Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymu priėmimu, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas savo pareigą pagal (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - D. Š., gim(duomenys neskelbtini)po 300 litų (86,95 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini)iki dukros pilnametystės, pervedant 300 litų (86,95 Eur) į mamos O. Š. sąskaitą, nuo (duomenys neskelbtini)nemokėdamas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas savo pagal (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - D. Š., gim. (duomenys neskelbtini)po 300 litų (86,95 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini)iki dukros pilnametystės, pervedant 114 Eur į mamos O. Š. sąskaitą, nuo (duomenys neskelbtini)nemokėdamas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

D. J. kaltu prisipažino bei parodė, kad su O. Š. gyveno kaip sugyventiniai maždaug 5-6 metus. Susilaukė vieno bendro vaiko – D.. Vaikui sukakus 2 arba 2,5 metukų jis ir O. išsiskyrė. Kai išsiskyrė, nelabai prisimena tikslios datos, tačiau galėjo būti (duomenys neskelbtini)metais, kai prasidėjo teismo procesas dėl alimentų mokėjimo D.. Prisimena, kad teismas iš jo priteisė mokėti lėšas vaiko išlaikymui po 300 litų. Iš pradžių kelis įnašus jis padarė pats. Pinigus įnešė per banką į O. banko sąskaitą. Vėliau jis paskambino O. bei paprašė leisti pasikalbėti su D.. O. jam liepė nesikišti į jos gyvenimą. Nuo to laiko jis numojo į viską ranką ir nebemokėjo pinigų, nes pagalvojo, kad jam liepė nesikišti į dukros gyvenimą, jis negali jos matyti, tai kam jam pervesti pinigus. Jam atrodo, kad iš jo pinigus išieškodavo antstoliai – tiksliai to nežino. Jis tuo metu turėjo draugę, kuri jam pasakė, kad jis kreiptųsi į advokatę dėl alimentų mokėjimo. Susirado advokatę, kuri jam patarė pasidaryti tėvystės nustatymo testą. Tėvystės testas patvirtino, kad D. yra jo dukra. Po to, pats įmokų už vaiko išlaikymą nemokėjo, neprisimena tiksliai, tačiau galimai jam buvo išieškoti alimentai. Po DNR tėvystės testo išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbti (duomenys neskelbtini) pradėjo maždaug (duomenys neskelbtini)metais – ten dirba sezoninius dirbus. Tuo metu prisimena į (duomenys neskelbtini) vyko per (duomenys neskelbtini). O. su juo nesusisiekė, jokių dokumentų dėl alimentų išieškojimo jis negavo. Tik žino, kad maždaug (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko neprisimena, pas jo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini)atėjo laiškas keliomis kalbomis dėl alimentų. (duomenys neskelbtini) pradžioje jis dar dirbo (duomenys neskelbtini), kai su juo susisiekė tyrėja, kuri jam pasakė, kad skambina dėl alimentų. Jie susitarė, kad jis, grįžęs į (duomenys neskelbtini), perves O. didesnę pinigų sumą, nes jis turi savo banko sąskaitą, tačiau ji užblokuota ((duomenys neskelbtini) jam moka grynais). Kai buvo (duomenys neskelbtini), jam tyrėja davė O. telefono numerį. Jis su ja bandė telefonu iš savo lietuviško numerio susisiekti kelis kartus, tačiau O. neatsiliepė. Tyrėja taip pat davė O. banko sąskaitos numerį. Gal ir anksčiau turėjo jos banko sąskaitos numerį, tačiau kadangi pats neturėjo aktyvios sąskaitos, tai ir nesirūpino tuo. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)viduryje, prisimena, kad pervedė 1000 eurų iš sesers sąskaitos. Po to dar padarė dar 2 įmokas po 130 eurų. Dabar į (duomenys neskelbtini) planuoja išvykti (duomenys neskelbtini)Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dabar pradėjo vesti pinigus, išvykęs į užsienį galėtų pervesti ir didesnes pinigų sumas už vaiko išlaikymą. (2 t., b. l. 29-32)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo bylos rašytiniais dokumentais:

