 ml. WZF Polfa S.A“ su skysčiu, kurio sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,020 g, psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias J. G. gabeno ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 4 d., kai apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdos m., tarnybines patalpas, kur apie 12.05 val. J. G. asmens kratos metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė dvi ampules su skysčiu, kurio sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,020 g, psichotropinės medžiagos – diazepamo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu neteisėtai įgijęs, gabenęs ir laikęs 0,234 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino – ir šią narkotinę medžiagą pardavęs J. S. Prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis J. G. nurodo, kad neplatino narkotinių medžiagų, jas įgijo tik savo vartojimui, kadangi jis turi priklausomybę šioms medžiagoms. Apelianto teigimu, byloje nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos ne asmeniniam vartojimui, o pardavimui. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad narkotinės medžiagos buvo parduotos J. S. Narkotinių medžiagų perdavimo faktas nebuvo užfiksuotas, nors, liudytojo policijos pareigūno S. Olšausko parodymais, buvo atliekamas jo sekimas bei stebėjimas. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tiesiogiai stebėjo jo ir J. S. susitikimą, tačiau pareigūnai nematė, ar kas nors buvo perduota šio susitikimo metu. Pagrindinis ir vienintelis įrodymų šaltinis šioje byloje yra kitos nuteistosios J. S. parodymai. Tačiau esant prieštaravimams tarp teisiamųjų bei jų tarpusavio konfliktui, grįsti vieno kaltinamojo kaltę vadovaujantis kito teisiamojo parodymais yra neleistina, nes toks įrodymas yra abejotinas bei neatitinka objektyvumo reikalavimų.
Nesutikdamas su J. S. parodymais apie tai, kad ji esą pirko iš jo 0,234 g heroino, jis parodė, jog J. S. neabejotinai buvo veikiama pareigūnų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pirminiame savo paaiškinime bei apklausoje J. S. parodė, kad narkotines medžiagas ji pirko iš kito asmens – pažįstamo R., o vėliau tos pačios apklausos metu ji jau nurodė jį kaip asmenį, iš kurio esą pirko du folijos lankstinukus su heroinu. Kai tik J. S. davė šiuos parodymus, ji buvo paleista į laisvę, o jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Anot nuteistojo, su J. S. jis kartu dalyvavo metadono programoje, nuolat su ja susidurdavo Priklausomybės ligų centre. Ten tarp jų įvyko konfliktas, todėl J. S. jį apkalbėjo.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad iš karto po jų su J. S. susitikimo, visiškai šalia nusikalstamos veikos padarymo vietos, sulaikius J. S., pas ją ir, tą pačią dieną sulaikius jį, buvo rasta ta pati narkotinė medžiaga. Mano, kad tokia teismo išvada neatitinka surinktų byloje įrodymų, nes tai, kad sulaikius J. S. iš karto po trumpo jų susitikimo, pas ją buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas, nereiškia, kad šią medžiagą ji būtent įgijo iš jo. Juo labiau, kad J. S. iš karto po sulaikymo duodama parodymus nurodė, kad narkotinę medžiagą – heroiną – ji įsigijo prieš penkias dienas iš pažįstamo, vardu R. 2014 m. kovo 4 d. apklausos metu ji taip pat paaiškino, kad popierinis lankstinukas su heroinu yra gautas iš R., o ne iš J. Vėliau tos pačios apklausos metu ji jau paaiškino, kad ji iš J. už 100 Lt nusipirko folijos lankstinukus su heroinu. Sulaikius J. S. ir atlikus asmens apžiūrą pas ją buvo rasta tablečių „Tazepam“ ir „ Lexotanil“ gamyklinės plokštelės, popierinis lankstinukas (iš sulankstytų lapų su įsakymu dėl pašalpos mokėjimo) su rusvos-žalsvos spalvos medžiaga, folijos lankstinukas su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Šios medžiagos buvo ištirtos 2013 m. kovo 22 d. ir specialisto išvadoje nurodyta, kad folijos lankstinuke rasta medžiaga yra kanapės ir jų dalys, o popieriaus lapuose buvusioje rudos spalvos medžiagoje narkotinių medžiagų nerasta. Minėtame apžiūros protokole nėra užfiksuotas ir aprašytas popierinis lankstinukas iš reklaminės knygelės „Pildyk“, kuris buvo specialisto tirtas praėjus beveik penkiems mėnesiams – 2013 m. rugpjūčio 1 d., todėl, nuteistojo įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad šis lankstinukas buvo rastas pas J. S. Nustatyta, kad šioje popierinėje pakuotėje buvusi medžiaga yra heroinas. J. S. nurodė, kad ji iš jo pirko folijos lankstinukus, o popieriniame lankstinuke esanti medžiaga buvo jos įgyta iš R. Tą pačią dieną, po kelių valandų sulaikius jį, asmens kratos metu buvo rasti keturi folijos lankstinukai. Juos ištyrus, specialisto išvadoje nurodyta, kad tai – narkotinė medžiaga – heroinas. Taigi negalima teigti, kad pas jį ir pas J. S. rasta narkotinė medžiaga yra ta pati, nes ji buvo skirtingai įpakuota, be to, heroino sudėties palyginamojo tyrimo niekas neatliko, todėl lieka neaišku, ar narkotinės medžiagos, tiek rastos pas jį, tiek pas J. S., koncentracija buvo tokia pati. Todėl teismo išvada, kad pakuotė neturi reikšmės, o narkotinė medžiaga – heroinas, rasta pas J. S., yra identiška savo kilme pas jį rastai narkotinei medžiagai, kai nėra nustatytas heroino tapatumas, yra nepagrįsta.
Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog jis buvo sulaikytas vėliau nei J. S., t. y. praėjus 50 min., buvo pakankamas laiko tarpas tam, kad pasikeistų aplinkybės. Tai, apelianto manymu, yra tik spėjimas, o spėjimais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Be to, nė vienas iš užfiksuotų telefoninių pokalbių neduoda pagrindo teigti, kad jis susitikęs perduodavo narkotines medžiagas ir telefonu tardavosi dėl tokių susitikimų. Tai, kad telefonu su asmenimis jis kalba trumpai ir lakoniškai, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad jis platino narkotines medžiagas.
Nuosprendyje nurodytas teiginys, kad jis neturi nuolatinių pajamų ir gyvenamosios vietos, todėl manytina, kad verčiasi narkotinių medžiagų platinimu, taip pat yra tik prielaida. Jis negali dirbti tik dėl rimtų sveikatos problemų. Yra netekęs 55 proc. darbingumo. Nuo 2010 metų kas mėnesį gauna 350 Lt pašalpos, 360 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo močiutė yra senyvo amžiaus ir sunkiai vaikštanti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jis gyvena kartu su ja. Be to, dėl savo paties sveikatos problemų jis dažnai praranda sąmonę, todėl jam reikalinga kito žmogaus pagalba. Jam paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis kelis kartus gydėsi ligoninėje, kadangi įkalinimo sąlygomis jo sveikatos būklė labai pablogėjo. Jam nuolat yra skiriami vaistai, šių ligų tinkamai negydant (t. y. negaunant vaistų), būnant nepalankiose sveikatai sąlygose, kyla rimtas pavojus ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip narkotinių medžiagų platinimą įrodančias aplinkybes.
Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, ir pagrįstai J. G. veikoje nustatė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, pagrįstai pripažino jį kaltu padarius šią veiką.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (LAT nutartys 2K-681/2010, 2K-113/2011, 2K-472/2011, 2K-629/2011, 2K-442/2011 ir kt.).
J. G. viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu neigė subjektyvųjį požymį – tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą, tvirtindamas, kad narkotines medžiagas jis įsigijo savo poreikiams, o ne turėdamas tikslą jas platinti, bei ginčijo aplinkybę, kad narkotines medžiagas – heroiną, jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pardavė J. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui visapusiškai išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visetą, šis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis nustatytas.
Apeliantas kvestionuodamas savo kaltę bando įtikinti teismą, kad jis su J. S. tik atsitiktinumo dėka susitiko prie prekybos centro ir jokių narkotinių medžiagų jai nepardavė. Šiuos jo teiginius neabejotinai paneigia tarp jo ir J. S. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai.
