- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- 1-20-363/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31394-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nukentėjusysis
- A.U., R.M.
- Kaltinamasis
- A.P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
nukentėjusiajai R.M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.P., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimusi „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietė, faktinė gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyv. vieta „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodžiusi „(duomenys neskelbtini)“ vidurinio išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamoji pažeidė viešąją tvarką.
Tai yra, kaltinamoji A.P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje, aplinkinių asmenų akivaizdoje, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kuris papiktino ir išgąsdino išpuolį mačiusius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai yra ji, „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val., „(duomenys neskelbtini)“, matant R.M. ir G.U., priėjusi prie A.U., dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir sukeldama išgąstį, ir pasipiktinimą R.M. bei mažametei G.U..
Kaltinamoji A.P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji su draugais buvo kaimo krepšinio aikštelėje, kuri yra kelių šimtų metrų atstumu nuo A. U. namų, kur jiems sėdint ir išgėrinėjant alkoholį, apie „(duomenys neskelbtini)“ val. atėjo A. U. su dukra ir prie jų prisijungė. Tarp jos ir A. U. įvyko žodinis konfliktas dėl jų darbų, jie vienas kitą įžeidė. Tada A. U. pasakė, kad važiuoja namo, nuėjo iki dviračio, apsisuko, grįžo atgal ir pradėjo ją smaugti. Kai A. U. nuėjo namo, ji norėjo paklausti, kodėl jis taip pasielgė ir su draugais nuėjo prie A. U. namų. Buvo ji, O. J., A. V., L. L., L. T., M. J.. Jie buvo prie kiemo ant bendro naudojimo kelio, o A. U. stovėjo kieme, kiemas nebuvo aptvertas. Ji paklausė, kodėl A. U. taip elgėsi, pasakė, kad nori pasikalbėti. A. U. liepė palaukti, nuėjo pasiimti medinę atraižą, priėjo prie kelio ir jų paklausė „kas norit gauti?“ Nieks jo neįžeidinėjo. Ji paklausė, kodėl A. U. ją smaugė, A. U. atsakė, kad nieko jai nepadarė ir trenkė lazda arčiausiai stovinčiam A. V. į šoną, A. V. parvirto. Tuo metu, kai trenkė A. V., kiti draugai nuėjo toliau, liko stovėti tik ji su O. J.. Tada ji įėjo į patį kiemą, paklausė A. U., kodėl jis taip darė, kodėl ją smaugė, kodėl trenkė pagaliu. Buvo labai susijaudinusi dėl A. U. smurtinio elgesio, todėl susinervino ir trenkė A. U. per veidą. Tada A. U. jai trenkė atgal. Niekas nieko A. U. nesakė.
Tą vakarą buvo vartojusi alkoholį, bet nesijautė apsvaigusi, tai neturėjo įtakos jos elgesiui, taip pat būtų pasielgusi ir nevartojusi alkoholio. Labai gailisi, kad sudavė A. U. ir sukėlė fizinį skausmą, bet tai padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų.
Mergaitė buvo namuose, tikrai į kiemą nebuvo išėjusi, gal žiūrėjo per langą o į kiemą vėliau buvo išėjusi A. U. sugyventinė R. M..
Nukentėjusysis A.U. parodė, kad krepšinio aikštelė, kuri ribojasi su jo šeimos ūkiu, yra tokia vieta, kur jaunimas susirenka pagerti, po išgertuvių būna primėtyta į gyvulių aptvarus butelių. Kas vakarą jis eina apžiūrėti gyvulių, tai darė ir įvykio vakarą. Su dukrele dviračiais išvažiavo apžiūrėti gyvulių. Nuvažiavus prie gyvulių aptvaro, jis išgirdo balsus, tarsi kviestų jį, todėl nutarė nueiti pažiūrėti kas ten šūkauja. Nuėjęs pamatė daug pažįstamų veidų, jaunuoliai visi buvo apsvaigę. Jis paklausė ką švenčia, A. atsakė, kad švenčia sugrįžtuves iš užsienio. Jis paklausė kur A. dirba, ji atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis paklausė ar ir ji kaip visi lietuviai dirba „(duomenys neskelbtini)“? A. labai įsižeidė, mano, kad dėl to, jog buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet taip ir užsibaigė. Jis bendravo su kitais jaunuoliais, dukra stovėjo šalia jo. A. atsitūpė šalia jo dukros, įsikibo į jos ranką ir pradėjo kalbėti dukrai, kad jos tėvas „(duomenys neskelbtini)“. Jis tada