- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-127/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas (pran.)
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bonapriksas“
- Advokatai
- Marius Inta, Mindaugas Ginkaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-291-48/2007 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bonapriksas“ dėl tarpininkavimo mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. P. ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Bonapriksas“ 146 580 Lt skolą, kildindamas ją iš atsakovo pareigos sumokėti pagal jo ir atsakovo 2006 m. birželio 1 d. sudarytą tarpininkavimo sutartį 2 proc. tarpininkavimo mokestį nuo atsakovo 2006 m. liepos mėnesį sudarytų žemės sklypų įgijimo sandorių sumos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo iki sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tuo, kad rado atsakovui potencialius pardavėjus, su kuriais atsakovas sudarė žemės sklypų pirkimo-pradavimo sutartis, todėl dabar atsakovas nesąžiningai atsisako vykdyti savo prievolę atsiskaityti pagal tarpininkavimo sutartį. Neigia buvęs atsakovui nelojalus, o žemės pirkimo preliminariosios sutarties sudarymo faktą ir pagal ją atliktą mokėjimą aiškina tuo, kad pardavėjai reikalavę sandorio kainos, apimančios ir sumokėto avansinio mokėjimo pagal preliminariąją sutartį dydį. Pats jis su preliminariosios sutarties turiniu susipažino vėliau ir negalėjo tikėtis tokių sąlygų, jog, preliminariąją sutartį nutraukus, avansinis mokėjimas liktų pardavėjams arba, kad pastarieji atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas sklypus įgijo žemesne kaina, negu jo nurodyta, ne dėl to, kad jis netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o dėl to, kad ėmė tiesiogiai bendrauti su pardavėjais ir nutarė nevykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 130 880 Lt sumą už tarpininkavimo paslaugą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto reikalavimo sumą apskaičiavo nuo bendros atsakovo su pardavėjais sudarytų sandorių vertės – 6 544 000 Lt, o patį reikalavimą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pradiniame ieškinyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš R. P. 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Bonapriksas“ naudai. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo iš komercinio atstovavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo civilinių teisinių santykių. Teismas nustatė, kad apie liudytojų (pardavėjų) L. bei N. B. parduodamus žemės sklypus atsakovas sužinojo iš ieškovo ir su jais sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo veiksmai formaliai atitiko sudarytos sutarties sąlygas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tarpininkavimo sutartis yra nutraukta ir ieškovas šio nutraukimo neginčijo, nusprendė, kad šalys yra atleidžiamos nuo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, ieškovas pažeidė sutartimi ir įstatymais nustatytą lojalumo pareigą, pareigą veikti sąžiningai, išimtinai atsakovo interesais ir atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymą dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir jo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:
1. 2006 m. birželio 1 d. šalys sudarė tarpininkavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovas suteikė atsakovui informaciją apie parduodamus žemės sklypus. 2006 m. liepos 5 ir 11 dienomis atsakovas įsigijo žemės sklypus, kurių bendra kaina 6 544 000 Lt. Apie tai sužinojęs ieškovas 2006 m. liepos 12 d. pareikalavo sumokėti honorarą pagal sutartį, o atsakovas 2006 m. liepos 14 d. atsiuntė jam pranešimą apie sutarties nutraukimą. Tokius atsakovo veiksmus atsakovas laiko nesąžiningais, nes apie sutarties nutraukimą buvo pranešta iš karto po to, kai buvo pareikalauta atsiskaityti pagal sutartį. Ieškovas (tarpininkas) iki pranešimo apie sutarties nutraukimą savo pareigas pagal sutartį tinkamai įvykdė, 2006 m. birželio–liepos mėnesiais suteikė visą informaciją apie galimus žemės pardavėjus, 2006 m. liepos mėnesį buvo sudarytos žemės pirkimo–pardavimo sutartys, todėl atsakovas privalo atlyginti už tas paslaugas, kurios buvo suteiktos iki sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovas iki sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo tarpininkavimo sutarties su ieškovu nenutraukė ir priėmė ieškovo prievolės įvykdymą, jis privalo įrodyti, kad paslauga nebuvo suteikta. Apelianto nuomone, atsakovas to neįrodė. Be to, teismas neteisingai taikė CK 6.221 straipsnio 1 dalį, nes pagal ją šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo tik po to, kai ji nutraukiama, bet netaikoma santykiams, atsiradusiems iki sutarties nutraukimo. Aplinkybė, kad ieškovas neginčijo tarpininkavimo sutarties nutraukimo nėra reikšminga, nes vėlesnis sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai gautą naudą. Nors teismas sprendime nurodė, kad ieškovas sutarties nutraukimo fakto neginčijo, tačiau nagrinėjo sutarties nutraukimą ir neįvertino sutartyje numatytos jos nutraukimo tvarkos bei padarė nepagrįstas išvadas.