Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovų M. J. ir A. J. atstovams R. J., advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei M. N.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. bei A. J. ieškinį atsakovams A. K., A. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Vaidrena“, V. B., D. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. J. bei A. J. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovams M. J. ir A. J. teisę be gretimos valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčių A. K. bei A. K. sutikimo gauti rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui rekonstruoti garažą 4G1p, unikalus Nr. 1992-8011-4067 esantį (duomenys neskelbtini), pagal R. Ž. projektavimo biuro 2010 m. paruoštą supaprastintą projektą (II grupės nesudėtingo statinio) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad valdoje (duomenys neskelbtini), ieškovai yra bendraturčiai, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, plane - 2A 1Ž, abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, plane – 3I 1P; garažas, plane pažymėtas P. V. suformuotas sklypas, kurio plotas 0, 1268 ha., jis nuosavybės teise priklauso J. ir UAB „Vaidrena“. Ginčo objektas yra garažas, jis netenkina ieškovų poreikių, jie nutarė keisti stogo šlaito kryptį, įrengiant pakeliamus vartus, keisti garažo aukštį, virš pastato įrengti mansardą. Pirmajame aukšte bus garažas ir sandėlis, tarp pirmo aukšto ir mansardos - laiptai, mansardoje darbo kambarys. Tarp ieškovo ir atsakovo pastatų būtų ugniasienė, langų nebūtų, tai yra kompensacinė priemonė, kadangi pastatas pastatytas neišlaikant atstumų iki gretimo sklypo ribos. Paruošus projektą buvo kreiptasi į atsakovus, nurodė, kad plotis nesikeičia aukštis padidės 2.5 metro, rekonstrukcijos metu pastatas padidės iki 80 kv. metrų. Pastatas pagal Nesudėtingų statinių reglamento 2 punktą priskiriamas nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis minėtu Reglamentui ir Statybos įstatymu reikalingas supaprastintas projektas, rašytinis pritarimas supaprastintam projektui, kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai kai statinys ant sklypo ribos. Visi reikalavimai išpildyti, atsakovas atsakymo nedavė, tai laikoma sutikimo nedavimui. Po rekonstrukcijos lietvamzdžiai bus įrengti ieškovų pusėje, ugniasienė iš atsakovų pusės. Normos neišlaikytos, nes pats atsakovas jų neišlaikė, pastatė pastatą be leidimo, tiek Kadastrinėse bylose leidimo 1992 -03-16 nr. 37-C, tiek teritorijų planavimo statybos, Urbanistikos centro pažymose nėra. Turi būti išlaikytas vieno metro atstumas tarp pastato ir sklypo ribos, yra įregistruotas servitutas. Teismui pateiktos fotonuotraukos kurios patvirtina, kad net ir 0.46 likusio ploto K. yra užėmęs savo turtu, manta. Ši rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių, garažas yra pastatytas teisėtai. Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, Kauno apskrities viršininko administracija rekonstrukcijai neprieštaravo. Atsakovas su savo motina neįrodo savo teisių pažeidimo, pagal projektą langų nebus, bus padaryta ugniasienė. A. K. statydamas pastatą ugniasienės nepastatė, antrame aukšte įrengė langus. Stogas bus sumažintas, į atsakovų pusę atsikišimo nebus. Teismui pateikta projekto eksplikacija, kur nurodyta kokios patalpos bus įrengtos, matyti, kad tai nebus butas. Pagal atsakovo projektą į ieškovų pusę yra sandėlis be lango ,įrengė pirtį, dušą, wc ir koridorius, prie pat ieškovo sienos bus sandėlis, pirmame aukšte yra garažas, antrame aukšte dirbtuvės. Atsakovas jau įrengęs keturis langus, o turėjo būti ugniasienė pagal leidimą. Paties įstatymo nesilaikymas ir pažeidimas, kad turėjo būti ugniasienė, pažeidžia ieškovo teises, o ne atsakovo. Ieškovui įrengiant ugniasienę atsakovo teisės nebus pažeistos.