Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. S., O. Z. ir R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00549.

Pareiškėja (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundžia antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmus nurodydama, kad antstolė nepagrįstai ir neteisėtai patvarkymu nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0177/18/00549, skolininkui mirus ir nurodydama, kad pareiga pašalinti savavališką statybą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Pareiškėjos (išieškotojos) įsitikinimu, priimtas 2019 m. spalio 29 d. patvarkymas yra nepagrįstas, visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintų paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų, taip pat procesinių teisės normų dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, o taip pat nuosekliai plėtojamos teismų praktikos dėl pareigų šalinti savavališko statybos padarinius perėjimo mirus už šių padarinių šalinimą atsakingam asmeniui (atsakovui / skolininkui). Be to, antstolė patvarkyme nenurodė jokių pagrįstų motyvų ir niekaip nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju neįvyksta teisių perėmimas.

Pareiškėja (išieškotoja) pažymėjo, kad įgyvendinant procesinių teisių perėmimą vykdymo procese, yra užtikrinamas savavališkos statybos padarinių šalinimo, taigi ir teismo sprendimo, vykdymo tęstinumas. Sutinkant su antstolės patvarkyme nurodyta pozicija, kad skolininko pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius negali pereiti mirusiojo įpėdiniams, būtų sukurta neleistina situacija, kai užkertamas kelias reikalavimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pašalinti teismo konstatuotus teisės pažeidimus. Pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių, jog vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, bus vykdomas. Susidariusi teisinė situacija pažeidžia išieškotojos galimybę pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonėmis, kurias įstatymų leidėjas sieja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad nebuvo jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, todėl antstolės 2019 m. spalio 29 d. patvarkymas turi būti panaikintas.

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-19-19445, skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00549, netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolė nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis buvo nustatyta, kad skolininkas V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi skolininkas mirė ir pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, užbaigimo, ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Antstolė taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra išaiškinta, kad ieškovui (skolininkui V. K.) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovė (pareiškėja – išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius ir reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko V. K.. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjai – išieškotojai nėra suteikta teisė įvykdyti teismo įpareigojimą, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, todėl teigtina, kad prievolė išardyti statinio dalis (skolininkui priklausė (duomenys neskelbtini) dalys) yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis, darytina išvada, kad įpareigojimas laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su jo asmeniu, todėl ji negali būti perkelta skolininko teisių perėmėjams, skolininkui mirus.

2020 m. sausio 3 d. buvo gauti pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašytiniai įrodymai. Pareiškėja nurodė, kad vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. įpareigojimą, nustatė, kad po palikėjo (skolininko) V. K. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla. Palikimą priėmė R. K..

Suinteresuotam asmeniui O. Z. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. gruodžio 5 d. remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė, nepateikimo priežastys teismui nežinomos.

Suinteresuotam asmeniui A. S. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. gruodžio 11 d. remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė, nepateikimo priežastys teismui nežinomos.

Suinteresuotam asmeniui R. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2020 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 21 d. remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė, nepateikimo priežastys teismui nežinomos.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Skundas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00549, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 28 d. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino ieškovų V. K., A. S., O. Z. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, ir leido ieškovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat teismas nurodė, kad neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigoti ieškovus V. K., A. S. ir O. Z. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. gegužės 6 d. surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą.

2019 m. spalio 29 d. antstolė Asta Stanišauskaitė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-177-5865, kuriuo nutraukė, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/18/00549, ir vykdomąjį dokumentą grąžino išdavusiai institucijai. Antstolė nustatė, kad skolininkas V. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o pareiga negalėjo pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjams. 2019 m. lapkričio 18 d. antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės kontoroje buvo gautas išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundas dėl antstolės veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00549. Išieškotoja nurodė, kad antstolė nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą, konstatuodama, jog nėra galimas pareigos perėjimas įpėdiniams. Antstolė minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta.

Remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vykdomoji byla užbaigiama, nutraukus vykdomąją bylą.

Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimą įpėdiniai turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimui priimti yra būtini aktyvūs įpėdinių veiksmai, t. y. įpėdinis turi aiškiai išreikšti valią priimti palikimą – paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba pradėti palikimą faktiškai valdyti. Tik priėmę palikimą įpėdiniai atsako už palikėjo skolas (CK 5.52 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, bei CPK ir CK įtvirtintu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad antstolė nepagrįstai konstatavo, kad įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius teismo sprendimu yra asmeninis neturtinio pobūdžio įpareigojimas, neatskiriamai susijęs su skolininko asmeniu, kuris vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 3 dalimi, nepaveldimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktais, inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Kaip jau buvo minėta, minėtu išduotu vykdomuoju raštu, skolininkas V. K., kaip savavališkai pastatyto garažo dalies savininkas ir statytojas, buvo įpareigotas įteisinti savavališką statybą arba ją pašalinti, todėl teigtina, kad mirus skolininkui V. K., jo savininko ir statytojo teises ir pareigas perima asmenys, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl yra galimas teisių perėmimas. Statytojų teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Be to, pripažinus, jog prievolės negali būti perimtos, galima būtų teisiškai įteisinti savavališką statybą nešalinant jos padarinių.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skolininko V. K. prievoles dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymo procese perėmė jo teisių perėmėja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininko V. K. teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje jau įvyko – jo turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo R. K.. Tai patvirtina byloje pateikti išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašytiniai įrodymai, o būtent (duomenys neskelbtini) notaro biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po palikėjo V. K. mirties, yra užvesta paveldėjimo byla. Palikimą priėmė R. K.. Tikėtina, kad skolininko palikimą priėmė sutuoktinė, kuri, teismo įsitinimu, galėjo žinoti apie savavališką statybą. Teismo vertinimu, po skolininko mirties palikimą priėmus R. K., pasikeitė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos savavališkai pastatytos garažo dalies savininkas, kuris buvo įpareigotas įteisinti savavališką statybą arba ją pašalinti, o tai reiškia, kad pasikeitė skolininkas vykdymo procese CPK 596 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog antstolė turėjo, remiantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į teismą pagal CPK 596 straipsnį, kad pakeisti skolininką V. K. į R. K., o ne užbaigti vykdomąją bylą.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad jog antstolė nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/18/00549, ir grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai, konstatuodama, kad minėta pareiga nepereina įpėdiniams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundas tenkintinas, ir antstolės patvarkymas naikintinas. Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2019 m. spalio 29 d. patvarkymą Nr. S-19-177-5865.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.