- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-63-464-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) atsakingas pareigūnas 2007 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad J. S. vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 63, 271 ir 171 punktus ir už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 3 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
J. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. E758801.
J. S. nurodė, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes pažeidimo nepadarė, jo automobilis neapgadintas, nieko nekliudė. Pažymėjo, kad tai įrodo, pridedama draudimo bendrovės eksperto išvada, transporto priemonės apžiūros aktas, gali paliudyti kartu važiavęs T. S. , V. G. , I. S. . Teigė, kad pasiaiškinimą parašė dėl pareigūnų psichologinio spaudimo. Nurodė, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra prieštaravimų, byloje esančios fotografijos prieštarauja nubraižytai įvykio schemai, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog buvo apgadinti abu automobiliai, o iš transporto priemonių apžiūros aktų matyti, kad buvo apgadintas tik vienas automobilis. Manė, kad Institucija neįsigilino į faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Institucija nurodė, kad J. S. su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl to labai gailėjosi, todėl jam paskirta minimali bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi J. S. skundo netenkino.
Teismas nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). O ATPK 130 straipsnio l dalis numato administracine atsakomybę inter alia už pasitraukimą iš eismo įvyko vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 271 punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui leidžiama palikti eismo įvykio vietą tik tuomet, kai visi su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, tačiau prieš tai nubraižius eismo įvykio vietos schemą, ir nedelsiant vykti į policiją. Akcentavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio l dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais dėl įvykio, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo R. Š. , paties J. S. paaiškinimais bei kita byloje esančia medžiaga. Pabrėžė, kad pažeidėjo J. S. parodymai, jog jis nepadarė autoįvykio prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei jo paties paaiškinimams ir nustatytoms aplinkybėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. 2007 m. birželio 16 d. paaiškinime bei paaiškinime be datos nurodė, kad 18.30 val. grįžtant namo iš darbo, lyjant lietui nepastebėjo, kad nudaužė kairėje stovėjusios mašinos veidrodėlį, paskui važiavęs vairuotojas apie padarytą pažeidimą jokiu signalų nerodė, t. y. pripažino padaręs pažeidimą bei dėl įvykio labai gailėjosi. Teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovės teiginį, kad policijos pareigūnai panaudodami psichologinį smurtą privertė J. S. parašyti tokio pobūdžio paaiškinimą, kuriame jis prisipažįsta padaręs pažeidimą. Pažymėjo, kad J. S. parašė ne vieną tokio pobūdžio paaiškinimą, o kelis, todėl argumentas, kad asmuo prieš savo valią, panaudojant psichologinį smurtą rašė analogiškus paaiškinimus, nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad J. S. automobilis Mitsubishi Galant buvo apžiūrėtas ir teismui pateiktos draudimo bendrovės apžiūros fotonuotraukos buvo darytos 2007 m. liepos 5 d., t. y. praėjus 20 dienų nuo autoįvykio dienos, o techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilis apžiūrėtas 2007 m. birželio 22 d., t. y. praėjus septynių dienų laikotarpiui. Pažymėjo, kad šios išvados prieštarauja 2007 m. birželio 15 d. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato patrulio J. J. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Nurodė, jog pareigūnai tinkamai užfiksavo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl abejoti jų parodymais nėra teisinio pagrindo. Be to, draudimo bendrovės automobilį apžiūrėjo po autoįvykio praėjus 20 dienų terminui, todėl konstatuojama, kad įrodymų leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kuriu pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, nepateikta ir teismas tokių nenustatė. Teismas pažymėjo, kad I. S. yra pažeidėjo sutuoktinė, T. S. – sūnus, o V. G. – draugas, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes jie kaip šeimos nariai, draugai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėjo, kad protokolas buvo surašytas diena vėliau nei padarytas pažeidimas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo vadovautasi surinkta medžiaga, t. y. tarnybiniu pranešimu, kuriame laikas nurodytas tik vienas – 18.45 val., t. y. laikas kai buvo gautas pranešimas apie padarytą pažeidimą, todėl manytina, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą vadovavosi laiku, kuris nurodytas tarnybiniame pranešime. Atkreipė dėmesį, kad ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo įrodymui, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio l dalį kvalifikuota teisingai. Pažymėjo, kad paskirta nuobauda pripažintina proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
II.
J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.