liudytojos O. Š. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyveno su sugyventiniu D. J.. Augina dukrą D. Š.. Gimus D. Š., D. J. išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Iš pradžių D. J. dar atvažiuodavo aplankyti jos ir dukros, tačiau vėliau liovėsi jas lankęs. Pinigų savo dukros D. Š. išlaikymui jis neskyrė, tik 2 kartus gavo pinigines perlaidas iš pastarojo tėvų po 300 litų, t. y po 86,89 eurų. (duomenys neskelbtini)teismas priteisė iš D. J. priteisė vaiko išlaikymui po 300 Lt (86,89 eurų). Nuo (duomenys neskelbtini)J. mokėjo pinigus vaiko išlaikymui. Po to ėmė mokėti mažesnes, nei buvo priteista pinigų sumas. Vėliau D. J. ėmė teigti, kad D. Š. yra ne jo dukra, todėl (duomenys neskelbtini)buvo atlikta DNR ekspertizė. Buvo gauta ekspertizes išvada, kad D. Š. yra jo dukra. (duomenys neskelbtini)kreipėsi j antstolę V. Š., dėl D. J. priteistų alimentų skolos paskaičiavimo, kuri atsiuntė mokėjimų grafiką, pagal kurį iki (duomenys neskelbtini), dukters D. Š. išlaikymui D. J. pervedė 6 811, 69 litus (1972, 80 eurus iš turėtų sumokėti 35784 litų (10364 eurų) sumos). Išlaikymui yra gauta iš valstybės fondo 9741,60 litų, t. y (5569,59 eurai). Nuo (duomenys neskelbtini)D. J. dukters D. Š. išlaikymui pervedė 2672,04 eurus iš priteistos 7422,00 eurų sumos. Iš Fondo gauta 2,680,28 eurai. Grafike nurodyta bendra D. J. skola 7639,27 eurai, tačiau (duomenys neskelbtini)ji gavusi antstolės V. Š. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kur nurodyta skola yra 8508,31 eurų. Kiek tiksliai D. J. skolingas dukters D. Š. išlaikymui pasakyti negali, nes antstolės V. Š. nurodyti duomenys grafike ir pranešime yra skirtingi. D. J. gyvenamoji vieta yra nežinoma. Nuo (duomenys neskelbtini)D. J. savo dukters D. Š. neišlaiko, nuo to laiko jokių pinigų jos išlaikymui nėra pervedęs. Pinigų gavimo grafiką ir antstolės pranešimą gali pateikti tyrimui. (1 t., b.l. 85-86, 87-94); liudytojos O. Š. papildomos apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ir D. J. buvo sugyventiniais nuo (duomenys neskelbtini). D. yra bendras jų vaikas. Kai gimė D., jie kartu nebegyveno. Ji (duomenys neskelbtini) metais kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. Nuo pat pradžių D. trukdė procesui, niekada nesutikdavo su iškeltomis sąlygomis. (duomenys neskelbtini). prašė kas mėnesį jis mokėtų po 400 litų, tačiau D. nesutiko. Jis norėjo iš vis nemokėti alimentų. Visą tą laiką vyko teismo procesas dėl alimentų, kai (duomenys neskelbtini)jis paprašė teismo nustatyti tėvystę – jis galvojo, kad D. yra ne jo vaikas. DNR tyrimas parodė, kad D. yra D. tėvas. Po tėvystės nustatymo, nuo (duomenys neskelbtini)vyko 5 teismo posėdžiai, kuriuose D. nedalyvavo. (duomenys neskelbtini)bendru susitarimu pasirašė taikos sutartį. Jis sutiko kiekvieną mėnesį mokėti po 300 Lt pervedant pinigus į jos banko sąskaitą. D. praktiškai nemokėdavo alimentų – jis kada norėdavo, tada pervesdavo pinigus, būdavo, kad vietoje 300 Lt jis sumokėdavo 60 litų. Bendrai visumoje, jis mokėjo labai retai. Vis dar tikėjosi, kad jis perves pinigus vaiko išlaikymui. Kai valiuta pasikeitė į eurus, suma buvo paskaičiuota automatiškai. Per tą visą laiką, kai vyko posėdžiai, ji nežinojo, kur jis yra, tuo metu telefono numerio, adreso, el. pašto neturėjo. Kadangi ji su jo giminaičiais nesutaria, D. tėvai nesidomi D. auklėjimu, priežiūra, todėl iš jų informacijos jokios negavo. Prieš gimstant D., D. dirbo (duomenys neskelbtini)kažkokioje įmonėje, tačiau neprisimena kokioje. D. gyveno jos bute, jis nieko neturėjo. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Jis iš pradžių siuntė pinigus iš savo banko sąskaitos. Visus faktus, kuriuos žino, žino iš policijos įstaigos nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą, kai D. J. pervedė pinigus į jos banko sąskaitą, 1000 eurų, pinigai buvo pervesti iš jo sesers banko sąskaitos. Niekas negali jai padėti, nes niekas nežino, kur yra D., kreipėsi į visas įmanomas įstaigas. Nori sužinoti, kur yra D., kad galėtų vėl kreiptis į teismą dėl alimentų padidinimo, kad būtų išieškota skola. Ji D. jau iš pradžių, kai gimė D., turėdavo prašyti, kad D. ateitų aplankyti dukros, jis dukrą matė apie 10 kartų per 14 metų. (1 t., b. l. 97-100);

