Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2402-179/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui R. G. dėl padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau VSDFV Alytaus skyrius) pateikė teismui ieškinį atsakovui R. G., kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 725,67 Lt žalos atlyginimą. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b. l. 1-3).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykusių muštynių metu buvo nužudytas V. L.. Kaltu dėl V. L. nužudymo Prienų rajono liaudines teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas R. G.. VSDFV Alytaus skyrius dėl trečiojo asmens smurtinių veiksmų (kaltės) mirusiojo V. L. sutuoktinei nuo 2013-06-20 iki gyvos galvos paskyrė ir moka našlių pensiją. Už laikotarpį nuo 2013-06-20 iki 2014-04-30 jai priskaičiuota ir išmokėta 725,67 Lt dydžio suma.

VSDFV Alytaus skyrius 2013-07-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo G. L.“ paskyręs 70 Lt dydžio per mėnesį našlių pensiją nuo 2013-06-20 iki gyvos galvos, įgijo teisę į šių socialinio draudimo išmokų susigrąžinimą atgręžtinio reikalavimo teise iš žalą padariusio asmens.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 13-14). Priteisė iš atsakovo R. G. 725,67 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus, naudai. Valstybei iš atsakovo priteisė 32 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas R. G. pripažintas kaltu padarius smurtinį nusikaltimą, t.y. nužudžius V. L.. (duomenys neskelbtini) Prienų liaudies teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo, yra atsakingas atsakovas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius dėl trečiojo asmens smurtinių veiksmų (kaltės) mirusiojo V. L. sutuoktinei G. L. nuo 2013 m. birželio 20 d. iki gyvos galvos paskyrė ir mokėjo našlių pensiją. Už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. G. L. priskaičiuota ir išmokėta 725,67 Lt. Asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, todėl reikalaujama 725,67 Lt suma priteistina iš atsakovo ( CK 6.38 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.250 str., 6.251 str., 6.290 str. 3 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str.)

Atsakovas R. G. pateikė prieštaravimus ir prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-12 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 17-22). Nurodė, kad ieškovas ieškiniu teisiniu pagrindu nurodo 1964 m. CK 499, 500 ir 502 straipsniuose įvirtintas teisės normas, nes nuosprendis atsakovo atžvilgiu priimtas (duomenys neskelbtini). Tačiau nagrinėjamu atveju netaikomos ieškovo nurodytos 1964 m. CK teisės normos. Nei viena iš ieškovo nurodomų 1964 m. CK įtvirtintų teisės normų nenustato pareigos atsakingam asmeniui mokėti našlių įmokas, o viena teisės norma numatė tik darbdavio atsakomybę atlyginti žalą mirusiojo nedirbančiam sutuoktiniui, prižiūrinčiam nustatyto rato subjektus iki aštuonerių metų amžiaus. 1964 m. CK 499 straipsnyje įtvirtintos teisės normos reglamentuoja asmens atsakomybę už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą privalo mokėti už tą pilieti draudimo įnašus. Atsakovas R. G. nebuvo darbdavys nužudytojo atžvilgiu, todėl neprivalėjo ir nemokėjo už nužudytą asmenį jokių draudimo įnašų. 500 straipsnio teisės normos nustato atsakomybę už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą asmuo neprivalo mokėti draudimo įnašų. Šis straipsnis apima tiek asmens sužalojimą, tiek gyvybės atėmimą kuris, kaip faktinė aplinkybė, ir yra reikšmingas ginčo šalims. Pagal CK 500 str. 2 d. nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. CK 499 str. 2 d. pasakyta, kad nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tai yra galutinis įstatymų leidėjo apibrėžtas ratas asmenų, kurie pagrįstai galėjo iš kalto dėl gyvybės atėmimo asmens žalos atlyginimo: tai yra asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba kurie mirusiojo mirties dieną turėjo teisę į išlaikymą, arba vaikas, gimęs po mirties - bet tikrai ne asmenys, kuriems buvo taikytini konkretūs našlio kriterijai. Nesuprantama, kodėl ieškovas remiasi CK 499 str. 3 d., nes įstatymų leidėjas šioje dalyje nenustatė subjektų rato, kuriems mokama našlio pensija. CK 499 str. 3 d. nurodomos tik moterys, vyresnės kaip penkiasdešimt penkerių metų, ir vyrai, vyresni kaip šešiasdešimt metų - nėra net užuominos apie jų sutuoktinio netekimą, našlystę. CK 499 str. 3 d. nurodyti moterys, vyresnės kaip penkiasdešimt penkerių metų, ir vyrai, vyresni kaip šešiasdešimt metų yra subjektai, kuriems patiems buvo sutrikdyta sveikata, bet ne subjektai, kuriems atlygintina žala dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo. Senojo kodekso galiojimo laikotarpiu buvo nustatyta socialinio draudimo ar socialinio aprūpinimo organo teisė pareikšti regresinius reikalavimus atlyginti pašalpų arba pensijų sumas, kurios išmokėtos asmenims, nurodytiems 1964 m. CK 499 ir 500 straipsniuose (CK 502 str. 1 d.). Bet reikalavimai galėjo būti pareikšti tik tada, jeigu pašalpos ar pensijos buvo išmokėtos CK 499 str. ir 500 str. nustatytam ir galutiniam subjektu ratui. Tarp šių nėra nė vieno subjekto atitinkančio našlio ar našlės kriterijus. CK 502 straipsnis nenumatė, kad gali būti reikalaujama atlyginti konkrečios rūšies žalos, našlės pensijos atlyginimo. 1964 m. CK 499 str., 500 str. ir 502 str. nenumatė žalos atlyginimo perspektyvos ateityje, bet numatė kokia ir kam žala atlyginama žalos padarymo dieną. Taip pat nebuvo nurodyta, jog žalos atlyginimo galima reikalauti ateityje, jeigu susidarys konkrečios sąlygos.

Nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra nei žalos, nei priežastinio ryšio. Ieškovo mokama pensija G. L. nėra žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, tai nėra žala, kurią patyrė G. L. ir kurią padengė ieškovas. Našlės pensija mokama ne dėl nusikalstamos veikos sąlygotų aplinkybių, bet dėl to, kad atsirado teisės aktuose nustatytos sąlygos (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 ir 2 d.; 35 str. 1 d. 1 p.), kurių atsiradimo visiškai nesąlygojo atsakovo veiksmai. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo priimtas tik 1991 metais. Atsakovo veiksmais 1983 metais ieškovui nebuvo padaryta žala, nes ieškovas, kaip juridinis asmuo, nebuvo įsteigtas. Socialinio draudimo įstaigų mokamos išmokos visada tiesiogiai yra susijusios su padaryta žala, pavyzdžiui, asmens gydymo išlaidų dengimas, laidojimo pašalpa ir pan. Jeigu tokio ryšio nėra ir socialinio draudimo išmokos mokamos asmeniui dėl to, jog tiesiog yra teisės aktuose nustatyti pagrindai mokėti išmokas, tokiu atveju negali būti laikoma, jog dengiamas žalos atlyginimas.

Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo padarytos veikos ir ieškovo mokamos našlės pensijos. Net jeigu ir daryti prielaidą, kad našlės pensija nebūtų mokama, jeigu G. L. nebūtų tapusi našle dėl atsakovo veiksmų, atsakovo atlikti veiksmai ir patirtos pasekmės būtų pernelyg nutolę vieni nuo kitų. Nuo1983 metų iki ieškovo sprendimo mokėti našlės pensiją praėjo 30 metų. Per šį laikotarpį galėjo ar būtų galėję pasikeisti daug aplinkybių, kurių atsakovas negalėtų kontroliuoti.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 26-28). Nurodė, kad nepagrįstai atsakovas teigia, jog nėra priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir G. L. mokamos našlių pensijos. V. L. buvo nužudytas, tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Faktas, kad našle G. L. tapo dėl kaltu pripažinto R. G. smurtinių veiksmų, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, nurodantį, kad asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Žala fondui atsirado tik paskyrus ir padėjus mokėti G. L. našlės pensiją, kai ši sukako senatvės pensijos amžių. Aplinkybė, kad našle ji tapo prieš 30 metų, nėra svarbi skiriant našlių pensiją. (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str. 1 d.). Nepagrįstas prieštaravimų argumentas, jog pensijos negalima laikyti žala, kurią patyrė socialinio draudimo įstaiga ir dėl to ji turi regreso teisę į atsakovą. Konstitucinis teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, jog CK 6.290 str. 1 d. nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reglamentuojančiose įstatymuose numatytos išmokos, mokamos asmeniui ar jo šeimos nariams asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Todėl našlių pensija laikytina vienu iš CK 6.249 str. 1 d. išvardintų žalos elementų. Regreso reikalavimams taikomos CK 6.280 ir 6.290 str. taisyklės, pagal kurias socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai moka draudimo išmokas pagal specialiuosius įstatymus ir įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, kurio neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir padaryta žala konstatuoti teismo nuosprendyje. Atsakovo nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę, o šių veiksmų metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybos Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 