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovams M. J. ir A. J. teisę be gretimos valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčių A. K. bei A. K. sutikimo gauti rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui rekonstruoti garažą 4G1p, unikalus Nr. 1992-8011-4067 esantį (duomenys neskelbtini) pagal R. Ž. projektavimo biuro 2010 m. paruoštą supaprastintą projektą (II grupės nesudėtingo statinio). I. M. J. ir A. J. solidariai iš atsakovų A. K. bei A. K. priteisė bylinėjimosi išlaidos 2550 Lt. Valstybei iš atsakovų A. K. bei A. K. solidariai priteisė 97,45 Lt bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Teismas nustatė, kad ieškovai yra namų valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jie yra ir garažo esančio šiuo adresu bei pažymėto šifru 4G1p bendraturčiai, tai patvirtina Valstybinės įmonės registrų centro išduotas pažymėjimas (1 t. b.l. 34). Šis garažas yra pastatytas 1973 m., jis yra teisiškai įregistruotas, ieškovai šioje namų valdoje pastatus įsigijo 2004 metais, dėl šio garažo nugriovimo, kaip stovinčio pažeidžiant teisės normas bei atsakovų teises niekas nesikreipė, byloje tokių įrodymų nepateikta. Atsakovų namų valda esanti (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovų namų valda, tai matyti iš pateiktų minėtų rašytinių įrodymų, nuotraukų. Ieškovai šį garažą 4G1p nutarė rekonstruoti, atliko rekonstrukcijos projektą, tačiau garažui esant ant atsakovų sklypo ribos reikalingas atsakovų sutikimas rekonstrukcijai atlikti. Atsakovai sutikimo šiai rekonstrukcijai ieškovams raštu nedavė, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, atsakovai ir teisme nesutiko , kad ieškovai atliktų minėto garažo rekonstrukciją pagal pateiktą projektą. Kaip matyti iš projektinės dokumentacijos garažą rekonstruojant šis pastatas padidės nuo 30 kv. m. iki 80 kv.m., tai bus II grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas statybos leidimas (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 IV p., reglamento priedo 2 p.). Prieš vykdant nesudėtingo statinio rekonstrukciją privaloma turėti: 1) supaprastintą statinio projektą; 2) rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui (STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4 p.; 3) kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) raštišką sutikimą, kai statinys yra ant sklypo ribos (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedas). Atsakovai nesutinka su ieškovų norima garažo rekonstrukcija, nurodo, kad bus pažeistos jų teisės, nes pastatas yra ant sklypo ribos, tai trukdys šviesos patekimui į jų sklypą, į jų pusę bus pastato langai kas pažeis privatumą, be to mano, kad ši pastato paskirtis bus kitokia, nurodo, kad nėra įrodymų, kad pastatas po rekonstrukcijos bus naudojamas pagal paskirtį, neaišku ar tai bus darbo kambarys kaip nurodo ieškovai ar gyvenamos patalpos, neaišku kodėl jiems reikalingas dar vienas ūkinis pastatas, be to jį reikės apšildyti, ko pasekoje dūmai eis į atsakovų kiemo pusę, kilus gaisrui nukentės jų turtas, bus pažeisti priešgaisriniai reikalavimai. Iš ieškovų pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad po rekonstrukcijos stogo nuolydis bus į ieškovų pusę, lietvamzdžiai įrengti taip pat į ieškovų pusę, langų į atsakovų pusę nebus, bus įrengta ugniasienė (1 t. b.l. 28-51, 146-167). Taigi šiais įrodymais paneigti atsakovų aiškinimai, kad ieškovų pastate bus langai, kurie pažeis jų privatumą, taip pat atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo pastato paskirtis po rekonstrukcijos bus kokia nors kitokia nei jie nurodo projekte bei ieškinyje, šie atsakovų argumentai yra grįsti tik jų prielaidomis, jie nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini ((duomenys neskelbtini), 178 str.). Dėl šviesos, atsakovai nurodo, kad rekonstravus ieškovų pastatą bus pažeista atsakovų teisės, kadangi pastatas yra iš pietų pusės, bus pažeisti insoliacijos reikalavimai. Teismas laikė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad insoliacijos reikalavimai, ir tuo pačiu jų teisės dėl insoliacijos, t.y. saulės šviesos patekimo į jų sklypą ar pastatus bus pažeisti, nepateikta jokių ekspertų ar kitokių išvadų apie tai, todėl šį argumentą dėl atsakovų teisių pažeidimų teismas atmetė kaip neįrodytą ((duomenys neskelbtini), 178 str.). Teismas laikė, kad tai yra tik atsakovo prielaidos nepagrįstos įrodymais. Dėl atsakovų teiginio, kad rekonstruotas pastatas turės būti kažkaip šildomas ir ko pasekoje dėl Lietuvoje vyraujančių vėjų dūmai eis į jų pusę ir jų teisės bus pažeistos, teismas taip pat laikė, kad šis atsakovų argumentas niekaip nėra pagrįstas surinktais byloje įrodymais, dėl šio teiginio taip pat nėra pateikta jokių kompetentingų institucijų išvadų ((duomenys neskelbtini), 178 str.), todėl šį atsakovų argumentą, dėl jų teisių pažeidimo dūmų aspektu taip pat atmetė kaip neįrodytą. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas vadovaujantis teismų praktika ir taikant AT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, kur nurodoma, kad „STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Taigi ieškovai šia rekonstrukcija, teisiškai jau įregistruoto garažo, kuris yra ant ieškovų bei atsakovų sklypo ribos, nekeičia atstumo nuo atsakovų sklypo, šiuo atveju negali būti taikoma minėta LAT nutartis. Šis ginčo garažas teisėtai įregistruotas jo buvimo vietoje ir jį rekonstruojant ieškovų sklypo ribose atsakovų teisės dėl atstumų nebus pažeistos. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų namų valdoje esantys ir jiems priklausantys pastatai taip pat yra pastatyti bei teisiškai įregistruoti ant jų sklypo ribos, kuri ribojasi su ieškovų sklypo riba, tai matyti iš minėtų pateiktų nuotraukų, atsakovai to neginčija.

Apeliaciniu skundu atsakovai A. K. ir A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos šio pobūdžio bylose. Teismas, patvirtindamas rašytinį pritarimą supaprastintam projektui rekonstruoti garažą, ginčą išsprendė pažeisdamas materialinės teisės normas. Pritardamas ieškovų nurodytiems argumentams, neatsižvelgė į pasekmes, kilsiančias atsakovams po statinio rekonstrukcijos bei galimas grėsmes atsakovų nuosavybei, nepakankamai įsigilino į byloje esančius įrodymus ir netinkamai juos ištyrė, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) str., 185 str., 265 str., 270 str. numatytas teisės normas, bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovai pareiškė pageidavimą rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausantį garažą, unikalus Nr. 1992-8011-4067, esantį (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant atsakovams priklausančio sklypo ribos. Nesutiko, kad ant atsakovams priklausančio sklypo ribos būtų rekonstruotas ieškovams priklausantis garažas, unikalus Nr. 1992-8011-4067, esantis (duomenys neskelbtini), nes toks statinys pažeistų atsakovų teises ir tai argumentavo teismui. Pažymėtina, kad ieškovų reikalavimas apskirtai buvo suformuluotas ydingai - kaimyninio sklypo savininko ar naudojo sutikimas, rekonstruojant statinį, esant mažiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, yra būtinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Teismas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei tai įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose - jei vykdant statinio rekonstrukciją yra būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, teismas negali statytojui pripažinti teisės vykdyti rekonstrukciją be tokio sutikimo.

