- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- A17.-2190-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01762-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2020 m. birželio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-703-2020 I. M. už tai, kad jis 2020 m. birželio 19 d. 14.14 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 ir pranešė apie užminuotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl to į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos. Vietoje buvo nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono iPhone IMEI (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. M. ir policijos pagalbos nereikėjo. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodoma, jog I. M. nuo 2020 m. birželio 16 d. yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-22863-819/2020 (b. l. 2–3).
Protokole I. M. nurodė, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos jam paaiškintos. Taip pat dėl nusižengimo aplinkybių jis nurodo, jog su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad žinomai melagingai iškvietė policijos pajėgas. Nurodo ir tai, kad į teismo posėdį pasižada atvykti, bet jei neatvyks ir apie tai nepraneš, prašo išnagrinėti šią bylą jam nedalyvaujant ir apie priimtą sprendimą informuoti elektroniniu paštu (b. l. 2–3).
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. M. neatvyko, būdamas tinkamai informuotas apie jo vietą ir laiką. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, tačiau protokole išreikštas prašymas nagrinėti šią bylą jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
Iš policijos įvykių registracijos kortelės duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 19 d. 14.14 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus asmens pranešimas iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini), yra bomba, kalbėta anglų kalba, pokalbis nutrūko ir susisiekti papildomai nepavyko. Tikrinant papildomą informaciją, nustatyta, kad skambino (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientas I. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris gydomas priverstinai (b. l. 4–5).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad mobilaus ryšio telefonas (iPhone IMEI (duomenys neskelbtini)) priklauso I. M. (b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-22863-819/2020 buvo leista I. M., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 14 kalendorinių dienų, terminą skaičiuojant nuo priverstinio jo hospitalizavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 14 d. (b. l. 7–9).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-24757-897/2020 leista priverstinai hospitalizuoti ir gydyti I. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos 3 d., kadangi yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei, pacientas serga (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–12).
VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo pateiktais duomenimis, I. M. nuo 2020 m. liepos 14 d. išleistas iš ligoninės sveikatos būklei pagerėjus, išvyko su artimaisiais į (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.
Byloje esantys administracinio nusižengimo protokolas Nr. Nr. 14-ANR_P-703-2020, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas, policijos įvykių registracijos kortelės duomenys, fotonuotraukos ir kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog I. M. 2020 m. birželio 19 d. 14.14 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 ir pranešė apie užminuotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos, nors policijos pagalbos nereikėjo, todėl tokie I. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su viešąja tvarka), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), I. M. asmenybę (brandaus amžiaus, nėra duomenų, kad Lietuvoje būtų baustas administracine tvarka ar teistas, be to, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. liepos 3 d. nutartimis priverstinai ir buvo hospitalizuotas nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. liepos 14 d., tačiau nėra duomenų, kad būtų pripažintas neveiksniu ar nepakaltinamu, šiuo metu atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra galimybių, nes asmuo išvykęs iš Lietuvos, be to, kaip pats nurodė paaiškinime, jis pripažįsta padaręs nusižengimą, sutinka su tuo ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad žinomai melagingai iškvietė policijos pajėgas). Pažymėtina, kad I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti I. M. švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į tai, kad nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, būdamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, galimai dėl susiklosčiusių asmeninių bei sveikatos aplinkybių, suvokdamas nusižengimo pavojingumą ir sąmoningai tai darydamas, tačiau po jo nuoširdžiai gailėdamasis, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sunkių pasekmių ir žalos jo padaryta veika nesukėlė, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant I. M. švelnesnę nei numatyta ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
pripažinti I. M. (I. M.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.