įsižeidė, supyko, pavadino A. žiurke, pasakė, kad galvotų ką sako vaikui. Tada A. dar labiau įsiuto, A. pritarė ir jos pusseserė O., kuri pagrasino, kad gali parašyti dėl jo priekabiavimo, nes yra vienas. Jis pasakė, kad suprato, nenorėjo konfliktuoti ir su vaiku nuėjo, paskui juos ėjo pykdama A., bet draugai ją nuramino. Jie su dukra grįžo dviračiais namo. Pareinant į kiemą išgirdo šaukiant A. su O., jos šaukė necenzūrinius žodžius ir kvietė jį ateiti ten kur nemato kameros, sakė, kad jis gaus į galvą. Jis paragino dukrą greičiau pasidėti dviračius ir eiti į kambarį, bet išgirdo parbėgantį būrį jaunuolių, kurie šaukė įžeidžiančius žodžius, grasino, kvietė jį ateiti. Tada jų sodybos kiemas nebuvo aptvertas. Jis išsitraukė iš žemės pagalį, prie kurio yra tvirtinamas elektrinis piemuo, nes kieme ganosi poniukai, ir pasakė jaunuoliams, kad nebandytų lįsti į jo kiemą, nes jis ginsis. Pagalvojo, kad reikia įvesti į kambarį dukrą, bet dukra nedavė rankos, nes ji nori viską matyti. Tuo metu prie jo pribėgo A.P., A.V., L.L, vaikinai buvo nusiteikę muštis. Įvykis atrodė grėsmingai, nes jis turėjo traumą ir negalėjo greitai bėgti, buvo vėlus vakaras. Jis rankoje turėjo pagalį ir tuo metu lenkėsi paimti vaiko ranką, A. jam iš apačios sudavė ranka smūgį, dukra buvo šalia jo. Tada jis atžagaria ranka trenkė atgal ir pataikė A., bet negalvojo, kad ten A. bus. Nepamena su kuo A. pataikė, ranka ar pagaliu. Tada vaikinų klausė, kuris dar nori gauti, tada A. V. norėjo jam trenkti, bet jis traukdamasis užkliudė A. V. petį. Tada A. V. bėgo iš kiemo, jam susipynė kojos, paslydo ir apvirto ant skaldos, nusibrozdino kelius. Tada iš namo išbėgo R.M., paėmė G. ir grįžo į namą, iškvietė policiją.
Dukra iki šiol vengia tų jaunuolių, buvo išsigandusi, o R. M. viską matė per langą.
Jis neigia smurtavęs prieš jaunuolius, nė karto aikštelėje A. nesudavė, tik trenkdamas kieme atžagaria ranka.
Nukentėjusioji R.M. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ yra jos vyro gimtadienis, „(duomenys neskelbtini)“ dieną, po darbo atvažiavo draugai, jie šventė. Kai išvažiavo draugai, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., vyras su dukryte nuėjo prie angaro kur laikomi gyvuliai, pažiūrėti, ar jie turi pašaro, vandens ir po 15-„(duomenys neskelbtini)“ minučių ji pamatė, kad abu pareina, vyras mokino dukryte važiuoti triratuku, ji sėdėjo prie lango ir stebėjo. Kai vyras su dukra grįžo į kiemą, nuvežė dviračius pasistatyti į ūkinį pastatą, tuo metu ji pamatė, kad per jų teritoriją, kuri tuo metu nebuvo aptverta, prieš prūdą skersai atbėga maždaug „(duomenys neskelbtini)“ jaunuolių kompanija, bėgo tiesiai į kiemą. Ji negalėjo patikėti, nesuprato kas vyksta. Jaunuoliai bėgdami kiek girdėjo keikėsi, rėkė, grasino sumušimu ir jos vyras jaunuoliams kelis kartus pasakė eiti lauk, sakė, kad ginsis, jaunuoliai bėgo muštis, aiškintis santykių. Kai vyras pamatė parbėgančią jaunuolių kompaniją, jis nuo ūkinio pastato pasiėmė lazdą. Vyras pasilenkęs ragino dukrytę eiti namo ir tuo tarpu A. jam trenkė, smūgis buvo ganėtinai stiprus, stipriai užmota ranka trenkė į kaklą. Jaunuoliai buvo jų kiemo teritorijoje. Vyras nematydamas, atsisuko užsimodamas lazda jai trenkė į veido sritį, ji bėgo į lauką ir „(duomenys neskelbtini)“ vyrai tuo metu puolė jos vyrą. Jos vyras trenkė lazda, pataikė berniukui vieną kartą į petį ir jie išbėgo iš kiemo, dar per griovį bėgdamas apvirto. Daugiau niekam jos vyras nedaužė. Ji kvietė policiją. Mergaitė tiesiog stovėjo.
Viskas vyko labai greitai, tai buvo minutės įvykis. Ji nesuprato dėl ko tas įvykis įvyko, nes vyras su niekuo iš tos kompanijos anksčiau nėra konfliktavęs.
Liudytojas L.T. parodė, kad jų buvo visa kompanija: O., A., jis, L.L., T., jie krepšinio aikštelėje išgėrinėjo ir po kažkiek laiko atėjo A. U. su vaiku. Po kurio laiko A. U. A. pradėjo smaugti, tai jie ėjo A. ginti, patraukė ją į šalį, A. U. su vaiku išėjo namo. Po pusvalandžio išėjo aiškintis į A. U. namus. Pirma aiškintis išėjo A., po kurio laiko išėjo aiškintis A., jis aiškintis nėjo. Tada A. U. užsipuolė A.V. ir A. buvo suduota.