483 str. 1 d nustatė, kad žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Smurtiniai veiksmai padaryti galiojant TSR CK, žala fondui atsirado 2013 metais, todėl aktuali CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d. Aplinkybę, kad G. L. našle tapo ne dėl natūralios vyro mirtie, ieškovas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), gavęs prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo. Regreso teisę į atsakovą VSDFV Alytaus skyrius įgijo tik 2013 metų liepos mėnesį. Todėl ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikytinos Lietuvos Respublikos CK nuostatos. Ieškovas tik nurodė, kad R. G. civilinę atsakomybę numatė ir nusikalstamų veiksmų padarymo metu galiojusio TSR CK nuostatos, ir žalos atsiradimo-socialinių draudamo išmokų mokėjimo metu-galiojančio LR CK nuostatos, tačiau neprašė taikyti TSR CK teisės normų.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistu, ieškinį tenkino (b. l. 59-61). Priteisė iš atsakovo R. G. 725,67 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus, naudai. Valstybei iš atsakovo priteisė 40,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas R. G. pripažintas kaltu padarius smurtinį nusikaltimą, t.y. nužudant V. L.. (duomenys neskelbtini) Prienų liaudies teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo, yra atsakingas atsakovas R. G.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius dėl trečiojo asmens smurtinių veiksmų (kaltės) mirusiojo V. L. sutuoktinei G. L. nuo 2013 m. birželio 20 d. iki gyvos galvos paskyrė ir mokėjo našlių pensiją. Už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. G. L. priskaičiuota ir išmokėta 725,67 Lt. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- VSD įstatymas) 18 str., nurodantį, kad asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau Fondas), privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Žala Fondui atsirado tik paskyrus ir pradėjus mokėti G. L. našlės pensiją, kai ši sukako senatvės pensijos amžių. Aplinkybė, kad našle G. L. tapo prieš 30 metų ir būdama jauno amžiaus, nėra svarbi skiriant našlių pensiją. Lietuvos Respublikos valstybinių Socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, kad našlių pensiją turi teisę gauti asmenys sulaukę senatvės pensijos amžių, našlys arba našlė, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu.

Ieškinys šioje byloje yra pareikštas fiziniam asmeniu, kurio neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir padaryta žala konstatuotini Prienų rajono liaudie teismo nuosprendyje. Atsakovo nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę, o šių veiksmų padarymo metu galiojo 1964 m. LTSR civilinis kodeksas. Šio kodekso 483 str. 1d. nustatė, kad žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei, turi atlyginti ją padaręs asmuo. Smurtiniai veiksmai buvo padaryti galiojant senam civiliniam kodeksui, tačiau žala Fondui atsirado tik 2013m. Tarp šalių susiklostant teisiniams santykiams aktuali yra Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2d..

Dėl G. L. sutuoktinio V. L. mirties (duomenys neskelbtini) kaltas yra atsakovas. G. L. našle tapo ne dėl natūralios vyro mirties. Ieškovas apie atsiradusią žalą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), gavęs prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo. Ieškinio senatie terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 str. 1d.).