liudytojos A. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad turi sūnų D. J., kuris turi nepilnametę dukrą D.. Apie susidariusią situaciją žino tiek, kad ankščiau jos sūnus minimaliai prisidėdavo prie savo vaiko išlaikymo, tačiau kažkurį laiką, mano, kad nuo (duomenys neskelbtini), jau išlaikymo neskiria. Taip pat, gali nurodyti, kad jo gyvenimo padėtis pablogėjo ir dėl nepakankamų pajamų jos sūnus išvyko į užsienį. Savo sūnų D. J. paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini), kai jis jai pasakė, kad išvyksta į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie bendrauja tik tada, kai jis jai paskambina pats. Jis jai paskambina, maždaug kas 3 mėnesius. Niekada nėra skambinęs iš savo naudojamo numerio, skambina tik iš draugų telefonų per jų naudojamą „(duomenys neskelbtini)programėlę. Tačiau ji nežino kieno „(duomenys neskelbtini)programėle naudojasi, vardų, kurie skambina neatsimena. Nežino, ar jis naudojasi savo asmeniniu telefonu. Negali nurodyti nei vieno draugo, su kuriuo sūnus bendrautų, duomenų, nes ji jų nežino. Taip pat, nežino, kur šiuo metu jis tiksliai yra, mano, kad galėjo pakeisti gyvenamąją vietą į kitą valstybę, nors niekada nei vieno gyvenamojo adreso ji nežinojo. Taip pat sūnus paskutinio pokalbio metu nurodė, kad šių metų (duomenys neskelbtini)planuoji grįžti (duomenys neskelbtini)atostogų. (1 t., b. l. 106-109);

(duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinta šalių: ieškovės O. Š. ir atsakovo D. J. (duomenys neskelbtini)pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią D. J. įsipareigoja mokėti išlaikymą dukrai D. Š., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini)iki D. pilnametystės (1 t., b. l. 123-124);

(duomenys neskelbtini)antstolės V. Š. pateikta išlaikymo įsiskolinimo lentele vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad D. J. bendras įsiskolinimas (iki (duomenys neskelbtini).) yra 7 765,28 Eur dukters D. Š. išlaikymui (1 t., b. l. 137-142);

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad O. Š. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo už vaiką D. Š.. Prašyme nurodė, kad tėvas D. J. neteikia vaikui išlaikymo. Taip pat pateikė lentelę, kurioje užfiksuota Fondo išmokėtas pinigines lėšas vaiko išlaikymui (1 t., b. l. 145-150);

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad O. Š. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)yra išmokėta 6937,56 Eur vaiko išlaikymo išmokų už D. Š.. (1 t., b. l. 154);

SODRos pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 178);

Užimtumo tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad D. J. buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178).

Išnagrinėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas savo pareigą pagal (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - D. Š., (duomenys neskelbtini)po 300 litų (86,95 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini)iki dukros pilnametystės, pervedant 300 litų (86,95 Eur) į mamos O. Š. sąskaitą, nuo (duomenys neskelbtini), nemokėdamas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas savo pagal (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - D. Š., gim. (duomenys neskelbtini)po 300 litų (86,95 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini)iki dukros pilnametystės, pervedant 114 Eur į mamos O. Š. sąskaitą, nuo (duomenys neskelbtini), nemokėdamas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Padarytos nusikalstamos veikos objektas – vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Objektyvioji pusė pasireiškė vengimu pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo D. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos |Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti Teismo baudžiamąjį įsakymą.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. D. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, skirtina bausmė mažintina1/3.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str.,-

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.