Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. S., gimęs Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, K. seniūnijoje, G. kaime, nedirbantis, vedęs, profesinio išsilavinimo, teistas 2009-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį (baudžiamasis nusižengimas) laisvės apribojimu 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, laikomas neteistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S. 2017 m. sausio 26 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 24.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Pakruojo rajone, K. seniūnijoje, G. kaime, konflikto metu, stipriai ranka sugriebęs už kaklo mažametei dukrai M. S. , užgavo lūpą, tokiais veiksmais savo šeimos narei - dukrai padarydamas dešinės veido pusės sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

G. S. , apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-26 su žmona R. S. ir dukra M. S. buvo namuose. Maždaug po 20 val. jis su žmona dviese išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Kiek prisimena su žmona nesipyko. Kadangi apie 4 mėnesius nevartojo alkoholio, todėl nuo išgerto kiekio stipriai apsvaigo ir dėl girtumo to vakaro aplinkybių beveik neprisimena. Prisimena, kad pokalbio metu sugriebė dukrai Monikai už kaklo, tačiau dėl kokių priežasčių ir ar stipriai- neprisimena. Konfliktai su dukra kildavo, nes ši eidavo vėlai miegoti, internetu su kažkuo bendraudavo. Pripažįsta, kad viena ranka sugriebęs už kaklo galėjo dukrai sukelti fizinį skausmą bei užgauti lūpą. Tai buvo pirmas kartas, kada smurtavo prieš dukrą. Įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas. Ar kas nors matė konfliktą, nežino. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (66-67, 71-72 b. l.).

Nukentėjusioji M. S. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad sutinka papasakoti apie tėvą G. S. . Įvykio vakarą, sausio mėnesį, ji, mama R. S. , tėvas G. S. ir močiutė buvo namuose. Vakare tėtis su mama vartojo alkoholį. Ji buvo savo kambaryje prie kompiuterio, kai tėvas atėjo pas ją kažko paklausti ir po to pradėjo kalbėti. Ji tris valandas turėjo klausyti jo nusiskundimų, kokie visi kvaili, mama negera ir nieko nesakyti, nes bijojo. Tą patį vakarą, būdama savo kambaryje, ji girdėjo kaip tėvas mušė mamą R. S. , girdėjo kaip mama verkė. Ji tėčio bijojo, nes šis prieš tai mušė mamą ir manė, kad ją gali sumušti. Kadangi ji neatsakė, vienu metu tėvas ją smarkiai sugriebė už kaklo ir paskui paleido. Begriebdamas už kaklo, jis užkabino lūpą ir ją užgavo. Už kaklo sugriebęs buvo apie 10 sekundžių ir jai skaudėjo. Tėvo konfliktas su mama vyko nuo 19.30 val. iki 22.00 val., su tėvas galėjo kalbėtis nuo 20.00 val. iki 24.00 val. Po to ji nuėjo miegoti. Ryte ji turėjo eiti į mokyklą. Atsibudusi ryte rado tėvą girtą, šis vaikščiodamas svyravo. Ant lūpos jai liko žymė, viršutinės ir apatinės lūpos vidinėje pusėje žaizda buvo apie dvi dienas. Ant kaklo žymių neliko, tačiau vieną dieną kaklą labai skaudėjo kai paliesdavo, burnos neskaudėjo. Ryte mama dar miegojo, o močiutė buvo savo kambaryje. Nuėjusi į mokyklą apie įvykusį konfliktą papasakojo auklėtojai. Šiuo metu gyvena pas seserį. Gyventi kartu su tėčiu nenorėtų, tėvas prieš ją smurtavo pirmą kartą (18-19 b. l.).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2016 m. sausio 26 d. apie 21:46 val. sesuo M. S. , kuri gyvena su tėvu G. S. ir motina R. S. G. k., K. sen., Pakruojo r., parašė trumpąją žinutę į mobilaus ryšio telefoną, kad tėvas G. S. yra girtas, primušė mamą R. S. ir jai (M.) be jokios priežasties pagriebė už kaklo. Ji seseriai neskambino, nes žinojo, kad tėvas, jeigu būtų skambinusi, būtų dar labiau įpykęs ir atėmęs telefoną iš sesers. S. būdamas girtas yra agresyvus, naudodavo psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, garsiai šaukdavo, daužydavo namų apyvokos daiktus ir gyvendama tėvų namuose jo taip pat bijojo. Jis elgdavosi agresyviai, tačiau fizinio smurto nenaudodavo. Su seserimi ji susirašinėjo žinutėmis. Sesuo jai rašė, kad tėtis paprašė padėti įjungti muziką iš telefono, o jai atėjus paklausė, ką ji veikianti, todėl išsigandusi nieko tėvui neatsakė. Ji suprato, kad sesuo bijo tėvo, o šis yra labai girtas. Iš žinučių suprato, kad tėvas G. S. stipriai sugriebė sesę viena ranka už kaklo ir spaudė. Ji pati tą vakarą sesers klausinėjo kaip sekasi, niekur nesikreipė. Sekančią dieną 2017-01-27 apie 13.00 val. paskambino iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, kuri pranešė kad sesuo M. S. yra pas juos. Specialistė pasakė, kad tėvas smurtavo prieš Moniką ir pasiteiravo ar ji galėtų atvykti pasiimti sesers, nes jie nenori jos apgyvendinti vaikų globos namuose. Maždaug po dviejų valandų M. atvežė į jos namus, kur sesuo gyvena iki šiol. Nuo 2017 m. vasario 1 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija priėmė įsakymą, kuriuo ji paskirta laikinąja M. S. globėja. Nenorėdama, kad sesuo vėl išgyventų blogus prisiminimus, ji neklausinėjo apie sužalojimo aplinkybes. Kad M. lūpa yra perskelta sužinojo iš telefoninio pokalbio su mama. Mama dėl tėvo smurto prieš ją niekur nesikreipia. Ji nenori kištis į tėvų pasirinktą gyvenimo būdą, nes jai jau atsibodo (36-37 b. l.).