Remiantis Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu bei pokalbių ir SMS tekstinių pranešimų suvestine nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2013 m. kovo 4 d. buvo atliekamas telefoninių ryšių sistemų kompiuterinis monitoringas, kontroliuojant J. G. mobiliojo ryšio telefono perduodamą informaciją. Buvo kontroliuojami nuteistojo J. G. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas tekstinėmis SMS žinutėmis. Taigi priešingai nuteistojo tvirtinimui, bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis 2013 m. kovo 2 d. 12.52 val. (pokalbis Nr. 390, t. 1. b. l. 43); 2013 m. kovo 2 d. 13.03 val. (pokalbis Nr. 392, t. 1. b. l. 44); 2013 m. kovo 3 d. 12.24 val. (pokalbis Nr. 483, t. 1. b. l. 47); 2013 m. kovo 3 d., 20.21 val. (Nr. 498; t. 1. b. l. 48); 2013 m. kovo 3 d. 20.22 val. (pokalbis Nr. 499, t. 1. b. l. 48); 2013 m. kovo 3 d. 20.23 val. (pokalbis Nr. 500, t. 1. b. l. 48); ir 2013 m. kovo 4 d., 10.28 val., 10.29 val., 10.37 val., 10.56 val., (pokalbiai Nr. 513, 516, 519, 520) intensyviai bendravo su nuteistąja J. S. Šių pokalbių metu nuteistieji nuolat tardavosi susitikti. Iš 2013 m. kovo 3 d. 12.24 val. pokalbio telefonu matyti, kad nuteistajam skambina J. S. ir teiraujasi – „aš ateisiu pas tave, gerai?“, J. G. atsako – „nieko neliko“, J. S. – „nu kaip“, J. G. – „viską paėmė“, J. S. – „dar truputį lyg buvo likę, sakė tas, S.“, J. G. – „nu tai jis paskutinį ir paėmė“, J. S. – „tai o kada bus? vakare?“, J. G. – „vakare“, J. S. – „aha, po šešių? Po penkių?“, J. G. – „po septynių, po septynių“, J. S. – „aišku, nu gerai, iki (t. 1. b. l. 47). Taigi nuteistieji tarpusavyje bendraudavo net kelis kartus per dieną, būtent tariantis susitikti. Pokalbių turinys aiškiai leidžia suprasti, kad kalba vyksta apie narkotinių medžiagų pirkimo–pardavimo aplinkybes. Bylos medžiagoje taip pat užfiksuotas 2013 m. kovo 4 d. 10.56 val. pokalbis (Nr. 520, t. 1. b. l 50), vykęs tarp J. G. ir J. S., kuris paneigia nuteistojo versiją apie susitikimo atsitiktinumą su J. S. prekybos centre: J. G. – „taip“, J. S. – „alio, aš čia“, J. G. – „tuoj“. Akivaizdu, kad šis baudžiamojoje byloje užfiksuotas pokalbis tiesiogiai patvirtina, kad nuteistieji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko neatsitiktinai, o susitarę iš anksto, tam, kad įvyktų pirkimo–pardavimo narkotinių medžiagų sandoris.
Tai, kad J. G. prekyba narkotinėmis medžiagomis buvo įprasta veikla ir jis šiuose reikaluose buvo gana patyręs, neabejotinai patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose ir SMS žinutėse su pirkėjais vartojami specifiniai posakiai, užslaptinta kalba. Iš skambučių ir SMS tekstinių pranešimų turinio matyti, kad nuteistasis su įvairiais asmenimis nuolat tariasi dėl susitikimo laiko ir vietos – kur ir kada „prieiti“, teiraujamasi, ar įmanoma gauti „stiklo“, kalbama apie „skolų nurašymą“, tariamasi „paduoti“, sutariama, kad J. G. praneštų, kai jis vėl turės narkotinių medžiagų ir pan. (t. 1. b. l. 34–50). Išanalizavus telefoninių pokalbių turinį tarp nuteistojo ir įvairių asmenų – vartojamų terminų – aiškiai galima suprasti, jog nuteistasis su kitais asmenimis kalba apie draudžiamų apyvartoje medžiagų pardavimą. Šie duomenys parodo, jog J. G. parūpindavo, parduodavo narkotinių medžiagų ir kitiems asmenims, ne tik pats jas vartojo, kaip bandė teigti viso proceso metu. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jis visada telefonu su asmenimis kalba trumpai ir lakoniškai, ir tai neduoda pagrindo teigti, kad jis platino narkotines medžiagas.
Be šių baudžiamojoje byloje esančių telefoninių pokalbių, nuteistojo J. G. kaltę disponavus narkotinėmis medžiagomis ir jas pardavus J. S. patvirtina ir nuteistosios J. S. parodymai. Nuteistoji J. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad pas ją rastas narkotines medžiagas – heroiną – ji buvo įgijusi būtent iš J. G. Tai, kad J. G. platina narkotines medžiagas, jai buvo pasakęs jos vyras. Jo telefoną ji buvo gavusi iš pažįstamų asmenų, taip pat vartojančių narkotines medžiagas. J. G. ją pažinojo iš anksčiau, nes jie kartu yra dalyvavę metadono programoje. J. S. patvirtino, jog 2013 m. kovo 4 d. ji paskambino J. G. ir susitarė su juo susitikti prie prekybos centro „Maxima“. Skambinant jam ir tariantis su juo susitikti, tiek jai pačiai, tiek J. G. buvo žinoma ir aišku, kokiu tikslu jie tariasi susitikti – dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Susitikus, J. G. narkotines medžiagas jai pardavė už 100 Lt. Jai gavus lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, jie išsiskyrė. Netrukus po to, net nespėjus pažiūrėti, kas yra lankstinuke, prekybos centre „Maxima“ ją sulaikė policijos pareigūnai. Nuteistoji teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu ji iš tiesų nurodė, kad narkotines medžiagas – heroiną – ji įgijo ne iš J. G., bet iš kito asmens, tačiau paaiškino, kad tai parodė tik dėl to, kad nenorėjo pakenkti J. G. (t. 3, b. l. 36–37).