Atsakovai, savo teisę atsisakyti duoti sutikimą grindė statybos teisinius santykius reglamentuojančiu Statybos įstatymu, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Ieškovų reikalavimas duoti sutikimą buvo grindžiamas statybos reglamentu STR 1.01.07:2002 ir STR 1.01.07:2010 1 priedo normomis, nustatančiomis atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų. Šie įstatymų leidėjo įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal LAT suformuotą praktiką sutikimas reikalingas tik naujo statinio statybai, bet ne esančio statinio rekonstrukcijai, yra aiškiai nepagrįstas ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Įgaliotos institucijos ieškovams nustatė pareigą gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimą. Ieškovai nenurodė, kokiems ūkiniams poreikiams tenkinti yra skirtas rekonstruotas garažas. Taip pat neaišku, kodėl ieškovams, kuriems priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1992-8011-4056, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas dar vienas ūkinės paskirties pastatas, arba kodėl ieškovai nerekonstruoja šio ūkinio pastato. Tuomet nebūtų reikalingas atsakovų sutikimas dėl šios rekonstrukcijos. Šios aplinkybės teismo sprendimu nebuvo analizuojamos. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo atsakovų nurodytų argumentų apie, tai, kad analizuojant sutikimo rekonstruoti statinį pagrįstumo aspektu būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101 - 3597; 2003, Nr. 104-4649) 40 straipsnio 1 punktu nustatytą reglamentavimą, kad statinių naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Iš ieškovų pateikto projekto matyti akivaizdus ieškovų siekis apeiti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, taikomus gyvenamojo namo statybai, pridengiant neva atliekama ūkinio pastato rekonstrukcija. Projektiniai sprendiniai aiškiai patvirtina statinio techninių parametrų pasikeitimus (T.l, b.l. 42-45). Statinio aukštis po rekonstrukcijos vietoje esamų 1,70 m padidės iki 4,2 metro. Tai reiškia, kad per visą statinio plotą bus iškeltas mansardinis aukštas, didžioji šio statinio dalis nesiriboja su atsakovų pastatais, o ribosis su atsakovų neužstatytos žemės dalimi. Todėl akivaizdu, kad žymiai paaukštinus pastatą iš pietų pusės, kuris stovi ant sklypų ribos, atsakovams priklausančio sklypo insoliacija iš esmės pakis - nemaža sklypo dalis bus nuolat užstojama nuo saulės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai M. J. ir A. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovų prašomas rekonstruoti pastatas - garažas, plane pažymėtas 4Glp, pastatytas teisėtai ant ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos. Vien ta aplinkybė, kad jis stovi ant sklypų ribos, neatima savininkui teisės rekonstruoti tokį pastatą nepažeidžiant gretimo žemės sklypo bendraturčių teisių. Kadangi ginčo pastatas yra pastatytas ant sklypų ribos, tai jam rekonstruoti yra reikalingas gretimo žemės sklypo bei pastatų bendraturčių sutikimas (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai"). Ieškovų numatomai rekonstrukcijai vykdyti yra paruoštas supaprastintas projektas, kuris prieš kreipiantis į teismą buvo pateiktas visiems gretimo sklypo bendraturčiams susipažinti ir išreikšti savo sutikimą. Rekonstrukcijai neprieštaravo tretieji asmenys - D. B. ir V. B. bei 470/958 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valdytojas - Nacionalinė žemės tarnyba. Sutikimas nebuvo gautas tik iš atsakovų. Garažas 4Glp yra priskiriamas prie nesudėtingų II grupės statinių (pagal techninius parametrus didžiausias plotas iki 80 kv.m.) ir minimalūs atstumai iki sklypo ribos yra numatyti naujiems statiniams statyti 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus turi būti išlaikomi saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", priedas 1). Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ginčo objektas - 1972 m. teisėtai pastatytas ant sklypo ribos ir teisiškai įregistruotas pastatas, kurį ieškovai siekia rekonstruoti ir teisėtai pastatyto statinio atstumas iki atsakovų sklypo ribos nėra keičiamas, o tokia statinio padėtis yra teisiškai įregistruota eilę metų. Atsakovai ginčo pastato 4Glp statybos niekada neginčijo. Kadangi rekonstrukcija vykdoma (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose, todėl atsakovų teisės nebus pažeistos. Apeliantai vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-07-02 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010. Ieškovai siekia rekonstruoti jau pastatytą pastatą, o minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje kalbama apie naujų statinių statybą, neišlaikant reikalingų atstumų. Vien tas faktas, kad ant sklypo ribos gretimame sklype rekonstruojamas pastatas, nepažeidžiant sklypo ribų, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininkų teisės. Apeliantai neįrodo savo teisių pažeidimo, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai vykdyti yra nepagrįstas ir tai konstatavo teismas. Ginčo statinys dar nėra rekonstruotas, rekonstrukcijos projekte yra nurodytos patalpos, kurios bus įrengtos atlikus rekonstrukciją. Ta aplinkybė, kaip bus naudojamos ginčo pastate patalpos neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui bei teismo priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Insoliacija susijusi ne su žemės sklypu, o su gyvenamosiomis patalpomis. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad norminė insoliacija turi būti užtikrinama gyvenamosioms patalpoms. Tokie reikalavimai nustatyti ir statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai" {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis 2005 12 21 civ. byloje Nr. 3K-3-651/2005). Apeliantai jokių įrodymų dėl insoliacijos pažeidimo nepateikė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad su pareikštu apeliaciniu skundu sutinka. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p., nesudėtingo statinio rekonstravimui rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nurodyta, jog supaprastinto rekonstrukcijos projekto atveju reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, jog rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami dokumentai yra prašymas, statinio projektas, statinio kadastro duomenų byla, statinio bei žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Be to, Statybos įstatymo 6 str. 2 d. nurodyta, jog normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" (toliau - STR „Nesudėtingi statiniai"), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo pastaboje nurodyta, jog minimalūs atstumai nuo pastatų iki žemės sklypo ribos turi būti 3 m; mažinant atstumą iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymų normomis, ieškovai turėtų pateikti atsakovų A. ir A. K. sutikimus. Atsakovų apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, kad „kaimyninio sklypo savininko ar naudotojo sutikimas, rekonstruojant statinį, esant mažiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, yra būtinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Teismas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei tai įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose -jei vykdant statinio rekonstrukciją yra būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, teismas negali statytojui pripažinti teisės vykdyti rekonstrukciją be tokio sutikimo''.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 konstatavo, jog teisės normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovai yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jie yra ir garažo, esančio šiuo adresu bei pažymėtu šifru 4G1p bendraturčiai, ką patvirtina Valstybinės įmonės registrų centras išduotas pažymėjimas (t.1, b.l. 34). Garažas yra pastatytas 1973 m., jis yra teisiškai įregistruotas. Atsakovų namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovų namų valda Ieškovai garažą 4G1p ketina rekonstruoti, tačiau negauna atsakovų sutikimo rekonstrukcijai atlikti. Prieš vykdant nesudėtingo statinio rekonstrukciją privaloma turėti: 1) supaprastintą statinio projektą; 2) rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui (STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4 p.; 3) kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) raštišką sutikimą, kai statinys yra ant sklypo ribos (STT 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedas). Atsakovai nesutinka su ieškovų norima garažo rekonstrukcija, nurodo, kad bus pažeistos jų teisės, nes pastatas yra ant sklypo ribos, tai trukdys šviesos patekimui į jų sklypą, į jų pusę bus pastato langai, kas pažeis privatumą, be to, mano ,kad po rekonstrukcijos pastatas bus naudojamas ne pagal paskirtį, be to, pastatą reikės šildyti, ko pasekoje dūmai eis į atsakovų kiemo pusę, kilus gaisrui nukentės jų turtas, bus pažeisti priešgaisriniai reikalavimai.