Liudytoja R. S. parodė, kad su vyru G. S. gyvena apie 30 metų. Turi keturis vaikus. Trys vaikai suaugę, o duktė M. S. , yra nepilnametė ir gyvena kartu. 2017-01-26 apie 20.00 val. dėl garsiai leidžiamos muzikos ji susipyko su vyru. Vyras buvo neblaivus, ji taip pat buvo išgėrusi. Nenorėdama aštrinti konflikto, kadangi išgėręs vyras būna agresyvus, ji išėjo iš namų į lauko virtuvėlę. G. S. liko namuose su dukra, kuri kitame kambaryje žaidė su planšete. Kas vyko namuose jai išėjus negali pasakyti. Į kambarį sugrįžo kai visi miegojo. Ryte žadino dukrą eiti į mokyklą, pamatė kad jos lūpa prakirsta. Pasiteiravus kas atsitiko, dukra pasakė kad užsigavo į stalą ir išskubėjo į mokyklą. 2017-01-27 apie pietus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad M. mokykloje papasakojo, kad ją sumušė tėvas G. S. . G. S. nėra anksčiau nei vieno vaiko mušęs, todėl negali paaiškinti, kodėl jis šį kartą sudavė M. G. S. vakare buvo girtas, galėjo, nebesuprasdamas ką daro, suduoti dukrai (28-29 b. l.). Papildomoje apklausoje R. S. nurodė, kad pasinaudodama savo teise, atsisako duoti parodymus prieš vyrą G. S. , jam dėl nieko pretenzijų neturi. Kaip šis mušė dukrą M. S. nematė (31 b. l.).

Liudytoja I. B. parodė, kad dirba K. pagrindinėje mokykloje mokytoja ir yra 7 klasės auklėtoja. 2017-01-27 apie 08:45 val., mokykloje prie jos priėjo auklėtinė M. S. ir pasakė, kad neatliko namų darbų, kadangi vakar namuose abu tėvai girtavo, o apie 22-23 val., prieš ją namuose tėvas G. S. smurtavo, rankomis smaugė ir vieną kartą delnu sudavė į veido sritį bei prakirto dešinės pusės apatinę ir viršutinę lūpą. Apie tai ji telefonu pranešė Pakruojo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atvykusios skyriaus darbuotojos apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Ankščiau nėra pastebėjusi ant M. S. veido sumušimų ar odos nubrozdinimų. M. S. jai sakė, kad anksčiau tėvas G. S. nėra prieš ją smurtavęs (33 b. l.).

Iš 2017-01-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą informaciją iš Klovainių pagrindinės mokyklos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažametės M. S. sumušimo (4 b. l.).

Iš 2017-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Getautų kaime, Pakruojo rajone, apžiūros metu fotografuota, užfiksuotas M. S. lūpoje padarytas sužalojimas (5-7 b. l.).

Iš 2017-02-01 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad sesuo E. S. paskirta M. S. laikinąja globėja (12 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 156/2017 (04) matyti, kad M. S. padarytas dešinės veido pusės sumušimas, sukėlęs lokalų patinimą, padarytas buku kietu daiktu, suduodant vieną smūgį, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir nėra būdingas griuviminei traumai. M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (26 b. l.).

Iš 2017-02-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. S. pateikė 2017-01-26 žinučių kopijas, kuriomis susirašinėjo su M. S. (38 b. l.). 2017-02-21 apžiūros protokole apžiūrėtos pateiktos žinutės (39-43 b. l.).

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus informacijos matyti, kad nuo 2017-02-06 R. S. ir G. S. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (55 b. l.).

Kaltinamojo G. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – mažametei dukrai M. S. .

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis G. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltinamąjį G. S. siūlė nubausti 30 parų areštu. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis G. S. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis G. S. neteistas (50, 79-80 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (51-52 b. l.), nedirba (53 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi ir nurodė, jog šeima pragyvena iš asmeninio ūkio (57 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (59 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 30 parų areštą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. S. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam G. S. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 27 d. 14.00 val. iki 2017 m. sausio 28 d. 11.58 val. (76, 78 b. l.), tai yra viena para.

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (73-74 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

DVD-R laikmena su mažametės M. S. apklausa (20 b. l.), paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

g. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 27 d. 14.00 val. iki 2017 m. sausio 28 d. 11.58 val., tai yra 1 (vieną) parą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. S. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

DVD-R laikmeną su mažametės M. S. apklausa, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.