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas buvo nesąžiningas, dirbtinai padidino atsakovo ketinamų nupirkti žemės sklypų kainas. Teismas neįvertino to, kad kainą nustato rinka ir šalių derybos. Be to, jis nebuvo gavęs atsakovo nurodymo derėtis su pardavėjais, vėliau sutartys buvo sudarytos jam nežinant, todėl jis negalėjo turėti įtakos derybų eigai. Ieškovo nesąžiningumo neįrodo 2006 m. birželio 27 d. preliminarioji sutartis, nes jis nėra šios sutarties šalis, sutartį pasirašęs V. D. nėra jo darbuotojas ar giminaitis. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad derybų metu kaina iš tikrųjų galėjo sumažėti, būtent todėl jis tikslino ieškinio reikalavimą. Teismas savo sprendime neturėjo teisės pasisakyti dėl preliminariosios sutarties sudarymo, nes kitoje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl šios sutarties. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir žemės sklypus siekė įsigyti sau. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl to, kad paskolos atsakovui suteikimas užtruko, todėl buvo būtina sudaryti preliminarią sutartį, kad pardavėjai neatsisakytų sandorio. Apie sudarytą preliminarią sutartį atsakovas buvo informuotas, jokių pretenzijų nereiškė, todėl nepagrįsti argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Bonapriksas“ ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad šalių prievolės yra apibrėžiamos ne tik sutartyse, bet ir įstatyme, todėl ieškovas nepagrįstai savo vienintelėmis pareigomis laiko pareigą pateikti atsakovui informaciją apie žemės sklypus ir jų savininkus. CK 2.156, 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra numatyta pareiga veikti sąžiningai, rūpestingai, būti lojaliu atstovaujamajam, veikti išimtinai jo interesais. Ieškovas pažeidė visas jam įstatyme numatytas pareigas, tai yra, apsimesdamas atsakovo akcininku, įtikino žemės pardavėjus sudaryti preliminarią žemės sklypų pardavimo sutartį, nors pagal šią sutartį pardavėjams nemokėjo, iš atsakovo reikalavo sumokėti preliminariojoje sutartyje numatytą 1 386 000 Lt sumą, žemės sklypų pardavėjus ragino nesudaryti pagrindinės sutarties su atsakovu, nes neva jis rado pirkėjus, kurie moka brangiau. Minėtos teismo nustatytos aplinkybės įrodo ieškovo nesąžiningumą, nes jis nepagrįstai ir neteisėtai siekė pasipelnyti atsakovo sąskaita. Minėtos aplinkybės laikytinos svarbiomis tarpininkavimo sutarties nutraukimo priežastimis, o ieškovo argumentai dėl sutarties nutraukimo yra visiškai pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 1 d. R. P. ir UAB „Bonapriksas“ sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti atsakovui potencialių nekilnojamojo turto nuomotojų ir/ar pardavėjų, o atsakovas įsipareigojo už šią paslaugą atsiskaityti. Pagal sutartį ieškovui mokamas tarpininkavimo mokestis turėjo priklausyti nuo sandorio sumos (t. 2, b. l. 19-22). 2006 m. birželio–liepos mėnesiais ieškovas teikė informaciją atsakovui apie žemės sklypų pardavėjus, nurodė, kad L. B. , V. B. ir kiti žemės savininkai parduoda žemę po 4 100 Lt už arą (t. 2, b. l. 24-30). 2006 m. birželio 27 d. atsakovui pasiūlytų įsigyti žemės sklypų savininkai L. B. ir V. B. (atstovaujamas N. B. ) sudarė jiems priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį su V. D. . Preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl parduodamų sklypų kainos po 4 100 Lt už arą ir nurodyta, kad po 693 000 Lt, kurie įskaitomi į kainą, kiekvienas iš pardavėjų gavo iki sutarties pasirašymo (t. 2, b. l. 78-80). 2006 m. liepos 5 ir 11 dienomis atsakovas UAB „Bonapriksas“ sudarė ieškovo pasiūlytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis su žemės savininkais, pagal kurias žemę pirko po 2 700 Lt už arą (t. 2, b. l. 81-103). 2006 m. liepos 12 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo (t. 2, b. l. 45), o 2006 m. liepos 14 d. atsakovo atstovas pranešė apie tarpininkavimo sutarties su ieškovu nutraukimą (t. 2, b. l. 193-194).
Dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal tarpininkavimo sutartį
Šios apeliacijos dalykas yra sutartinių prievolių, kylančių iš šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties, vykdymas. Kaip minėta, šalys 2006 m. birželio 1 d. sudarė sutartį, pagal kurią tarpininkas (ieškovas) įsipareigojo, atsižvelgdamas į pirkėjo (atsakovo) pageidavimus, tarpininkauti jam ieškant išsinuomoti ar nusipirkti nekilnojamąjį turtą, o atsakovas įsipareigojo pareikšti savo nuomonę dėl to turto, priėmus pasiūlymą ir sudarius sandorį – laiku atsiskaityti su atsakovu už tarpininkavimo paslaugas. Ieškovas reikalauja iš atsakovo įvykdyti pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nes tarpininkavimo sutartyje numatyta jo prievolė surasti atsakovui tinkamą sklypą ir užbaigti tarpininkavimo paslaugų suteikimą sutarties pasirašymu yra įvykdyta.
CK 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Iš tarpininkavimo sutartyje aptartų tarpininko (ieškovo) įsipareigojimų matyti, kad jis turėjo ieškoti potencialių žemės sklypų pardavėjų ar nuomotojų, apie žemę parduodančius asmenis informuoti atsakovą, tarpininkauti derantis dėl sąlygų ir, pradėjus derybas su konkrečiu savininku, nedelsiant apie tai informuoti atsakovą. Pirkėjas (atsakovas) šia sutartimi įsipareigojo bendradarbiauti su ieškovu, teikti jam informaciją, pageidavimus, išreikšti sutikimą ar atsisakymą pirkti jo pasiūlytus objektus, o pasirinkus ieškovo pasiūlytą variantą ir sudarius su pardavėjais sutartį – atsiskaityti su ieškovu. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad atsakovo (pirkėjo) prievolė mokėti sutartyje numatytą atlyginimą buvo sąlyginė, šalys jos atsiradimą siejo su tam tikros aplinkybės buvimu, tai yra tinkamu ieškovo paslaugų suteikimu ir atsakovo pasinaudojimu šiomis paslaugomis – sandorio sudarymu (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pirmiausia turi būti nustatoma, ar įvyko aplinkybės, dėl kurių atsirado prievolė mokėti, tai yra ar ieškovas tinkamai įvykdė visas savo sutartines prievoles.
Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje. CK normose įtvirtintas reikalavimas sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys jokiais pagrindais negali šio reikalavimo nesilaikyti ar jį riboti. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus. Sąžiningas sutartinės prievolės vykdymas reiškia, kad ne tik prievolės įvykdymo forma turi atitikti sandoryje aptartas sąlygas, bet ir šios prievolės įvykdymo turinys. Apeliantas nurodo, kad atsakovo ir pirkėjų žemės pirkimo–pardavimo sudaryti sandoriai patvirtina jo tinkamą prievolių įvykdymą, todėl atsakovas turi įvykdyti savo priešpriešinę pareigą ir atsiskaityti. Kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Pagal CK 1.117 straipsnį terminas gali būti apibrėžiamas nurodant tam tikrą įvykį. Iš šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties matyti, kad jos susitarė, jog 3 dienų atsiskaitymo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas terminas prasideda nuo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo (Sutarties 3.3.1, 3.3.2 punktai, t. 1, b. l. 11), tai yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nustato termino atsiskaityti pradžią, tačiau sutartyje nėra numatyta, kad minėtos (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymas vienareikšmiškai rodo tinkamą ieškovo prievolių pagal tarpininkavimo sutartį įvykdymą.
CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis turi atlygintinų paslaugų teikimo sutarties požymių. Matyti, kad sudarydamas šią sutartį atsakovas norėjo gauti iš ieškovo paslaugą – pasiūlymus apie parduodamą ir nuomojamą turtą, o ieškovas, teikdamas pasiūlymus atsakovui, turėjo veikti atsakovo interesais (tai patvirtina pareiga tarpininkauti derybose, pareiga nedelsiant informuoti apie derybas) ir teikti jo pageidavimus atitinkančius variantus. Paslaugų teikimo sutarties bruožas yra tas, kad joje yra susitariama dėl konkrečios paslaugos suteikimo ir, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai bei protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.716 straipsnis, 6.718 straipsnio 1 dalis). Tarpininkavimo sutarties sudarymo faktas, šalių santykiai iki jos sudarymo (ieškovo bendravimas su atsakovo vadovu dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo iki atsakovo įsteigimo) parodo, kad atsakovo tikslas buvo investicijos į nekilnojamąjį turtą ar nuomą. Šiam tikslui pasiekti atsakovas sudarė sutartį su asmeniu (ieškovu), kuris prisiėmė pareigą analizuoti nekilnojamojo turto pasiūlą ir rinkti jam geriausius pasiūlymus.
Kolegija minėjo, kad šalys sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, todėl ieškovas, prisiėmęs pareigą teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, turėjo tai atlikti sąžiningai ir tinkamai. Kolegijos nuomone, ieškovas šį reikalavimą pažeidė. Sąžiningumą sutartiniuose santykiuose patvirtina asmenų aiškūs ir nuoseklūs veiksmai, aiški pozicija, nedviprasmiški santykiai ir logiškas jų paaiškinimas. Kolegija pastebi, kad ieškovo veiksmai tarpininkavimo paslaugų teikimo metu bei vėlesni jo paaiškinimai dėl įvykusių aplinkybių neatitiko minėtų kriterijų. Iš ieškovo atsakovui 2006 m. liepos 1 d. pateiktos informacijos (t. 2, b. l. 24) matyti, kad ieškovas nurodė, jog žemės savininkai žemę parduoda po 4 100 Lt už arą, dalį žemės kainos po 1 400 Lt už arą pagal preliminarią sutartį pardavėjams iš anksto iki žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo sumoka V. D. . Iš preliminariosios sutarties (t. 2, b. l. 78), sudarytos V. D. ir L. B. bei V. B. , atstovaujamo N. B. , matyti, kad sutarties šalys sutarė žemę pirkti–parduoti po 4 100 Lt už arą, kainos dalį po 1 400 už arą V. D. sumokėjo iki šios sutarties sudarymo. Preliminariojoje sutartyje taip pat nurodyta, kad ji sudaryta iki pagrindinės sutarties sudarymo, dėl to, kad pardavėjams reikia laiko sutvarkyti parduodamos žemės dokumentus, o pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau nei iki 2006 m. birželio 29 d., tai yra ne ilgiau kaip per dvi dienas nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Sutartyje pažymėta, kad, nutraukus šią sutartį tiek dėl pirkėjo, tiek dėl pardavėjų kaltės, sumokėtas avansas lieka pardavėjams. Taigi pagal paminėtus dokumentus žemės pardavėjai ketino parduoti ir siūlė pirkti žemę po 4 100 Lt už arą, parduodamos žemės dokumentai nebuvo sutvarkyti, tačiau turėjo būti baigti tvarkyti per dvi dienas, todėl buvo sudaryta preliminari sutartis, iki preliminariosios sutarties sudarymo žemės pardavėjai gavo dalį žemės kainos – 1 386 000 Lt, tai yra skirtumą tarp 4 100 Lt ir 2 700 Lt už arą, kurio nepriklausomai bus ar nebus sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis pardavėjai neprivalo grąžinti. Tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojomis L. B. (t. 2, b. l. 202) ir N. B. (t. 2, b. l. 204) parodė, kad žemės dokumentai buvo sutvarkyti, žemę ketino parduoti kaip ir kiti tos vietos savininkai, po 2 700 Lt už arą, apie tai ieškovas žinojo. Liudytojų teigimu, ieškovas paprašė į preliminarią sutartį įrašyti žemės kainą po 4 100 Lt dėl banko (dėl kredito suteikimo), todėl sutiko. Taip pat sutiko, kad į preliminarią sutartį