Atstumas nuo aikštelės iki A. U. namų gal „(duomenys neskelbtini)“ metrų. A. viena nuėjo į A. U. kiemą, o jie visi buvo netoli. A. U. buvo kieme, jie dviese kieme stovėjo, daugiau asmenų nebuvo. Nelabai prisimenu kas įvyko atėjus A.. Jie visi buvo už tvoros, jis kieme nebuvo, stovėjo ant kelio. Iš tos vietos, kur stovėjo, matė visą A. U. kiemą. Jie pradėjo vienas ant kito rėkti. Nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo L. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad po konflikto, kuris įvyko „(duomenys neskelbtini)“ vakaro metu „(duomenys neskelbtini)“ tarp A.P. ir A.U., jis su savo draugais, t. y. O.J., M.J., L.L., T.Č. ir A.V. ėjo namo „(duomenys neskelbtini)“. Ar jo draugai tarėsi eiti pas A.U. aiškintis, dėl ko jis konfliktavo su A., nežino. Kai jie priėjo prie A.U. namų, jis matė A.U. stovintį savo namų kieme, jis jiems liepė jo palaukti. Kad kieme būtų buvusi ir A.U. dukra, nematė. Netrukus A.U. išėjo į gatvę, rankoje turėjo pagalį ir, nieko nesakęs, užsimojo juo ir sudavė tris smūgius A.V. į įvairias kūno vietas. Taip pat A.U. turėtu pagaliu bandė suduoti ir L.L., bet jis spėjo atsitraukti, smūgių išvengė. Tuomet jis su L.L. ir T.Č. dviračiais išvažiavo namo į „(duomenys neskelbtini)“. Kol jis buvo įvykio vietoje, matė tik tiek, kad A.U. po A.V. suduotų smūgių gižinėjo į savo namų kiemą. Kas vyko toliau, jis nematė, nes norėjo išvengti konflikto, todėl išvyko namo. Ar A.U. su A.P. sudavė vienas kitam smūgius, nežino, nes nematė. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, todėl tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių (t. I, b. l. 106-107).
L. T. šiuos parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad neprisimena ar matė įėjimą į A. U. namą. Kai jie atėjo prie A. U. namų, A. U. juos pašaukė, jiems liepė palaukti ir jie laukė. Niekas nekalbėjo, kad reikia užeiti pas A. U. pakalbėti, jie tiesiog ėjo namo pro A. U. namus ir A. U. prie jų prisikabino. Jis matė, kaip A. U. nuėjo į daržinę, pasiėmė pagalį, tada išėjo iš savo teritorijos ir A. per tris vietas sudavė. A. jam nieko nesakė. A. tuo metu buvo prie pat jų, o po smūgių A. sudavimo A. išėjo į A. U. kiemą. A. su A. U. barėsi kieme ir niekas nesikišo, jie į A. U. kiemą įėję nebuvo. A. U. A. daužė į akį kumščiu, pagalio rankose jau nebeturėjo. Kaip sudavė A. A. U., jis nematė. Tada po visko kažkas išsikvietė greitąją med. pagalbą ir jis išvažiavo namo.
Liudytojas L.L. parodė, kad nepamena kurie buvo metai, bet buvo vasara, jis su M.J., A.V., O.J., L.T., A.P. buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio aikštelės. Prie jų atvažiavo dviračiu A.U. su savo vaiku, su maža mergaite. Jam atrodo, kad A. U. turėjo alkoholio butelį, jie kalbėjosi. Jis nuėjo iki tualeto, o kai parėjo, A. buvo užsiėmusi už veido, sakė, kad ją smaugė A. U., jis suprato, kad viena ranka. Jie nusprendė važiuoti namo. Kai jie susiruošė eiti namo ir ėjo pro A. U. kiemą, jis buvo sode, jie nebuvo susitarę pas A. U. užeiti, jis vienas pats buvo kieme. A. paklausė A. U., kodėl šis ją smaugė, tada A. U. paprašė palaukti, jie A. U. palaukė. A. U. atėjo nešinas pagaliu ir pradėjo juo mosikuoti, klausė kas nori gauti, tada sudavė du ar tris smūgius A.V. ir A. sudavė smūgį. Tada kažkas iškvietė policiją.
Jam atrodo, kad A. U. dukros ir sugyventinės kieme nebuvo, bet tiksliai pasakyti negali, į namo langus nežiūrėjo, tai negali pasakyti, ar kas žiūrėjo per langą. Jie buvo ant kelio, nebuvo įėję į A. U. kiemą. Ar buvo į kiemą įėjusi A. P., nežino, neprisimena. Ar sudavė A. A. U., neprisimena, nežino. Kai iškvietė policiją, jis buvo netoli kiemo, laukė kol atvažiuos policija.