Našlių pensija laikytina vienu iš CK 6.249 str. 1d. išvardintų žalos elementų. Regreso reikalavimams taikomos CK 6.280 ir 6.290 str. taisyklės, pagal kurias socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą. Lietuvos draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, todėl reikalaujama 725,67 Lt suma priteistina iš atsakovo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą-panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-12 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 64-71). Apeliaciniame skunde pakartojami prieštaravimuose išdėstyti argumentai, papildomai nurodant, jog teismas netinkamai taikė CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2d. sakoma, kad jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. T.y. įstatymų leidėjas numatė išimtį kada žala nėr atlyginama: jeigu dėl iki 2000 m. CK įsigaliojimo atlikti veiksmai nebuvo pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti. Todėl teismas turėjo pareigą nustatyti ar 1983 metais galiojusios teisės normos nustatė atsakovo atsakomybę mokėti našlės pensiją asmens, kurio gyvybė buvo atimta, sutuoktiniui. Teismas turėjo išaiškinti ieškovo nurodomų teisės normų (1964 m. CK 499, 500 ir 502 str.) turinį. TSRS 1956-07-14 Valstybinių pensijų įstatymo 28 str. b dalyje nurodoma, kurie nedarbingi šeimos nariai turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją. Pensijos gavimas susietas su nedarbingumu ir išlaikymu, kurį teikė miręs darbininkas, pensininkas arba tarnautojas. T.y. nėra susijusios su ieškovo reikalaujama našlės pensija. 1983 metais įstatymuose nebuvo numatyta atsakomybė, kurios reikalauja ieškovas. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) nuosprendis, kuriuo išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Jokia socialinio draudimo įstaiga nei išmokėjo su gyvybės atėmimu susijusias išmokas G. L., nei jų reikalavo iš atsakovo.

Ieškovo reikalaujamos sumos negalima laikyti žala CK 6.249 str. 1 d. prasme. Teismas netinkamai taikė CK 6.247 str., be pagrindo konstatavo priežastinį ryšį. Nėra nei žalos, nei priežastinio ryšio. Atsakovas byloje ginčijo ar G. L. mokama našlės pensija yra socialinio draudimo dengiama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų G. L. patirta turtinė žala. Pirmos instancijos teismas neatskyrė deliktų teisės taisyklių, pagal kurias atsako žalą padaręs asmuo ir socialinio draudimo teisės taisyklių, pagal kurias socialinio draudimo įstaiga atlygina žalą ir tuo pagrindu ji turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Regresinius reikalavimus reiškiančios socialinio draudimo įstaigos neturi daugiau teisių į žalą padariusį asmenį, nei jų turi žalą patyręs asmuo. Regresinė prievolė atsiranda tik tada, jeigu trečiasis asmuo už skolininką padengia kreditoriaus patirtą žalą. Todėl būtina nustatyti ar ieškovo mokama našlės pensija yra dengiama G. L. patirta žala, kompensuojami jos turtiniai netekimai, kuriuos ji patyrė dėl vyro gyvybės atėmimo.