būtų įrašyta, jog gavo dalį žemės kainos. Kadangi pinigų pagal preliminarią sutartį negavo, įrašė sąlygą, jog bet kuriuo atveju negautų pinigų joms neteks grąžinti. Liudytojas V. D. (t. 2, b. l. 205) parodė, kad preliminarią sutartį su žemės pardavėjais pasirašė ieškovui paprašius, ieškovas už tai jam žadėjo 30 000 Lt. Pardavėjams pinigų pagal preliminarią sutartį nemokėjo, tačiau ieškovo prašymu paskolino šiam pusę sutartyje nurodytos (1 386 000 Lt) sumos, ieškovas turėjo tą sumą perduoti pardavėjams. Paties ieškovo teigimu, žemės savininkams jis nėra mokėjęs nė lito (t. 2, b. l. 201). Aptarti įrodymai (ieškovo informacijos atsakovui turinys, preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės bei sąlygos, liudytojų parodymai) rodo, kad ieškovas, atskirai bendraudamas su žemės pirkėju ir pardavėjais bei žinodamas šiuos asmenis tenkinančias žemės pirkimo–pardavimo sąlygas, nesąžiningai tikėjosi gauti iš atsakovo turtinės naudos, tai yra ženkliai didesnę pinigų sumą, negu turėjo būti ir vėliau buvo sumokėta žemės pardavėjams. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo prieštaringa pozicija šios bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad apie preliminarią sutartį jis sužinojo po sudarymo ir kitą dieną ją gavo iš L. B. (t. 2, b. l. 200), o apeliaciniame skunde jau teigia, kad preliminarios sutarties sudarymas buvo būtinas, kad pardavėjai neperleistų žemės sklypo kitiems asmenims (t. 2, b. l. 221). Šie ir kiti nenuoseklūs ieškovo paaiškinimai bei išdėstytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas, vykdydamas tarpininkavimo sutarties sąlygas, veikė savanaudiškais, priešiškais atsakovo interesams tikslais ir netinkamai įvykdė sutartimi priimtus įsipareigojimus, todėl, atsižvelgiant į ieškovo netinkamo sutartinės prievolės įvykdymo pobūdį, atsakovui neatsirado sutartinė prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 6.256 straipsnis) ir ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas atlygintų jam už paslaugas, suteiktas grubiai pažeidžiant pagrindinius sutarčių vykdymo principus, tai yra už netinkamai įvykdytas sutartines prievoles.
Kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovo sutikimas pagal ieškovo informaciją pirkti žemę už brangesnę kainą, tai yra atsakovo sutikimas su ieškovo pasiūlytomis sąlygomis įrodo jo sąžiningumą. Tarpininkavimo sutarties sudarymo tikslas buvo noras turėti tarpininką, kuris teiktų naudingus pasiūlymus, tai yra veiktų kliento naudai ir leistų plėtoti veiklą. Kolegija pažymi, kad tarpininkas, tai nėra atstovas, kuris veikia pagal aiškius atsakovo nurodymus (atstovas pagal įgaliojimą), o tai yra asmuo, kuris ne tik dalyvauja derybose, bet ir dirba papildomą darbą – analizuoja nekilnojamojo turto rinką, parenka geriausius pasiūlymus, juos įvertina pagal atsakovo poreikius, naudingumą jam ir teikia pasiūlymus. Vadinasi tarpininkas, tai yra asmuo, kuris, turėdamas daugiau žinių ir informacijos apie nekilnojamojo turto rinką, panaudoja jas savo kliento interesais.
Ieškovo veiksmai tarpininkavimo paslaugų teikimo metu reiškia įstatyme įtvirtinto imperatyvo elgtis sąžiningai pažeidimą, todėl jo atskirai atlikti veiksmai ir jų rezultatas negali būti laikomi tinkamu tarpininkavimo paslaugų suteikimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, jis nesuteikė šių paslaugų iki galo, kadangi, atsakovo vadovui sužinojus apie ieškovo neteisėtus veiksmus, tolesnes derybas dėl sandorių sudarymo ir su sandorių sudarymu susijusių reikalų tvarkymą perėmė pats įmonės vadovas. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas neprašė jo derėtis su pardavėjais, todėl jis šių derybų ir nevedė. Kolegija pastebi, kad tarpininko pareiga derėtis buvo numatyta šalių pasirašytoje sutartyje (Sutarties 2.1.3 punktas, t. 1, b. l. 10).