Gal ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, negali pasakyti, nežino, ar anksčiau duoti parodymai teisingesni.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo L. L. parodymai, kuriuose jis parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vakaro metu jis su savo draugais, t. y. L.T., O.J., T.Č., M.J., A.P. ir A.V. nuėjo į aikštelę prie vandens bokšto, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“. Ten visi sėdėjo, šnekėjosi bei vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko prie jų kompanijos prisijungė A.U. su kuriuo kartu buvo ir jo mažametė dukra. Kažkurį laiką jie visi draugiškai sėdėjo, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko tarp A. U. ir A.P. kilo konfliktas, kurio priežasčių jis nežino, nes tuo metu buvo nuėjęs į šoną. Grįžęs pamatė verkiančią A.P.. Paklausus, kas nutiko, kažkas iš draugų papasakojo, kas įvyko. Netrukus jie visi ėjo į namus „(duomenys neskelbtini)“ gatve. Priėję prie A. U. namų, pamatė jį kieme. Jiems stovint „(duomenys neskelbtini)“ g., A. A. U. paklausė, kodėl jis taip su ja pasielgė. Į A. U. kiemą niekas iš jų nebuvo įėjęs. A. U. jiems pasakė, kad jie jo palauktų ir netrukus grįžo rankoje nešdamasis pagalį. A. U. paklausė, kas nori gauti, ir sudavė A.V. į galvą, petį, o A.V. nugriuvus, sudavė į šonus. Po suduotų smūgių jie atsitraukė. Jis neprisimena, ar A. P. sudavė A. U.. Taip pat neprisimena, kad A. U. būtų sudavęs A. P.. Jis matė, kad viso konflikto metu A. U. kieme buvo A. U. sugyventinė R.M. ir jų dukra G.M.. Smulkesnių įvykio aplinkybių negali nurodyti, nes jau praėjo daug laiko nuo įvykio (t. I, b. l. 91-92).
L. L. negalėjo pasakyti, ar šie jo parodymai yra teisingi, nes praėjo daug laiko.
Kiek jis suprato, krepšinio aikštelėje konfliktas kilo dėl to, kad A. U. juokėsi iš A., kad ši dirba „(duomenys neskelbtini)“, o A. kažką irgi jam pasakė. A. turbūt norėjo tą vakarą išsiaiškinti kodėl taip su ja A. U. pasielgė. Nebuvo kalbos, susitarimo, kad eiti aiškintis pas A. U. dėl to kas buvo. Jam tada buvo „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ metų. Kai ėjo pro A. U. namus agresyviai nesielgė, neprisimena, ar keikėsi, ar šūkavo.
Liudytoja O.J. parodė, kad įvykio vakarą ji su draugais buvo krepšinio aikštelėje, šnekučiavosi, kas vartojo, kas nevartojo alkoholio, atvažiavo dviračiais A. U. su dukra. Pradžioje kalbėjosi gražiai, paskui A. U. pradėjo tyčiotis iš A. darbo ir jie su A. apsižodžiavo. Tada A. U. paėmė A. ranka, prilenkė prie žemės ir pradėjo smaugti. Prie jų pribėgo A. V., A. U. jį pasiguldė ant žemės, bet nieko nepadarė. A. pradėjo verkti. Tada A. U. pasakė, kad nieko čia nebuvo ir išvažiavo namo. A. klausė, kodėl A. U. taip padarė, kodėl taip turi palikti, jie buvo nustebę ir pasipiktinę dėl tokio A. U. elgesio, ir jie nuėjo prie A. U. namų norėdami to paklausti. Jie norėjo A. U. pasikviesti prie keliuko, nepuolė, atėjo draugiškai pasikalbėti, bet jis atėjo pats, prašė palaukti minutę, tada atsinešė ilgą pagalį, paklausė kas nori gauti, sudavė kelis kartus A. V., A. V. nukrito, ir dar gulinčiam sudavė, A. į akį sudavė, A. A. U. trenkė į žandą. Vaiko kieme nebuvo, o į namo langus ji nežiūrėjo. Kada ji iškvietė policiją, tada vaikas su mama išlindo į kiemą. A. viena buvo įėjusi į kiemą dar prieš A. U. pasiimant pagalį.
Jie nėjo pas A. U. tikslu keršyti, jeigu būtų norėję keršyti, būtų taip ir padarę, nes būtų visi supuolę ant vieno, bet to nepadarė. Prie A. U. namų jie nesikeikė, tik klausė A. U., kodėl jis A. smaugė.