Apeliantai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad kaimyninio žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimas, rekonstruojant statinį, esant mažiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos yra būtinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir todėl teismas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei tai įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose – jei vykdant statinio rekonstrukciją yra būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, teismas negali statytojui pripažinti teisės vykdyti rekonstrukciją be tokio sutikimo. Taip pat apeliantai remiasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjos kolegijos priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 formuojant teismo praktiką dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose ginčijamas statybų teisėtumas statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas ir netaikytinas šioje byloje, nes nagrinėjamu ginčo atveju rekonstruojamo garažo atstumas nebus keičiamas, nes ieškovų norimas rekonstruoti garažas pastatytas 1972 metais stovi ant sklypo ribos. Ieškovai šia rekonstrukcija nekeičia atstumo nuo atsakovų sklypo ribos. Jei rekonstruojamam pastatui būtų taikomi apeliantų nurodyti reikalavimai, tai būtų pažeistos nuosavybės teisės, nes turto savininkas neturėtų galimybės bei teisės savo turto pagerinti.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovų garažų rekonstrukcija pažeis atsakovų teises dėl sekančių motyvų. Pirmosios instancijos teismas pateiktos projektinės dokumentacijos pagrindu nustatė, kad po rekonstrukcijos stogo nuolydis bus į ieškovų pusę, lietvamzdžiai taip pat įrengti į ieškovų pusę, langų į atsakovų pusę nebus, bus įrengta ugniasienė (t. 1, b.l. 28-51, 146-147). Šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė atsakovų aiškinimus, kad ieškovų pastate bus langai, kurie pažeis jų privatumą, taip pat teismas įvertino tą aplinkybę, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pastato paskirtis po rekonstrukcijos bus kitokia nei jie nurodo projekte. Atsakovai nurodo, kad rekonstravus ieškovų pastatą bus pažeistos atsakovų teisės, nes bus pažeisti insoliacijos reikalavimai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais apie tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad insoliacijos reikalavimai dėl saulės šviesos patekimo į jų sklypą ar pastatus bus pažeisti. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovų teisių pažeidimo atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovų teiginys, kad naujai rekonstruotas pastatas turės būti šildomas ir dėl to dūmai eis į atsakovų pusę ir tuo jų teisės bus pažeistos, taip pat niekuo neparemtas, nes dėl šio teiginio nepateikta jokių įrodymų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokiems ūkiniams poreikiams tenkinti yra skiriamas rekonstruotas garažas, nes mano, kad daugiau nei pusė naudingojo rekonstruoto garažo ploto gali būti skiriama gyvenamosioms patalpoms. Taip pat apeliantai nurodo, kad ieškovai siekia apeiti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, taikomus gyvenamojo namo statybai, pridengiant neva atliekama ūkinio pastato rekonstrukcija. Tačiau šie apeliantų argumentai niekuo nepagrįsti, nes iš byloje esančios projektinės dokumentacijos matosi, kad ieškovų pastatą – garažą numatoma rekonstruoti vadovaujantis pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai ir kitais statybą reglamentuojančiais įstatymais, teisės aktais. (t.1, b.l. 28-48). Tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokiems ūkiniams poreikiams tenkinti bus naudojamas garažas, neturi jokios įtakos šio ginčo sprendimui bei priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad atsisakymas duoti sutikimą suprantamas kaip ieškovo teisės į statybą (rekonstrukciją) ginčijimas, todėl atsisakymas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo vykdoma rekonstrukcija pakeis atsakovų gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų, teisės normų, reglamentuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų keliami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007).

Iš aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodė, kad dėl ieškovų garažo rekonstrukcijos bus pažeistos atsakovų teisės naudotis jų žemės sklypu ar pastatais, ar rekonstrukcija kaip nors kitaip pažeistų atsakovų teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu pagrįstai jį tenkino ir todėl naikinti šį sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, todėl ieškovui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. (CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 726 litus turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 27,55 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.