Našlės pensija nėra išmoka, kuria dengiama turtinė žala, šia pensija nėra dengiami G. L. patirti tiesioginiai ar netiesioginiai nuostoliai. Našlės pensija yra socialinė parama, socialinė privilegija. Nelogiška žala laikyti sumas, kurias įstatymuose po ilgo laiko tarpo nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, nusprendžia mokėti įstatymų leidėjas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad ne visos socialinio draudimo įstaigų mokamos išmokos gyvybės netekimo atveju gali būti laikomos žalos atlyginimu deliktine prasme ir negali būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Yra priežastinis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir gyvybės atėmimo ir priežastinis ryšys tarp asmens mirties ir žalos. Ieškovas neatsižvelgia, kad būtinas priežastinis ryšys tarp V. L. mirties ir G. L. patirtos žalos. Našlės pensija yra mokama ne dėl to, jog buvo atimta gyvybė, o dėl to, jog atsirado įstatyme numatytos sąlygos pensijai gauti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmest, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-20 sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 75-78). Ieškovas pakartoja atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad apeliantas atsisako pripažinti faktą, kad G. L. našle tapo ne dėl atsitiktinių aplinkybių, bet būtent dėl smurtinių apelianto veiksmų-delikto. T.y. našlės statusą ji gavo ne todėl, kad sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet todėl, kad be šios sąlygos ji atitiko ir kitus būtinus LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Skiriant našlių pensiją, našlio arba našlės amžius jų sutuoktinio mirties metu neturi jokios reikšmės. Neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė konstatuotos Prienų rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatuoja, kad deliktinę atsakovo atsakomybę lemia smurtiniai jo veiksmai, padaryti galiojant TSR CK. 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 483 str. 1 d nustatė, kad žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 507 str. nurodė, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dinos, o jeigu žala iškilo aikštėn vėliau-nuo žalos iškilimo aikštėn dienos; žala, susijusi su gyvybės atėmimu, atlyginamam su kasmėnesiniais mokėjimais. T.y. apelianto atsakomybė buvo numatyta ir nusikalstamų veiksmų padarymo metu, o žalos atlyginimo perspektyvą ateityje įtvirtino 1964 m TSR CK 507 straipsnis.

Pensijų įstatyme įtvirtinta našlių pensija yra laikoma kompensuojančia negautas pajamas (žalą). Į ją asmuo įgyja teisę tik įvykus draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka. Mirties, kaip draudiminio įvykio atveju, pergyvenusiam sutuoktiniui atsiranda teisė į našlių pensiją. Ši išmoka yra tam tikra materialinė kompensacija asmeniui, kuomet paties draudiminio įvykio buvimo (sutuoktinio mirties pakanka, kad ji būtų mokama atitinkamą socialinį statusą turinčiam asmeniui. Išmokos tikslas yra kompensacinis. G. L. mokamos našlių pensijos atsiradimo pagrindas –smurtiniai apelianto veiksmai (kurių nesant, tokio pobūdžio draudiminis įvykis apskritai galėjo neatsitikti) ir konstatuota jo kaltė, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Alytaus skyriaus paskirta ir mokama našlių pensija nėra socialinio draudimo išmoka, kuria dengiama turtinė žala.

Apeliantas skunde remiasi nutartimi (3K-3-1331/2002), kurios faktinės aplinkybės kitokios bei šioje byloje kilęs ginčas. Minėta nutartis priimta dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2000m, tai yra tuo metu, kai 1964 m. TSR CK 502 straipsnis jau nebegaliojo ir kodeksas nebenumatė teritorinių skyrių atgręžtinio reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, dėl kurio kaltės atsirado žala. V. L. nužudymo metu (1983 m.) galiojo 1964 m. TSR CK 502 straipsnis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 47 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Atsakovas R. G. Prienų rajono teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) tyčia nužudė G. L. sutuoktinį V. L. (b. l. 8).

Teisę gauti našlių pensiją turi teisę asmenys sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dėl atsakovo smurtinių veiksmų, dėl kurių buvo nužudytas V. L. ir G. L. tapo našle yra pagrindas taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį. Juo nustatyta, jog asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. 2013 m. nukentėjusio našlei G. L. sukakus senatvės pensijos amžių VSDFV Alytaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo G. L.“ buvo skirta 70 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nuo 2013 m. birželio 20 d. iki gyvos galvos. Paskirtoji pensija toliau bus didinama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudamo našlių pensijos bazinį dydį.

G. L. nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. paskaičiuota ir išmokėta 725, 67 našlės pensijos (b. l. 14). Kadangi G. L. išmokėta 725, 67 Lt našlės pensija, tai ieškovui VSDFV Alytaus skyriui padaryta 725, 67 Lt žala. Šią žalą ir turi atlyginti atsakovas R. G., kadangi žala atsirado dėl jo tyčinių nusikalstamų veiksmų (CK 6.248 straipsnis. 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisių normas, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14d. sprendimą palikti nepakeistą.