Kadangi liudytoja neprisiminė visų įvykio aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojos O. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, kuriuose ji parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val. „(duomenys neskelbtini)“, esančioje krepšinio aikštelėje įvyko konfliktas tarp A.U. ir A.P.. Po konflikto ji su draugais L. T., L. L., A. V., A. P., T. Č. „(duomenys neskelbtini)“ gatve, „(duomenys neskelbtini)“, ėjo namo. Jie buvo susitarę, kad užeis pas A. U. į namus jo paklausti, kodėl jis taip elgėsi su A. P.. Priėję prie A. U. namų, pamatė jį kieme, su juo buvo ir jo dukra G.U.. A. U., juos pamatęs, liepė jiems jo palaukti. Jie visi stovėjo prie keliuko į jo kiemą. Netrukus A. U. grįžo rankoje turėdamas medinę atraižą ir klausė, kas nori ja gauti. Priėjęs prie jų, pradėjo juos gaudyti. A. V. nespėjo pasitraukti į šoną, tad A. U. sudavė jam rankoje turėtu pagaliu į galvą, petį, o A. V. nuo smūgių nugriuvus, smūgiavo A. V. į šonus. A. P. tuo metu stovėjo vietoje ir niekur nebėgo, ji taip pat niekur nebėgo, todėl viską matė. Po suduotų smūgių A. U. grįžinėjo į savo kiemą, tuomet A.P. pasivijo jį ir delnu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Kuria ranka A. sudavė ir į kurią veido pusę, pasakyti negali, nes nepamena. Po A. smūgio, A. U. rankoje turėtu pagaliu sudavė A. į veido sritį, į kurią pusę, nepamena. Visą konfliktą matė A. U. dukra G. U. ir A. U. sugyventinė R.M. (t. I, b. l. 82-83).
Kai apklausos metu sakė, jog visą konfliktą matė A. U. dukra, turėjo omenyje konfliktą krepšinio aikštelėje, o ne A. U. kieme. Kieme R. M. ir A. U. dukra atsirado kai ji iškvietė policiją. Į įvykį reaguodamos jos išėjo į kiemą.
Kadangi liudytojas A. V. negalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje dėl svarbios priežasties, be to byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo A. V. pirmiau teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ A. V. parodė, kad atėjęs A. U. į jų kompaniją galėjo išbūti apie valandą, truputį įžeidžiamai kalbėjo. Kai sukonfliktavo su A., jis bandė užstoti, todėl buvo vienas kitą apvertę. Kai A. U. išėjo į namus, visa kompanija nutarė, kad reikėtų eiti aiškintis kodėl jis taip elgėsi. Prie jo namų buvo nuėję šešiese. A. U. jam trenkė į galvą, petį, nugarą, po to, buvo konfliktas su A., ji trenkė A. U., o A. U. jai atgal. O. iškvietė policiją. Pagalys buvo gal apie metro ilgumo, storis daugiau nei „(duomenys neskelbtini)“ centimetrų. Jie ant A. U. nešaukė įžeidžiamai, negrasino, po įvykio gal šaukė, negrasino jo artimiesiems. Po sumušimo nejautė kairės rankos, labai skaudėjo galvą, yra likę pasekmių ir dabar (b. b. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ t. 2, l. 129).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną „(duomenys neskelbtini)“ ir papildomai „(duomenys neskelbtini)“ A. V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vakaro metu su savo draugais, t. y. L.T., O.J., T.Č., M.J. ir A.P. nuėjo į aikštelę prie vandens bokšto, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“. Ten visi sėdėjo, šnekėjosi bei vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko prie jų kompanijos prisijungė A.U., su juo kartu buvo ir jo mažametė dukra. Kažkurį laiką visi draugiškai sėdėjo, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko tarp A.U. ir A. kilo konfliktas, kurio metu A.U. nuvertė A. ant žemės, suėmė jai už kaklo ir plaukų. Po to dar užsipuolė jį ir taip pat nuvertė ant žemės. Po konflikto A.U. su dukra išėjo namo, o jis su kompanija dar apie 1 valandą pasėdėjo. Po to nusprendė, kad reikia eiti aiškintis su A.U., dėl ko jis taip pasielgė. Jiems einant „(duomenys neskelbtini)“ gatve, ties A.U. namais pamatė jį savo namų kieme. Kažkas iš kompanijos jį pavadino ateiti prie jų, o A.U. liepė jo palaukti. Kai A.U. atėjo, jis rankoje turėjo medinį pagalį ir juo iš karto trenkė jam per galvą. Nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės, o A.U. tuo metu jam dar sudavė smūgius į petį ir į nugarą. Smūgiai jam buvo suduoti gatvėje, A.U. kieme jis nebuvo. Pakilęs nuo žemės ir bėgdamas pamatė, kaip A. delnu sudavė vieną smūgį A.U. į veido sritį. Į kurią pusę smūgiavo, nepamena. Ar A. A.U. smūgį sudavė A.U. teritorijoje, ar gatvėje, nežino, nes buvo jau tamsu bei pats buvo nubėgęs nuo A.U. namų. Taip pat matė, kaip ir A.U. sudavė A. į galvos sritį. Po suduotų smūgių A. grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ gatvę, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (t. I, b. l. 97-98, 101).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad A.P. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilės girtumas, liudytojams taip pat nustatytas girtumas: A. V. „(duomenys neskelbtini)“ promilių, T. Č. „(duomenys neskelbtini)“ promilės, L. L. „(duomenys neskelbtini)“ promilės, L.T. „(duomenys neskelbtini)“ promilės (t. I, b. l. 131, 132).
Įsiteisėjusiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teismo nuosprendžiu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, kaltinamasis A.U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, „(duomenys neskelbtini)“ savivaldybėje, „(duomenys neskelbtini)“ kaime esančioje krepšinio aikštelėje, įvykus žodiniam konfliktui su A.P., ranka sugrėbė ją už kaklo ir smaugė, o kita ranka sugriebė jai už plaukų ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, „(duomenys neskelbtini)“ savivaldybėje, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, savo namų kieme „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis A.U. medine atraiža sudavė vieną smūgį A.P. į veidą, taip nukentėjusiajai padarydamas poodinę dešinio antakio kraujosruvą ir patinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu laiku ir vietoje su medine atraiža sudavė A.V. ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarydamas veido ir kairiojo peties sumušimus, muštinę žaizdą dešinio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „(duomenys neskelbtini)“ apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ grėsmės G. U. lygio nustatymo anketoje nurodoma, kad grėsmės lygis tirtas dėl „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. įvykio, kai bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai nurodė kad A.U. galimai būdamas neblaivus su mažamete dukra atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ k. esančios krepšinio aikštelės, ten vartojo alkoholinius gėrimus, sukonfliktavo su aikštelėje buvusiais asmenimis, prieš juos naudojo fizinį smurtą. Visa tai vyko mažametės A. U. dukters akivaizdoje. Grėsmė G. U. nenustatyta, grėsmės G.U. lygis nebuvo vertinamas. Anketoje nurodoma, kad G.U. pasakojo, jog prisimena, kaip praėjusią vasarą ant jos tėčio puolė kiti žmonės, tėtis ją parvedė namo. Mergaitė nurodė, jog tada labai išsigando, nenorėjo, kad ant jos tėčio pultų. Ji teigė, jog niekas jos nemušė ir nėra mušęs. Tą vasarą brolis Gintaras nebuvo išsigandęs, nes nieko nesuprato, buvo labai mažas (t. 2, b. l. 82-98).
Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad nukentėjusysis A. U. kreipėsi į šią įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Diagnozė; „(duomenys neskelbtini)“: vakar kumščiu sudaužė dešinę kaklo pusę, pereina skausmas į dešinę ausį, taikytas medicininis gydymas (t. 2, B. L. 175).
Iš Policijos įvykių registracijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ policijos pareigūnus kvietė pranešėja R.M., nurodė, kad prie sankryžos mušasi apie „(duomenys neskelbtini)“ asmenų. R.M. dar skambino į policiją ir „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad po įvykio išvažiavus policijos pareigūnams, ant kelio šūkauja, grasina jaunimas pranešėjai, kad užmuš. Pranešėja būdama savo namuose girdi (b. b. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ t. 1, l. 20-25).
Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ A.V. buvo padaryti tokie sužalojimai: „(duomenys neskelbtini)“, sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. b. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ t. l. 87-88).
Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ A.P. buvo padaryti tokie sužalojimai: „(duomenys neskelbtini)“ sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. b. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ t. l. 46).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji A.P., „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., „(duomenys neskelbtini)“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje, matant R.M. ir G.U., priėjusi prie A.U., dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir sukeldama išgąstį, ir pasipiktinimą R.M. bei mažametei G.U., aplinkinių asmenų akivaizdoje, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kuris papiktino ir išgąsdino išpuolį mačiusius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl kaltinamosios veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nors kaltinamoji nurodė, kad trenkė nukentėjusiajam A. U. iš asmeninių paskatų, kas ir yra tiesa, tai parvirtina ir bylos duomenys bei anksčiau išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, nes konflikto priežastis buvo netinkamas smurtinis nukentėjusiojo elgesys prieš šią nusikalstamą veiką krepšinio aikštelėje, tačiau pagal formuojamą Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. „(duomenys neskelbtini)“).
Motyvuojamoji dalis
Kad kaltinamosios elgesys buvo chuliganiškas, patvirtina tos aplinkybės, jog kaltinamoji, kaip pati nurodė, būdama susijaudinusi ir pasipiktinusi nukentėjusiojo A. U. smurtiniu elgesiu prieš ją krepšinio aikštelėje, pati būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir pasitelkusi „(duomenys neskelbtini)“ draugų kompaniją, kurių didžioji dalis taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, nakties metu nuėjo prie kaltinamojo gyvenamojo namo, žinodami, kad šiame name nukentėjusysis A. U. gyvena su šeima, ir kieme kartu su nukentėjusiuoju esant jo mažametei dukrai nukentėjusiajai G. U., ten šūkavo, kvietė nukentėjusįjį ateiti prie jų pasikalbėti, aiškintis santykius, nukentėjusiajam A. U. sudavus smūgius pagaliu A. V., kaltinamoji šaukdama bėgo paskui A. U. į gyvenamojo namo kiemą, sudavė jam delnu per veidą.
Nekyla abejonių, jog kaltinamoji tokiais savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, ne tik mušė nukentėjusįjį A. U. sukeldama jam fizinį skausmą, bet išgąsdino mažametę G.U. ir nukentėjusiąją R.M., kuri dėl agresyvaus kaltinamosios ir jos draugų, kurie šūkavo netoli nukentėjusiųjų namų, elgesio išsigandusi turėjo kviesti policijos pareigūnus, buvo sutrikdytas šeimos poilsis. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios, matydamos girtos kompanijos šūksnius ir agresyvų bei smurtinį elgesį prieš jų šeimą nakties metu, patyrė išgąstį ir neigiamas emocijas, ką G.U. dar prisiminė kalbėdamasi su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste praėjus daugiau nei metams laiko, ką patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ grėsmės G. U. lygio nustatymo anketa bei nukentėjusiųjų R. M ir A. U. parodymai.
Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, juos patvirtina iš dalies ir pačios kaltinamosios bei liudytojų parodymai. Kaltinamoji parodė, kad ji įėjo į patį kiemą, paklausė A. U., kodėl jis taip darė, kodėl ją smaugė, kodėl trenkė pagaliu. Buvo labai susijaudinusi dėl A. U. smurtinio elgesio, todėl susinervino ir trenkė A. U. per veidą. Tada A. U. jai trenkė atgal. Liudytojai L. T., O. J. ir A. V. parodė, kad visa krepšinio aikštelėje buvusi kompanija nutarė eiti į A. U. namus aiškintis, kodėl A. U. smurtavo prieš A. P., taip ir padarė, L. T. parodė, kad jis į kiemą nėjo, stovėjo ant kelio, rėkė. Įvertinus visos situacijos veiksmą prie nukentėjusiojo namų, susidaro neginčijama išvada, kad kaltinamoji ir liudytojai atėję prie nukentėjusiųjų namų nesielgė ramiai, o sukėlė sąmyšį ir išprovokavo konfliktą, kas rodo, kad kaltinamoji savo veiksmais sutrikdė nukentėjusiųjų rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Nors kaltinamoji nurodė, kad konflikto metu G. U. ir R. M. kieme nebuvo, kad į kiemą R. M. išėjo vėliau, teisiamojo posėdžio metu dėl šios aplinkybės liudytojai davė skirtingus parodymus, nurodydami, kad šių aplinkybių nematė arba neprisimena, teismas šiuos kaltinamosios ir jos draugų parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą A. P. sušvelninti atsakomybę.
Nukentėjusieji A. U. ir R. M. nurodė, kad kai A. U. su G. U. parvažiavo į kiemą ir vežė į ūkinį pastatą pasistatyti dviračius bei pamatė ateinančius jų kiemo link šūkaujančius kaltinamąją su draugais, G. U. visą laiką buvo kieme šalia tėčio, ji tiesiog stovėjo. Tik vėliau, jau po A. U. konflikto su A. V. R. M., kuri viską stebėjo per langą, G. U. išsivedė iš kiemo. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes tas aplinkybes G. U. nurodė ir „(duomenys neskelbtini)“ specialistei, tas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai L. L. ir O. J.. Visi konflikte dalyvavę ir jį matę asmenys patvirtino, kad kai buvo iškviesti policijos pareigūnai R. M. ir G. U. buvo kieme. Tos aplinkybės patvirtina, kad buvo sutrikdyta šių nukentėjusiųjų rimtis, nes dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų jos negalėjo ramiai ilsėtis nakties metu savo namuose.
Gali kilti abejonių, kad nukentėjusiųjų rimtis ir poilsis buvo sutrikdyti dėl nukentėjusiojo A. U. neteisėtų veiksmų kieme smurtaujant prieš A. V. ir A. P., tačiau vertinant visumą aplinkybių ir kaltinamosios elgesio teisėtumą, jeigu kaltinamoji su draugais nebūtų atėję prie nukentėjusiojo namų ir nesielgę neteisėtai, nebūtų sukėlę triukšmo, sąmyšio ir išprovokavę konflikto, o dėl A. U. neteisėtų veiksmų krepšinio aikštelėje A. P. būtų kreipusis į policijos pareigūnus, nukentėjusiųjų rimtis nebūtų buvusi sutrikdyta, o įvykio aplinkybės būtų buvusios išsiaiškintos įstatymo nustatyta tvarka ir žala niekam nebūtų buvusi padaryta.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. U. elgesys, jo smurtavimas prieš kaltinamąją prieš šios nusikalstamos veikos padarymą krepšinio aikštelėje.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką A. P. įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nors pati A. P. nurodė, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo, tačiau teismas tokią išvadą daro įvertinęs kaltinamosios elgesį nuo pat konflikto krepšinio aikštelėje iki pat policijos atvykimo prie nukentėjusiųjų namų iš nusikalstamos veikos eigos mechanizmo. Vietoj to, kad nukentėjusi nuo A. U. netinkamo elgesio krepšinio aikštelėje, A. P. kviestų policijos pareigūnus, ji nutaria su draugais, kurių dalis buvo nepilnamečiai ir dalis apsvaigusių nuo alkoholio, eiti aiškintis santykius su nukentėjusiuoju A. U. nakties metu prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, žinodama, kad šiame name gyvena ir kita nukentėjusioji R. M. bei mažamečiai vaikai, nes nukentėjusiųjų šeimą pažinojo iš anksčiau, priėjusi prie gyvenamojo namo elgiasi įžūliai, piktai šaukia, drąsiai eina į kiemą ir puola mušti suaugusį vyrą, kuris rankoje laiko pagalį. Teismas mano, kad toks įžūlus agresyvus nukentėjusiosios elgesys buvo įtakotas alkoholio.
