Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-2602-790/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
2-2602-790/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08654-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
J. K., B. K.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2602-790/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08654-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Kungienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir B. K. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašo iš atsakovo priteisti 36000 Lt draudimo išmoką, 2700 Lt transportavimo išlaidas, kelionės išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-08-28 įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovams, lenkimo metu Baltarusijos Respublikoje Minsko kelyje, atsiradus kliūčiai, išvažiavo į skiriamąją kelio juostą, o vėliau, bandydamas grįžti į važiuojamąją kelio dalį, nuvažiavo nuo kelio į lauką. Policijos pažymoje teigiama, kad leistinas važiavimo greitis minėtame kelyje buvo 120 km/val., tai patvirtinta ir įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad kelio atkarpoje, kurioje įvyko įvykis, nebuvo jokių greitį ribojančių ženklų. Įvykio metu lietus nelijo, kelio danga buvo sausa, tai pagrįsta dokumentais. Automobilį ieškovai įsigijo 2009-03-03 ir apdraudė UAB DK „PZU Lietuva“ kasko draudimu. Ieškovų teigimu, apie autoįvykį draudimo kompanijai iš karto buvo pranešta žodžiu, pateikti visi reikalingi dokumentai. 2010-09-16, apžiūrėjęs automobilį, draudimo atstovas išmatavo padangų protektoriaus gylį ir akte įrašė, kad protektoriaus gylis yra mažesnis, nei leistinas. Tame pačiame akte buvo įrašyti kiti automobilio apgadinimai. 2010-09-20 automobilis buvo parduotas. Iki automobilio pardavimo momento ieškovai jokių žinių, kad autoįvykis pripažintinas nedraudiminiu, negavo. Kad įvykis nedraudiminis, sužinojo tik 2010-09-29. Ieškovai teigia, kad padangų protektoriaus gylis neturėjo įtakos įvykiui, tai gali konstatuoti tik ekspertai, atlikę ekspertizę. Pažymi, kad reikalavimas, jog protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 1,6 mm, taikomas tik nuo lapkričio mėn. Teigia, kad kelio danga buvo sausa, o lietaus dulksna pradėjo rastis tik įvykus autoįvykiui.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškovu B. K. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2010-02-27 iki 2011-02-27 apdrausta transporto priemonė „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo autoavarijos, gamtinės jėgos, nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, vagystės ir plėšimo rizikų. Minėtoje sutartyje buvo numatyta 300 Lt franšizės suma (suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju mažintina draudimo išmokos suma). Draudimo sutartimi pasirinktas draudimo variantas – draudimas rinkos verte, atsistatančia draudimo suma, remontas draudėjo pasirinkimu, neskaičiuojant dalių nusidėvėjimo, transportavimo išlaidų draudimas. Atsakovas pažymi, kad 2010-08-30 telefonu buvo gautas pranešimas apie 2010-08-28 autoįvykį. Minėtas telefoninis pranešimas atsakovui raštu patvirtintas tik 2010-09-17. Atsižvelgiant į šį pranešimą, buvo pradėtas žalos bylos administravimas, atlikta transporto priemonės apžiūra, kurios rezultatai užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte bei fotonuotraukose. Minėtą apžiūros aktą pasirašė ieškovė J. K.. Atsakovas pažymi, kad automobilis buvo realizuotas nelaukiant sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju būtent draudėjo sprendimu. Atsakovas, įvertinęs žalos bylos administravimo metu gautus ir pateiktus duomenis bei dokumentus, nustatytas aplinkybes, priėmė sprendimą, kad atsakovas neturi pagrindo 2010-08-28 įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Apie priimtą sprendimą ieškovas informuotas 2010-09-29 raštu. Atitinkamai, buvo gautas ieškovo 2010-10-14 raštas, kuriuo ieškovas nurodė nesutinkantis su priimtu sprendimu. Ieškovai prašė atsakovą pakeisti savo sprendimą, tačiau atsakovas pakartotinai nusprendė, kad nėra pagrindo keisti priimtą sprendimą. Atsakovas, įvertinęs visas aplinkybes, nustatė, kad autoįvykis įvyko esant šlapiai kelio dangai, tai buvo užfiksuota ieškovo B. K. 2010-09-07 paaiškinime, ir 2010-08-26 ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytame bei ieškovo pasirašytame apklausos protokole. Ieškovo teiginys, kad įvykio metu kelio danga buvo sausa, nepagrįstas. Be to, 2010-09-16 automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilio protektorius akivaizdžiai nusidėvėjęs iki nusidėvėjimo indikatorių. Protektorių matavimo metu nustatyta, kad tiek priekinės, tiek galinės ašies padangų protektoriaus gylis mažesnis nei 1,6 mm. Nurodo, kad ieškovai klaidina teismą, teigdami, jog reikalavimas, kad protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 1,6 mm yra taikomas nuo lapkričio 1 d. Pažymi, kad toks reikalavimas buvo taikomas nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 10 d., o nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. minimalus protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm. Tvirtina, kad padangų protektoriaus gylio neatitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams turėjo įtakos padangų sukibimui su kelio danga, automobilio valdomumui bei eismo įvykio kilimui. Nurodo, kad ieškovas pažeidė Baltarusijos Respublikos Kelių eismo taisyklių 87 ir 87.2 punktų reikalavimus, nes nepasirinko saugaus važiavimo greičio.