Nors apeliantas skunde nesutinka su tuo, kad šios nuteistosios J. S. parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, nes jie nebuvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, J. S. nori jį apkalbėti dėl anksčiau tarp jų buvusio konflikto, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat laiko nepagrįstais. Šios nuteistosios parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinti kaip patikimi ir jais pagrįstai vadovautasi nustatant tikrąsias veikos aplinkybes, nes jie neabejotinai atitinka jau anksčiau aptartus duomenis – telefoniniuose pokalbiuose ir SMS žinutėse užfiksuotas aplinkybes. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad tik sulaikius J. S., ji, policijos pareigūnams nurodė, kad narkotinių medžiagų ji įgijo ne iš jo, o iš kito asmens, tačiau vėliau savo parodymus keitė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus J. S. įtarimą dėl nusikaltimo padarymo, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuteistoji J. S. išsamiai nurodė visas aplinkybes, patvirtino, kad duodama paaiškinimą policijos pareigūnams pamelavo, nes nenorėjo pakenkti J. G. Parodė, kad vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu įvardijant nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaip asmenį, iš kurio ji įgijo narkotinės medžiagos, įvardijant J. G., ji policijos pareigūnų veikiama nebuvo. Parodymus davė savo laisva valia.
Be to, kolegijai nėra pagrindo abejoti šios nuteistosios parodymais, kadangi jų teisingumą dar patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno S. Olšausko parodymai. Liudytojas S. Olšauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavus kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad J. G. galbūt platina narkotines medžiagas, buvo imtasi atitinkamų procesinių prievartos techninio pobūdžio priemonių – buvo vykdomi jo stebėjimai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Atliekant atitinkamas techninio pobūdžio priemones, buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio priemonėmis, bendraujant koncentruotai, tariantis tik susitikti, J. G. bendrauja su įvairiais asmenimis. Būtent atliekant kompiuterinį telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos monitoringą buvo nustatyta, kad 2013 m. kovo 4 d. su J. G. susisiekė J. S., ir pastarieji susitarė susitikti prie prekybos centro „Maxima“. J. G. ir J. S. susitikus, netrukus po to susitikimo J. S. buvo sulaikyta, ir pas ją buvo rasti ir paimti lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis – heroinu. Kiek vėliau buvo sulaikytas ir J. G., pas kurį namuose kratos metu rasta narkotinių medžiagų skystu pavidalu, tablečių. Liudytojas patvirtino, kad 2013 m. kovo 4 d. J. G. ir J. S. susitikimą prie prekybos centro „Maxima“ jis stebėjo tiesiogiai, būdamas maždaug 50 metrų atstumu nuo jų. Dėl to J. S. buvo sulaikyta iš karto po šio susitikimo (t. 3, b. l. 38–39).
Kolegijos nuomone, visi šie anksčiau nurodyti faktai sudaro vientisą bei logišką įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad J. G. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti.
Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria narkotinių medžiagų įpakavimo aplinkybėms, tvirtina, jog pas jį aptiktos narkotinės medžiagos – heroinas – buvo folijos lankstinuke, o pas J. S. aptiktos nors ir tos pačios kilmės narkotinės medžiagos, tačiau jos buvo supakuotos popieriniame lankstinuke, todėl tai neįrodo, kad būtent jis J. S. pardavė narkotines medžiagas. Tačiau pažymėtina, kad vien tai, jog narkotinės medžiagos buvo įpakuotos skirtingose pakuotėse, savaime neeliminuoja J. G. kaltės, kuri įrodyta anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis.
Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti nuteistojo J. G. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir tai, kad jis nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan., įvertino kaip narkotinių medžiagų platinimą įrodančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne įrodinėdamas nuteistojo kaltę, o skirdamas bausmę, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis ir jų visumą.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikaltimų pavojingumą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. G. teisiamas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas tris kartus, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jam paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei šios bausmės sankcijos vidurkis (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmės vidurkis yra penkeri metai). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nebuvo nustatyta, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnės rūšies bausme nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu.
Įvertinus aptartų duomenų visumą, konstatuojama, jog byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstyti bei aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, o remiantis šių įrodymų visumos pagrindu nustatytos objektyvios aplinkybės patvirtina J. G. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad apeliantas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai yra pripažintas kaltu už šios nusikalstamos veikos padarymą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo J. G. skundo argumentas dėl veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.