Skiriant bausmę kaltinamajai A. P. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jos asmenybę, kad dirba, nusikalto pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka, tai rodo, kad nusikaltimas buvo vienkartinis, atsitiktinis, išprovokuotas nukentėjusiojo A. U. netinkamo elgesio.
Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad nusikaltimu didesnė žala nepadaryta, nukentėjusieji sužaloti nebuvo, psichologo pagalbos neprireikė, teismas daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai bausmę-baudą artimą įstatymo numatytam šios bausmės minimumui.
Kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, A. P. paskirta pagrįstai, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jai taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina (BPK 119 straipsnis, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusysis A. U. prašo priteisti iš kaltinamosios „(duomenys neskelbtini)“ eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo pažemintas savo vaikų, sugyventinės akyse savo kieme. Taip pat palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo dukrai, nes ji mažametė, ji kieme ir dabar dar nesijaučia saugi, bijo žmonių, nors nuo įvykio jau praėjo „(duomenys neskelbtini)“ metai, bet dar kažką prisimena. Pagalbos į specialistus nesikreipė, jos nereikėjo, patys pabendravo ir viskas susitvarkė.
Nukentėjusioji R. M. ieškinį palaikė ir parodė, kad ji buvo pasimetusi, išsigandusi. Jos psichinė sveikata buvo sutrikdyta, ilgą laiką bijojo, pergyveno. Po įvykio savaitę laiko girdėjosi grasinimai, eidami keliu pro jų namą jaunuoliai juokdavosi, jų automobilis buvo apipiltas pomidorų padažu. A. P. ir O. J. specialiai vaikščiodavo keliu ir tyčiodavosi, vadindavo ją necenzūriniai žodžiais, ji bijojo išleisti į kiemą vaikus. Jai grasino ir A. P., ir kiti jaunuoliai. Jai ir jos vyrui buvo grasinama įvykio metu kieme, kol laukė atvažiuojant policijos pareigūnų. Mergaitei buvo stresas, turėjo ją raminti, visą laiką apie įvykį klausinėjo. „(duomenys neskelbtini)“ specialistės pripažino, kad mergaitė patyrė stresą dėl įvykio, ji vis apie tą įvykį prisiminė ir pasakojo. Mergaitė nepasakojo apie tai, kad jos vyras smaugė kitą mergaitę. Mergaitei negalia dėl to įvykio neatsirado, bet psichologiniai sutrikimai buvo, pas psichologus mergaitės nevedė, nes mergaitė yra ganėtinai stipri. Ji pati pas psichiatrą ir psichologą nesilankė, ji yra stiprus žmogus. Po to vyras važiavo pas gydytoją, pirko vaistus, kokią savaitę skaudėjo intensyviai.
Dėl šio įvykio jų šeimai teko investuoti į sodybos apsaugą, apsitvėrė tvorą ir įsirengė stebėjimo kameras, nes jautėsi nesaugiai.
Kaltinamoji ieškinių nepripažino.
Civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.
Kaltinamoji yra atsakinga už žalos padarymą nukentėjusiesiems, todėl turi ją atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis).
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. U. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, G. U. ir R. M. patyrė išgąstį, nepatogumus dėl nusikalstamos veikos aiškinimosi, ilgalaikių pasekmių nepatyrė, R. M. nurodė, kad abi su dukra yra stiprios asmenybės ir specialistų pagalba joms reikalinga nebuvo, užteko pasikalbėti apie nusikalstamos veikos aplinkybes, kad prie nukentėjusiųjų G. U. ir R. M. išgąsčio prisidėjo ir neteisėti nukentėjusiojo A. U. veiksmai, jo smurtavimas kieme prieš kaltinamąją ir liudytoją A. V..
Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad pats nukentėjusysis A. U. savo netinkamu elgesiu išprovokavo kaltinamąją pasielgti nusikalstamai, nebuvo sužalotas, R. M. nepateikė duomenų, kad jai ir G. U. ar jų šeimai būtų nukentėjusioji grasinusi, juos bauginusi ar padariusi kokios žalos po šios nusikalstamos veikos padarymo, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas bus priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiajam A. U. „(duomenys neskelbtini)“ eurų neturtinės žalos atlyginimo, G. U. ir R. M. po „(duomenys neskelbtini)“ eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinių dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Nukentėjusysis A. U. turėjo „(duomenys neskelbtini)“ eurų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos jam iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A.P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jai bausmę- 55 MGL, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ eurų baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
A.U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistosios A.P. „(duomenys neskelbtini)“ eurų neturtinės žalos atlyginimo A.U., „(duomenys neskelbtini)“ eurų neturtinės žalos atlyginimo G.U., kitą ieškinio dalį atmesti.
R.M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš nuteistosios A.P. „(duomenys neskelbtini)“ eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš nuteistosios A.P. A.U. „(duomenys neskelbtini)“ eurų išlaidų turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Nuteistoji per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.