- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e1-328-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40888-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- M. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 140 MGL dydžio bauda; kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2020 m. spalio 2 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į kelio būklę, tai yra, kad kelias su žvyro danga ir duobėtas, dėl ko ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 45A prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio Opel Vectra, valst. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleiviui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini) – nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. vakarą, apie 19.00 val., nusprendė pasivažinėti jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini). Iš pradžių, apie dvi valandas po miestą važinėjosi su pažįstamais T. J. ir A. K.. Automobilį vairavo jis. A. K. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o T. J. – galinėje. Po kiek laiko prie jų prisijungė pažįstama mergina vardu E. Pastaroji atsisėdo galinėje keleivio vietoje. Važinėjant jis, kaip ir priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs A., buvo užsisegęs saugos diržu. Ar saugos diržais naudojosi sėdintys gale, jis nežino. Tą vakarą kartu su juo buvę draugai alkoholio nevartojo, tik gėrė energetinius gėrimus. Jis pats alkoholio nevartoja visai. Po kurio laiko jis nusprendė pavažinėti po (duomenys neskelbtini), kuriame jis anksčiau retai lankėsi. Po vidurnakčio, t. y. jau 2020 m. spalio 2 d., maždaug apie 01.00 val., jam gan nedideliu apie 60 km/h greičiu važiuojant (duomenys neskelbtini) žvyrkeliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), netikėtai kelyje atsirado duobės. Duobės nebuvo gilios, tačiau nusitęsusios per visą kelio plotį. Įvažiavęs į duobę, jis nespėjo laiku sumažinti greičio ir vairuojamo automobilio sustabdyti, dėl ko nevaldomas automobilis nuvažiavo į dešinėje nuo kelio buvusį griovį ir apsivertė ant stogo. Po įvykio išlipus iš automobilio, visi patikino, kad viskas gerai, sužalotų nėra. Kadangi niekas nenukentėjo, o automobilis priklausė jam, jis apie įvykį policijai nepranešė. Beieškant draugų, kurie jam galėtų padėti ištraukti iš griovio automobilį, įvykio vietoje sustojo pro šalį važiavęs visureigis. Juo važiavusiems vyrams padėjus, jo automobilis buvo ištrauktas iš griovio ir nutemptas iki (duomenys neskelbtini) esančio serviso. Iš ten draugai atskirai išvažiavo į namus. Vėliau sužinojo, kad ryte skausmus jutę T. ir A. kreipėsi į „Lazdynų“ ligoninę. E., kuriai taip pat pasireiškė skausmai, į ligoninę kreipėsi po poros dienų. Jis pats eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Jis įvykio metu nukentėjusių draugų atsiprašė. Jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi ir neturėjo. Galvos traumų nebuvo turėjęs. Nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje (b. l. 92–94).
Kaltinamojo M. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Nukentėjusysis T. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) susitiko su savo draugais A. K. ir M. S.. M. pasiūlymu buvo nuspręsta pastarojo vairuojamu Opel markės automobiliu pasivažinėti po miestą. Jie alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis atsisėdo automobilio gale, o A. – priekinėje keleivio vietoje. Skirtingai nei A. ir automobilį vairavęs M., jis neužsisegė saugos diržo. Iš pradžių, jie be tikslo važinėjosi po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikrorajonus bei kitas vietoves. Apie 21.00 val. prie jų prisijungė M. draugė E. Jie toliau važinėjosi po miestą. E., kaip ir jis, sėdėjo galinėje keleivio vietoje. Kažkuriuo momentu M. pasuko link (duomenys neskelbtini) pusės. Pamena, kad po to, kažkokioje vietovėje buvo važiuojama žvyrkeliu, ties kuriuo augo medžiai. Greičio tiksliau nurodyti negali, galimai buvo važiuojama apie 60-70 km/h greičiu. Staiga pajuto, kad automobilis tapo nevaldomas. Pažiūrėjęs į priekį, jis pamatė, kad jų automobilis važiuoja link dešinėje nuo kelio buvusio griovio. Netrukus, patekęs į griovį, automobilis apvirto ant