2011-12-21 teismo posėdžio metu ieškovas B. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad važiavo pirma juosta ir norėjo lenkti sunkvežimį, greitis buvo 110 km/h. Kai lenkė sunkvežimį antra juosta, pamatė dideliu greičiu antra juosta atvažiuojantį „Mazda“ automobilį, kuris norėjo lenkti jo automobilį. Iš pradžių jis suko į dešinę, arčiau sunkvežimio, „Mazda“ aplenkė jo automobilį iš kairės pusės, vėliau suko vairą į kairę, kad neatsitrenktų į sunkvežimį, tada išvažiavo į žolę – skiriamąją juostą, automobilis judėjo į priešpriešinio eismo juostą, todėl suko į dešinę, stabdė. Stabdant ratai buvo užblokuoti ir mažina nuvažiavo nuo kelio. Avarijos metu nelijo, valytuvai nebuvo įjungti, po įvykio „krapnojo“.

Teismo ekspertas dr. V. Mitunevičius 2012-02-20 ekspertizės akte (b. l. 136-143) pateikė išvadą, kad 1) atsakovo darbuotojų išvada, kad automobilio visų ratų padangų protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimo dėl minimalaus protektoriaus rašto gylio, yra teisinga; 2) jei kelio danga buvo sausa, tai nustatytas mažesnis nei leistina padangų protektoriaus rašto gylis neturėjo įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui. Šiuo atveju vertintina, kad pagrindine autoįvykio kilimo priežastimi buvo automobilio VW vairuotojo veiksmai, kuris susidariusioje situacijoje nepasirinko saugaus greičio ir/arba nesuvaldė vairuojamo automobilio; 3) jei kelio danga buvo drėgna/šlapia, tai visiškai tikėtina, kad mažesnis nei leistina padangų protektoriaus rašto gylis turėjo tiesioginės įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui ir galėjo būti pagrindine šio eismo įvykio priežastimi. Šiuo atveju taipogi spręstina, kad automobilio VW vairuotojas važiuojant jo nurodytu 120 km/h grečiu, ženkliai viršijo saugų duotoje kelio situacijoje greitį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis numato, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Jei įvykis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą ir nėra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąraše, pareiga mokėti draudimo išmoką yra.

2010-02-22 tarp šalių sudaryta automobilio „VW Tuareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo kasko draudimu sutartis, galiojusi nuo 2010-02-27 iki 2011-02-27 (b. l. 21). Sutartis sudaryta pagal draudiko parengtas standartines sąlygas – transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 049 (b. l. 22-25). Pagal minėtų draudimo taisyklių 12.1.1 punktą numatytas draudžiamasis įvykis – autoavarija. Taisyklių 13.1 punkte numatyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos nedraudžiamųjų įvykių atvejais. Taisyklių 13.1.5 punkte numatytas nedraudžiamasis įvykis – jei prieš įvykį ir įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, jei žala atsirado dėl transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo. Ši sąlyga taikoma, jei yra priežastinis ryšys tarp įvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės ar pažeidimų.

Nustatyta, kad 2010-08-28 eismo įvykio metu Baltarusijos Respublikoje, kelio Minskas-Maskva 50 km. buvo sugadinta apdrausta transporto priemonė, defektai nurodyti 2010-09-16 apžiūros-defektų akte (b. l. 12). Atsakovo darbuotojai, atlikdami automobilio apžiūrą, nustatė ir akte užfiksavo, kad padangų protektoriaus rašto gylis yra priekinės kairės pusės padangos 1,3 mm, priekinės dešinės pusės – 1,3 mm, galinės kairės pusės – 1,5 mm, galinės dešinės pusės – 1,4 mm. Šiame akte pasirašė draudėjo atstovė ieškovė J. K.. Padangų būklė ir padangų protektoriaus rašto gylio matavimo eiga apžiūros metu užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 43-48, priedas prie bylos). Kadangi automobilis po įvykio buvo nevažiuojantis, darytina išvada, kad apžiūros metu užfiksuotas padangų protektoriaus rašto gylis toks buvo eismo įvykio metu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, numato, kad M1 klasės motorinių transporto priemonių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis, kaip 1,6 mm, o nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. – 3,0 mm. Taigi nuo lapkričio mėn. taikomas 3 mm protektoriaus gylio reikalavimas, todėl nepagrįstai ieškovai teigia, kad tik nuo lapkričio mėn. taikomas 1,6 mm protektoriaus rašto gylis. Teismo eksperto dr. V. Mitunevičiaus 2012-02-20 ekspertizės akte MV 2012-13 pateikta išvada, kad UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotojų išvada, jog automobilio VW Touareg v/n (duomenys neskelbtini) visų ratų padangų protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimo dėl minimalaus protektoriaus rašto gylio, yra teisinga (b. l. 143). Darytina išvada, kad eismo įvykio metu apdraustos transporto priemonės padangų protektoriaus gylis neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir dėl šios priežasties transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga.