J. S. nurodo, kad teismas neišsiaiškino administracinės bylos faktų ir aplinkybių, t. y. neapklausė nukentėjusiojo R. Š. kaimynės, kuri tariamai matė, kokiu būdu buvo kliudytas automobilis VW Golf ir kas jį kliudė; automobilio VW Golf ir automobilio Mitsubishi Galant susidūrimo mechanizmas neaiškus; važiuoklės blokatorius ant automobilio Mitsubishi Galant buvo uždėtas neteisėtai, policijos pareigūnui konstatuojant raudonų dažų dėmę ant dešinio veidrodėlio, kas yra subjektyvu, o ne objektyvu; neatlikta dažų ekspertizė; nenustatytas tikslus automobilio VW Golf sugadinimo laikas. Pažymi, kad automobilio VW Golf signalizacija, kaip teigia nukentėjęs R. Š. , galėjo įsijungti ir nuo vibracijos arti pravažiavus kitam automobiliui. Mano, kad nukentėjusiojo kaimynės parodymai teismui būtų padėję nustatyti objektyvią tiesą. Teigia, kad kaltė administracinėje byloje grindžiama administracinės bylos procesiniais dokumentais, kuriuose nėra objektyvių duomenų. Pabrėžia, kad 2007 m. birželio 22 d. automobilis Mitsubishi Galant buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų ir konstatuota, kad transporto priemonė neapgadinta. Policijos pareigūnas, surašęs transporto priemonės techninės apžiūros aktą, teisme neapklaustas. Nurodo, kad paaiškinimai, kuriuose pripažįsta padaręs administracinės teisės pažeidimą yra melagingi ir jų turinys neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
R. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
R. Š. nurodo, kad ATPK 256 straipsnio l dalyje nurodoma, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pažymi, kad negalima sutikti su apelianto pozicija, iš kurios sektų, kad kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje reikia skirti technines, eismo įvykio mechanizmo, dažų ir kitas ekspertizes. Mano, kad ATPK 256 straipsnio l dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylose taip pat remiamasi įrodymų pakankamumo principu, t. y. jei yra pakankamai duomenų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo bei pažeidėjo kaltės buvimą, ir nėra jokių duomenų, kurie paneigtų ar leistų abejoti teisės pažeidimo buvimu bei pažeidėjo kalte, tai nebūtina rinkti kitų įrodymų, kurie dar kartą patvirtintų jau esamus įrodymus. Teigia, kad pareiškėjas davė paaiškinimus administracinėje byloje, kuriuose patvirtino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Tuo pačiu apeliantas įgyvendino savo teisę ir pateikti įrodymus, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė (ATPK 256 str. 2 d.). Akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo faktas bei apelianto kaltė buvo įrodyta ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais dėl įvykio, eismo įvykio vietos schema, jo paaiškinimu, bet ir paties apelianto paaiškinimais, kurie iki šiol nenuginčyti ir nepaneigti kokiais nors kitais įrodymais. Mano, jog tai, kad 2007 m. birželio 22 d. apelianto automobilis buvo apžiūrėtas ir nerasta jokių apgadinimų dar nereiškia, kad jų nebuvo iš karto po eismo įvykio. Nurodo, kad apeliantas, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsunkino teisės pažeidimo išaiškinimą, todėl privalo prisiimti ir su tuo susijusią atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. S. 2007 m. birželio 15 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį VW Golf. Šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 25), pareigūno J. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 27), nukentėjusiojo R. Š. paaiškinimas (b. l. 28), J. S. paaiškinimai (b. l. 29 – 30), eismo įvykio vietos schema (b.l. 31), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 37). Todėl laikytina, kad J. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad netikslumai įrodymuose mažareikšmiai. Teismo išvados dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagrįstos visų byloje tirtų įrodymų analize.
J. S. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007).
Vertindama administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. veiką ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad padarė autoįvykį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad J. S. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnį klausimą, apsiribojo tik jo pasitraukimo iš autoavarijos vietos fakto konstatavimu ir tuo pačiu neteisingai pritaikė ATPK 130 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Savo rašytiniuose paaiškinimuose J. S. nurodė, kad grįždamas iš darbo (duomenys neskelbtini) praleido priešais atvažiuojantį automobilį ir suko į savo kiemą. Lietui lyjant nepastebėjo, kad kliudė stovėjusio automobilio veidrodėlį. Iš paskos važiavęs automobilis nesignalizavo (b. l. 29 – 30). Liudytojai I. S. , T. S. , V. G. apklausiami teismo posėdyje taip pat nurodė nepastebėję, kad kliudė stovintį automobilį (b. l. 50 – 54). Iš byloje esančių transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b. l. 37, 38) matyti, kad automobilis Mitsubishi Galant neapgadintas, o automobilio VW Golf apgadintas tik kairės pusės veidrodėlis. Atsižvelgiant į padaryto apgadinimo nežymų pobūdį, nėra pagrindo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų paaiškinimų, kad jie kontakto su kitu automobiliu nepajuto, o tuo pačiu ir nesuvokė, jog kliudė kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas konkrečių įrodymų, paneigiančių minėtą pareiškėjo teiginį nenurodė. Tuo pačiu konstatuotina, kad teismas iš esmės nenagrinėdamas pareiškėjo tyčios klausimo netinkamai taikė materialinės teisės normą.
Atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nutarimo dalis, kuria J. S. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliktina nepakeista, kadangi yra įrodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nutarimo dalis skirti J. S. 3 000 Lt baudą už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nutarimo dalį, kuria J. S. skirta 3 000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.
Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nutarimo dalį, kuria J. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.