stogo. Nežino dėl kokios priežasties automobilis tapo nevaldomas. Jau vėliau M. pasakojo, kad iš po rato į priekinį stiklą iššoko akmenukas, dėl ko jis išsigando ir automobilio nesuvaldė. Po įvykio, A. koja išmušus apsivertusio automobilio dureles, visi išlipo. Nukentėjusių nebuvo, visi jautėsi gerai. Jie patys apvertė automobilį ant ratų. Kadangi niekas nenukentėjo, o apgadintas automobilis priklausė pačiam M., jie policijos nekvietė. Visi skambino draugams ir pažįstamiems, ieškodami, kad kas nors padėtų iš griovio ištempti automobilį, tačiau niekas telefonų nekėlė. Po kiek laiko ties įvykio vieta sustojo visureigis, kuriuo važiavo du nepažįstami vyrai. Jų prašymu, vyrai su savo automobiliu ištempė iš griovio M. automobilį Opel ir nutempė į prie kažkokio serviso esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Ar aikštelė buvo (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), ar dar kitoje vietoje, jis nežino. Iki aikštelės jis su E. važiavo visureigiu, o M. su A. ėjo pėsčiomis. Tuo metu jis pajautė skausmą kairiajame petyje. Jam paskambinus ir paprašius pagalbos, į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo jo draugas A. K.. Pastarasis jį nuvežė į „Lazdynų“ ligoninę. Kartu su juo į ligoninę vyko ir A., nes atėjęs į aikštelę, jis pasakė, kad jam skauda galvą. Ligoninėje jam buvo nustatytas raktikaulio lūžis. Tuo tarpu M. su E. liko aikštelėje prie automobilio. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, tačiau jis ieškinio byloje nereikš ir į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nesikreips. Dėl patirtų sužalojimų niekam pretenzijų nereiškia (b. l. 59–61, 62).
Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nustatyta, jog T. J. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių patinimą kairiojo peties srityje su kairiojo raktikaulio kūno lūžiu. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 46–48).
Nukentėjusioji E. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 1 d., apie 21.00 val., priėmė draugo M. pasiūlymą pasivažinėti automobiliu. M. pas ją atvažiavo vairuojamu „Opel“ markės automobiliu, kurio modelio ir valstybinio registracijos numerio neatsimena. Kartu su M. buvo pažįstami A. ir T. Važiuojant automobiliu, ji su Tomu sėdėjo galinėse keleivių vietose. Ji buvo užsisegusi saugos diržą. Ar diržus buvo užsisegę kiti, ji nepastebėjo. Tą vakarą jie alkoholio negėrė, o M. alkoholio iš viso nevartoja. M. nuvažiavus (duomenys neskelbtini) kryptimi, jie ilgą laiką važinėjosi (duomenys neskelbtini) apylinkėmis. Kažkuriam laikui buvo sustoję, gėrė kavą. Jau kitos dienos naktį, apie 01.00 val., M. vairuojamu automobiliu važiuojant žvyrkeliu jai nežinomoje vietoje, ji pajuto, kad automobilis įvažiavo į duobę, po ko tapo nevaldomas. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir griovyje apsivertė. Negali tiksliau nurodyti, kokiu greičiu prieš įvykį važiavo M., tačiau jai atrodo, kad tikrai negreitai. Iškart po eismo įvykio visi staigiai išlipo iš automobilio. Iš pradžių visi jautėsi gerai. Kadangi niekas nenukentėjo, jie policijos nekvietė. Po kurio laiko, M. beieškant pagalbos, prie jų privažiavo kažkoks „džipas“, kurio markės bei valstybinio registracijos numerio neįsidėmėjo. Juo važiavę vyrai pasisiūlė padėti. Ištraukus M. automobilį iš griovio, šis buvo nutemptas į kažkokią Vilniaus rajone esančią aikštelę. Aikštelės parodyti negalėtų, tų vietovių nepažįsta. Iš aikštelės ji į namus grįžo taksi automobiliu. M., laukdamas pagalbos, kas galėtų transportuoti jo automobilį iki namų, pasiliko aikštelėje. Kitą dieną ji pradėjo jausti skausmą nugaros ir šono srityse. Nuvykus į „Lazdynų“ ligoninę, jai buvo diagnozuoti tik sumušimai, lūžių nenustatyta. Ji informuota, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai taip pat išaiškinta. Dėl patirtų sužalojimų niekam pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 77–79, 80).
Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nustatyta, jog E. N. eismo įvykio metu patyrė krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinės ląstos dešinės pusės priekiniame – šoniniame paviršiuje. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (b. l. 52–54).
Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. vakarą, Vilniuje, kartu su draugais Tomu, E. ir M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važinėjosi po miestą ir jo apylinkes. M. S. ir jis, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, buvo užsisegę saugos diržus. Ar jais naudojosi sėdintys gale, jis nematė. Jie važinėjosi po (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mikrorajonus. Alkoholio jie nevartojo. M. iš viso alkoholio nevartoja. Arčiau vidurnakčio, M. pasuko į (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). M. važiuojant duobėtu žvyrkeliu buvo įvažiuota į kažkokį kelio nelygumą, po ko jis pajuto, kad automobilis tapo nevaldomas. Prieš tai M. vairuojamu automobiliu važiavo gana negreitai, apie 50-60 km/h. Matė tai pažiūrėjęs į spidometrą. M. dar bandė „išmanevruoti“, tačiau jam nepavyko nieko padaryti. Nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, automobilis pateko į griovį, kur apsivertė ant stogo. Išlipus iš automobilio, niekas iš juo važiavusių savo sveikatos būkle nesiskundė. Dėl minėtos priežasties nebuvo kviečiama policija ar greitoji medicinos pagalba. Jiems bestovint griovyje, ties įvykio vieta sustojo pro šalį važiavęs visureigis. Paprašytas pagelbėti, visureigio vairuotojas prikabinęs lyną ištraukė jų automobilį iš griovio. Po to M. automobilis dar buvo nutemptas iki artimiausios stovėjimo aikštelės. Kur ta aikštelė buvo, jis nurodyti negali, tų vietų nelabai pažįsta. Kadangi po kiek laiko pajautė skausmą kaklo srityje, į aikštelę atvažiavęs draugas Artiomas jį ir Tomą nuvežė į „Lazdynų“ ligoninę. T. nusprendė važiuoti kartu, nes taip pat jautė skausmus rankos srityje. M. su E. liko aikštelėje, prie automobilio. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jis ieškinio nereikš. Dėl patirtų sužalojimų niekam pretenzijų nereiškia ir nereikš, į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nesikreips (b. l. 68–70, 71).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. parodė vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 45A, kur kilo jo parodymuose minimas 2020 m. spalio 2 d. eismo įvykis (b. l. 11).
Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nustatyta, jog A. K. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje (tikėtina buvusio saugos diržo vietoje). Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 49–51).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros (atliktos 2020 m. lapkričio 30 d.) nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. eismo vykis kilo (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 45A. Nustatyta, kad Č. Milošo gatvė ties minėtu pastatu, tai apie 6,4 m pločio kelias su žvyro danga (leistinas maksimalus greitis 70 km/h). Žiūrint kelio eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), kelio ilgio atžvilgiu – apie 50 m atstumu už įvažiavimo, vedančio link ties keliu esančio pastato Nr. 45A teritorijos, dešinėje nuo kelio esančiame griovyje (apie 6-7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto), buvo rasti automobilio posūkio žibintas, o taip pat automobilio plastikinių detalių nuolaužos ir stiklo šukės (b. l. 12–20).
Iš transporto priemonės apžiūros (atliktos 2020 m. lapkričio 13 d.) nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. eismo įvykio metu M. S. vairuotas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausantis M. S.) buvo sugadintas. Apgadinimų ir kėbulo deformacijų buvo rasta visose transporto priemonės vietose (taip pat ir ant stogo), kas leidžia manyti, kad įvykio metu automobilis galėjo apsiversti (b. l. 28–30, 24).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu keleiviui T. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams A. K. ir E. N. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų parodymus, specialisto išvadose konstatuotas aplinkybes, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 116).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgia į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), įvertina M. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis M. S. teistas, tačiau veikos padarymo metu jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo priimtas (b. l. 97, 100–102, 98). Taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis paskutinių penkerių metų laikotarpyje 12 kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams (b. l. 103–107, 105), yra dirbantis, jauno amžiaus. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad su visais nukentėjusiaisiais susitaikė, nukentėjusieji nereiškia jokių pretenzijų ir pageidauja, kad kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 108, 110, 112), nukentėjusiajai E. N. draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ atlygino patirtą neturtinę žalą (b. l. 32). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, prokuroro prašymą, skirtinos bausmės dydį bei į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria kaltinamajam nustatytas 10 mėnesių terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 10 mėnesių.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 21 MGL (1 050 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 14 MGL (700 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiškai jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę M. S. skirti 154 MGL (7 700 eurų) dydžio baudą.
Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti bausmės (baudos) dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.
Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.