Nedraudžiamajam įvykiui konstatuoti būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Iš ieškovų atsakovui į žalos administravimo bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad dėl įvykio Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos pradėjo tyrimą, kurio metu ieškovo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė Baltarusijos Respublikos KET 87, 87.2 punktus (b. l. 51, 55). Nors teismas pasiūlė ieškovams pateikti eismo įvykio tyrimo Baltarusijos Respublikoje baigiamąjį dokumentą (nubausti ieškovą, nutraukti teiseną ar pan.) (b. l. 160-161, 180-181), tačiau ieškovai tokio dokumento į bylą nepateikė ir neprašė teismo jo išreikalauti, negalint to padaryti patiems. Iš ieškovo paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, jo apklausos tyrimo metu duotų parodymų, teismo eksperto pateiktų išvadų (b. l. 143) laikytina, kad ieškovo pasirinktas greitis viršijo saugų duotoje kelio situacijoje greitį. Todėl darytina išvada, kad žala atsirado dėl transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Dar viena būtina sąlyga pripažinti, kad įvykis nedraudiminis yra priežastinio ryšio tarp įvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės ar pažeidimų (šiuo atveju mažesnio, nei leistinas, padangų protektoriaus gylio) buvimas. Teismo ekspertizės akte pateiktos išvados, kad mažesnis nei leistina padangų protektoriaus rašto gylis neturėjo įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui tuo atveju, jei kelio danga buvo sausa, o jei kelio danga buvo drėgna/šlapia, tai visiškai tikėtina, kad mažesnis, nei leistina, padangų protektoriaus rašto gylis turėjo tiesioginės įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui ir galėjo būti pagrindine šio eismo įvykio priežastimi. Taigi byloje svarbu nustatyti, kokia – sausa ar drėgna/šlapia – buvo kelio danga eismo įvykio metu.

2010-08-28 apklausos protokole ir 2010-09-07 paaiškinime ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko apie 15 val. (b. l. 52-54, 56-57). Šiuose dokumentuose ieškovas du kartus paaiškino, kad eismo įvykio metu kelio danga buvo šlapia. Nors teisme ieškovas paaiškino, kad avarijos metu nelijo, o po įvykio „krapnojo“, šie paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad kelio danga įvykio metu buvo šlapia. Teismas kaip teisingais remiasi ieškovo tuoj po įvykio duotais paaiškinimais, nes būtent po įvykio ieškovas geriausiai atsiminė įvykio aplinkybes, šie paaiškinimai buvo detalūs, ir tuo metu ieškovas nebuvo suinteresuotas nuslėpti įvykio aplinkybių (t. y. nežinojo, kad ši aplinkybė svarbi draudimo išmokos mokėjimui). Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu kelio danga buvo sausa, tačiau iš protokolo matyti, kad apžiūra buvo pradėta 16 val., o baigta 17 val., t. y. nuo eismo įvykio praėjus 1-2 valandoms, todėl iki apžiūros atlikimo drėgmė nuo kelio dangos galėjo išdžiūti. Pagrindo nesivadovauti ieškovo paaiškinimais, duotais teismui, sudaro ir ta aplinkybė, kad, remiantis ieškovo paaiškinimais, po įvykio ėmė lyti. Vadinasi, atliekant įvykio vietos apžiūrą, ši aplinkybė turėjo būti užfiksuota. Tačiau, kaip minėta, vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kelio danga sausa, ir nėra užfiksuotas lietus. Dėl to vertintina, kad ieškovo paaiškinimai teismui neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Kitų patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykio metu kelio danga buvo sausa, ieškovai nepateikė.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų įvertinimo principas. Šis principas reiškia, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina didesnę tikimybę eismo įvykio metu buvus kelio dangai drėgnai/šlapiai, negu sausai. Esant šiai aplinkybei ir vadovaujantis teismo ekspertizės išvada, laikytina, kad padangų protektoriaus rašto gylis turėjo tiesioginės įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui ir galėjo būti pagrindine šio eismo įvykio priežastimi. T. y., šiuo atveju konstatuojamas priežastinio ryšio tarp įvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės ar pažeidimų (šiuo atveju mažesnio, nei leistinas, padangų protektoriaus gylio) buvimas. Todėl darytina išvada, kad draudikas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis Taisyklių 13.1.5 punktu, įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Dėl šios priežasties netenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti 36000 Lt draudimo išmoką. Kadangi įvykis nedraudiminis, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 2700 Lt transportavimo išlaidų pagal Taisyklių 17.1.12 punktą. Be to, pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, nors ieškovams teismas siūlė juos pateikti (b. l. 161).

Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovui iš atsakovų priteisiamos dokumentų vertimo į lietuvių k. išlaidos – 119,31 Lt (b. l. 93-94) ir išlaidos už ekspertizę – 1815 Lt (b. l. 126, 129-130, 135), viso 1934,31 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovų valstybės naudai priteistinos 48,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų J. K. ir B. K. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš ieškovų J. K. ir B. K. 1934,31 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovų J. K. ir B. K. 48,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos iki sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bajoras