Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. B., pareiškėjo atstovei E. D. ir atsakovės atstovams A. R. ir E. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovei Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad nuobauda buvo paskirta ne už tiesioginių funkcijų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 22 d. Valdyboje buvo gautas Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininko S. A. tarnybinis pranešimas 2017 m. gegužės 17 d. „Dėl paskirtų užduočių nevykdymo“. Jame nurodoma, kad gavus Raštą, Dokumentų valdymo sistemoje 2017 m. gegužės 8 d. buvo paskirta užduotis pareiškėjui V. B. pateikti informaciją iki 2017 m. gegužės 12 d., tačiau iki 2017 m. gegužės 17 d. 10.00 val. pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė. 2017 m. gegužės 30 d. buvo surašytas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 3-5-956 (3.12.-5), kuriuo pareiškėjui pranešta apie tai, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo). Pareiškėjui minėtas pranešimas įteiktas 2017 m. gegužės 31 d. pasirašytinai. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 16 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-5-10 (3.12-5E) (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas – vidaus tarnybos majoras V. B., būdamas Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu, 2017 m. gegužės 8 d. jam Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininko Dokumentų valdymo sistemoje paskirtos užduoties neįvykdė, Rašte prašomos informacijos iki 2017 m. gegužės 12 d. nepateikė, nors pagal užimamas pareigas privalėjo įvykdyti tiesioginio viršininko nurodymą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus ir netinkamai įvykdė Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punktą ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas).

Pareiškėjas, ginčydamas jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, jog jam buvo įteiktas netinkamos formos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, nes jame nebuvo nurodyta, kad pranešimas yra dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir tokiu būdu jau konstatuojama, kad pareiškėjas padarė nusižengimą.

Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. gegužės 31 d. Pagal Tvarkos aprašo priede nurodytą Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdį pareiškėjui pateiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra identiškas pateiktai formai ir visiškai atitinka Tvarkos apraše keliamiems reikalavimams. Tvarkos aprašas nereikalauja, kad pavadinimo formuluotė „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ būtų pateikiama „Pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kaip skunde tvirtina pareiškėjas. Iš šio Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, jog galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir nurodoma konkreti veika, t. y. kokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas galimai netinkamai įvykdė savo pareigas bei pažeidė įstatymo nuostatų reikalavimus. Atsakovė teisingai pavadino Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nes pačiame Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodo, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį pažeidimą, galimai netinkamai įvykdė funkcijas. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo atsakovė, dar neatlikusi tarnybinio patikrinimo, iš karto preziumavo, kad pareiškėjas yra kaltas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, kad atsakovė Tvarkos aprašo 23 punkto ir Tvarkos aprašo priedo reikalavimų nepažeidė, tuo pačiu atmestinas pareiškėjo teiginys, jog jam buvo įteiktas netinkamos formos Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.

Pasak pareiškėjo, užduotį buvo sudėtinga atlikti, nes nėra patvirtintos jokios darbo su Dokumentų valdymo sistemos tvarkos ar instrukcijos (išplatintas tik naudotojo vadovas, kuriame aprašyti bendri darbo principai). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininką apie tai, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių įvykdyti jam paskirtos užduoties nepavyks. Atsakovės teigimu, pavesta užduotis nebuvo itin sudėtinga ir reikalaujanti itin didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių (patirties). Paskirta užduotis buvo techninio pobūdžio, t. y. pateikti dokumentų kopijas ir informaciją apie Valdybos turimą automobilių skaičių ir nuvažiuotus atstumus. Kadangi pareiškėjas nesikreipė pagalbos dėl užduoties vykdymo nei į kolegas, nei į tiesioginį viršininką, teismo vertinimu, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes tą užduotį įvykdyti laiku ir tinkamai, tačiau to nepadarė, kaip reikalaujama Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punkte.

Pareiškėjo teigimu, jam pavesta užduotis buvo suformuluota ne rašytiniu pavedimu, o rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje. Vertindamas šį argumentą, teismas pažymi, kad Valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. TE-816 „Dėl Valdybos darbo reglamento ir vidaus tvarkos patvirtinimo“, 88 punktas numato, kad Valdyboje pavedimus duoti turi teisę Valdybos viršininkas, Valdybos viršininko pavaduotojas, struktūrinių padalinių vadovai – valdybos darbuotojams pagal šių darbuotojų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas). Valdybos viršininkas, viršininko pavaduotojas ir Valdybos struktūrinių padalinių vadovai, skirdami dokumentą vykdyti, rašo rezoliuciją Dokumentų valdymo sistemoje. Rezoliucijoje rašoma su dokumentu susijusio pavedimo vykdytojo arba kelių vykdytojų vardas, pavardė, pavedimo turinys, jeigu reikia, įvykdymo terminas (111 punktas). Teismo vertinimu, tai, kad užduotis vykdyti pavesta rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje, niekaip nekeičia nagrinėjamos situacijos ir teisiniam jos vertinimui įtakos nedaro. Kaip matyti iš Valdybos daro reglamento nuostatų, Valdybos viršininko pavedimai gali būti duodami tiek įsakymų, tiek rašytinių pavedimų, tiek rezoliucijų Dokumentų valdymo sistemoje ar kitokia rašytine ar žodine forma (89 punktas).

Taip pat nesutiktina su pareiškėju, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra kerštas už pareiškėjo 2016 m. lapkričio 3 d. parašytą tarnybinį pranešimą dėl vidaus tarnybos majoro S. A. viršininko elgesio. Visų pirma, pažymėtina, kad tarnybinį patikrinimą atliekančio padalinio vadovu buvo paskirtas R. S., kuris pasirašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir skundžiamą Įsakymą. Išvadą surašė Operacinio vadovavimo skyriaus vyriausioji specialistė vidaus tarnybos leitenantė A. R.. Byloje nėra duomenų, kad Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininkas S. A. būtų daręs poveikį minėtiems pareigūnams dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu arba būtų išreiškęs išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo netinkamai atliktų veiksmų ir padaryto tarnybinio nusižengimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs Tvarkos aprašo 22.4 papunktyje numatyta teise apskųsti tikrintojo veiksmus, nors kaip pats teigia, kad jam kilo abejonių dėl to, kad paskirta nuobauda yra kerštaujama. Kadangi šia teise tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu jis nepasinaudojo, darytina išvada, kad nesuabejojo tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų nepriklausomu bei objektyvumu. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikusių asmenų galimą šališkumą ar suinteresuotumą neobjektyviai ištirti tarnybinį nusižengimą, ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, nenurodo.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. gegužės 9 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 56VL-33 tinkamai (2017 m. gegužės 10 d. pasirašytinai) ir pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjui įteiktas Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, teismo vertinimu, visiškai atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus ir juo užtikrinta pareiškėjo kaip pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, ir teisė gintis nuo tokio kaltinimo. Pareiškėjas išsamius paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pateikė 2017 m. birželio 5 d. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas paaiškinimus pateikė laiku, paaiškinimuose detaliai išdėstė savo nesutikimo su jam inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu, taigi pasinaudojo teise būti išklausytam.

Tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Išvados, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu pareigūnu)), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (netyčinė kaltės forma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Išvadoje nėra atskleidžiama tarnybinio nusižengimo sudėtis ir tik šabloniškai yra pakartojamas paties pareiškėjo paaiškinimas ir nukopijuotos teisės aktų ištraukos. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.