Kaip minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, jis veikė ne tiek paslaugų gavėjo interesais, kiek siekė savanaudiškų tikslų – norėjo pasipelnyti jo sąskaita. Ieškovo argumentas, kad su pasiūlytomis sąlygomis sutiko atsakovo vadovas, nepaneigia jo nesąžiningumo, nes jis, veikdamas atsakovo interesais ir žinodamas, kad jo parduodamos žemės kaina yra gerokai mažesnė, šią aplinkybę nuslėpė nuo savo kliento. Kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad žemės kaina sumažėjo vėliau, derybų metu, todėl kainų skirtumas preliminariojoje sutartyje ir atsakovo vėliau su žemės pardavėjo sudarytoje sutartyje, neįrodo jo nesąžiningumo. Šiuos ieškovo argumentus paneigia minėtas liudytojos L. B. (pardavėjos) paaiškinimai, kad žemė nuo pat pradžių buvo pardavinėjama po 2 700 Lt už arą ir ji sudarant sutartį nesikeitė. Ji paaiškino, kad už minėtą kainą savo žemę pardavė kiti jos giminaičiai, todėl ji nereikalavo didesnės kainos.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytoms aplinkybėms komercinio atstovavimo nuostatas taikė netinkamai, tačiau išvados dėl ieškinio nepagrįstumo teisingos, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti.
Dėl atsakovo teisės nutraukti tarpininkavimo sutartį
Apeliaciniame skunde ieškovas kelia klausimą dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo tuo pagrindu, kad teismas, nesant ieškovo reikalavimo, vertino tarpininkavimo sutarties nutraukimą ir padarė nepagrįstas išvadas. Kolegija sutinka su ieškovo pastabomis, kad byloje nėra nagrinėjamas jo reikalavimas dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo, todėl, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, ieškovo argumentus, susijusius su tarpininkavimo sutarties nutraukimu nagrinėja tiek, kiek tai yra susiję su jo reikalavimu priteisti atlyginimą už suteiktas paslaugas (skolą). Apeliantas skunde nurodo, kad vėlesnis sutarties nutraukimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti pagal tarpininkavimo sutartį, nes ši sutartis iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo nebuvo nutraukta.
Kolegija pastebi, kad šalių sudaryta 2006 m. birželio 1 d. tarpininkavimo sutartis buvo terminuota ir turėjo galioti iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Per sutarties galiojimo laiką ieškovas turėjo teikti tarpininkavimo paslaugas atsakovui, o jo užmokestis priklausė nuo rezultato. Šioje sutartyje šalys susitarė ne dėl vieno pasiūlymo pateikimo ar vieno sandorio sudarymo, o numatė, kad per sutartyje aptartą terminą visi pasiūlymai teikiami analogiškomis sąlygomis ir už juos sutartyje numatyta tvarka yra atsiskaitoma. Sutarties galiojimo metu atsiskaitymo sąlygos turėjo būti taikomos kiekvienam naujam tarpininkavimo pasėkoje sudarytam sandoriui. Kolegija pažymi, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už sandorį, kuriuo L. ir V. B. perleido jiems priklausančią žemę atsakovui, nereiškė, kad nutrūko nepasibaigusi tarpininkavimo sutartis, todėl atsakovas, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galėjo sutartį nutraukti, kad ji ateityje nesukeltų šalims teisių bei pareigų ir dėl jos vykdymo nekiltų ginčų. Tai, kad apie sutarties nutraukimą ieškovui buvo pranešta po to, kai jis pareikalavo atsiskaityti su juo už sudarytą sandorį, nagrinėjamo ginčo (dėl atlyginimo priteisimo) kontekste reikšmės neturi, kadangi ieškovo reikalavimas atmestinas ne dėl to, kad buvo nutraukta sutartis, o dėl to, kad jis neįvykdė savo sutartinių prievolių ir atsakovui neatsirado sutartinė prievolė atlyginti už suteiktas paslaugas. Byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl kolegija dėl apelianto argumentų, susijusių su nutrukimo tvarkos ir sąlygų pažeidimais, plačiau nepasisako.
Remiantis tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai ir apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jį naikinti.
Atmetant ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovo atstovavimo apeliaciniame teisme išlaidos (t. 3, b. l. 6) ir valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bonapriksas“ (į. k. 300566617)) ir 12,80 Lt (dvylika litų 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.