Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-26 · Administracinė byla Nr. I-5200-624/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
I-5200-624/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03149-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
A. A., Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5200-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-03149-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui D. B., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei R. J., nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą (pareiškėjas A. A., tretieji suinteresuoti asmenys Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir A. A.) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos skunde prašo: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2013-07-19 sprendimą Nr. 5-125(7-130/2013) ir palikti galioti VMI prie FM 2013-05-14 sprendimą Nr. 68-90. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-04-15 sprendimą iš naujo išnagrinėjo A. A. skundą ir atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2013-04-15 procesiniu sprendimu konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams aktualių materialinės teisės nuostatų netinkamas aiškinimas ir taikymas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo mokestinių prievolių apimtimi, kurias apskaičiavo vietos mokesčių administratorius, 2013-05-14 sprendimu Nr. 68-90, vadovaudamasis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 str. 4 d. 5 p., Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Panevėžio AVMI) pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir iš naujo įvertinti pareiškėjo apmokestinamosios bazės dydį. Nesutikdamas su VMI prie FM sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į MGK, kuri 2013-07-19 sprendimu Nr. S-125(7-130/2013) panaikino VMI prie FM 2013-05-14 sprendimą Nr. 68-90. Komisija sprendime nurodė, kad iš skundžiamo Inspekcijos sprendimo nėra aišku, kodėl pats centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pakartotinai pareiškėjo skundą, negali ginčo situacijai tinkamai taikyti materialinės teisės normas ir apskaičiuoti pareiškėjui mokestines prievoles. Komisijos vertinimu, centrinio mokesčių administratoriaus galimybė pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą susijusi su tuo, kad centrinis mokesčių administratorius pagal vietos mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus negali priimti nei sprendimo patvirtinti, nei sprendimo panaikinti ar pakeisti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, nes turimų duomenų nepakanka tokių sprendimų priėmimui. Tokiu atveju konstatuojama, kad turi būti renkami nauji įrodymai, tačiau nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius skundžiamame sprendime nenurodė, kokie nauji įrodymai turi būti renkami, taip pat nenurodyta, kad byloje esančių įrodymų nepakanka priimti sprendimui iš esmės. Komisijos nuomone, VMI prie FM gali atlikti pareiškėjo mokestinės bazės perskaičiavimą, o pavedimas atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą galimas tik tuo atveju, jeigu reikalingi nauji įrodymai. Nesutinka su tokia pozicija, kadangi ginčijamas sprendimas prieštarauja LVAT formuojamai praktikai. VMI prie FM 2013-05-14 sprendimo Nr. 68-90 pavedimas atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą yra išimtinai susijęs su pareiškėjo mokestinių prievolių perskaičiavimu, t. y. LVAT mokestiniame ginče konstatavus, kad sutuoktinė A. A. apmokestinta nepagrįstai ir pareiškėjas šiomis lėšomis disponavo kaip asmeninėmis, teigtina, jog visos mokestinės prievolės turi būti nustatytos pareiškėjui, o tai reiškia pareiškėjo mokestinės naštos padidėjimą. VMI prie FM, nagrinėdama mokestinį ginčą ikiteismine tvarka, ne tik privalo laikytis formalių procesinių normų reikalavimų, bet ir turi garantuoti, kad nebus pažeisti fundamentalūs teisės principai, ypač užtikrinantys mokesčio mokėtojo teises, vienas iš jų non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas. Šis principas yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis. Non reformatio in peius principas apskundimo procese yra vienas iš fundamentalių proceso principų. Šio principo pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 str. 4 d. 5 p. numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis - pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (LVAT 2010-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010). Taigi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendimas pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą gali būti priimtas ne tik tais atvejais, kai būtina surinkti papildomų duomenų, bet ir tais atvejais, kai būtina pašalinti mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą ir mokesčių administravimą reguliuojančių teisės normų pažeidimus, kuomet tokių teisės normų pažeidimų pašalinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą. Taigi, VMI prie FM išnagrinėjus mokestinį ginčą iš esmės ir perskaičiavus bei padidinus pareiškėjo mokestines prievoles, būtų pažeistas non reformatio in peius principas. Todėl, siekdama pašalinti mokesčių apskaičiavimo pažeidimus bei vadovaudamasi draudimo keisti į blogąją pusę principu, VMI prie FM 2013-05-14 sprendimu Nr. 68-90 pagrįstai pavedė Panevėžio AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir iš naujo įvertinti pareiškėjo apmokestinamosios bazės dydį. Pakartotinio patikrinimo esmė - tinkamas mokestinės prievolės nustatymas, kuris nebuvo atliktas pirminio patikrinimo metu. Pažymėjo, kad taip pat nesutinka su Komisijos sprendimo rezoliucine dalimi, kuria panaikintas VMI prie FM 2013-05-14 sprendimas Nr. 68-90. LVAT 2013-04-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą pareiškėją pripažinti GPM mokėtoju ginčo pajamų apmokestinimo tikslais, tačiau nepakanka duomenų, kurie leistų pareiškėjo sutuoktinę, kiek tai susiję su ginčo pajamų apmokestinimu, pripažinti GPM mokėtoju. Pažymėjo, kad LVAT procesiniu sprendimu įpareigojo mokesčių administratorių iš naujo įvertinti (perskaičiuoti) pareiškėjui mokėtiną mokestį ir su juo susijusias sumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 2 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu, Komisija, panaikinusi VMI prie FM sprendimą, kuriuo buvo pavesta vietos mokesčių administratoriui perskaičiuoti pareiškėjo mokestines prievoles, prieštarauja LVAT 2013-04-15 sprendimo nurodymų vykdymui, tuo pačiu paneigta mokesčių administratoriaus pareiga užtikrinti teisingą pareiškėjo mokėtino į biudžetą mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimą (b. l. 1-2).

Teismo posėdyje VMI prie FM atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime pareiškėjas A. A. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad MAĮ 154 str. 4. d. nustato, jog Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš nurodytų sprendimų. Šiuo atveju Centrinis mokesčių administratorius ir panaikino sprendimą ir pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, t. y. pareiškėjo atveju priėmė du sprendimus. Jau vien dėl to Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjo atveju, mokesčių administratorius siekia atlikti mokesčių perskaičiavimą ir tokiu būdu pažeisti imperatyvias MAĮ nuostatas. Faktiškai visi dokumentai yra byloje, todėl fiziškai atlikti mokestinio patikrinimo nebūtina. MGK tinkamai aiškino tiek įstatymus, tiek teismų praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. VMI prie FM skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl Komisijos sprendimas turi būti paliktas nepakeistas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad mokestinis persekiojimas galėtų vykti neribotą laiką, neribotą kartų perskaičiuojant ir bloginant mokesčio mokėtojo padėtį. Nesutinka su VMI prie FM nuomone, kad MGK negalėjo priimti tokio sprendimo, nes tai pažeidžia LVAT 2013-04-15 sprendimą. Kadangi priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo skundžiamas, Komisija turėjo teisę priimti sprendimą savo kompetencijos ribose. Manant priešingai susidarytų situacija, kad būtų suvaržytos žmogaus teisės, o apeliacija būtų tik formalumas (b. l. 14-15).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VMI prie FM vykdo nepagrįstą mokesčių mokėtojo A. A. persekiojimą, o skunde dėstomi motyvai iš esmės yra atkartoti iš anksčiau vykusių teisinių ginčų, o tai reiškia, kad VMI prie FM siekia bet kokiu būdu apmokestinti mokesčių mokėtoją nesigilinant nei į įstatymus, nei į teismų praktiką. Kadangi VMI prie FM skunde nėra pagrįstumo ir aiškumo, nesutinka su pareikštu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Kaip nustatyta pareiškėjo ir šalių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo A. A. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31, 2011-01-31 patikrinimo akte Nr. PAR-6 apskaičiavo pareiškėjui 31 226 Lt GPM ir 17 868 Lt GPM delspinigių. Šis aktas buvo patvirtintas Panevėžio AVMI 2011-03-31 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9-12)-SA-5, kuriuo pareiškėjui taip pat skirta 9368 Lt GPM bauda. Šios sumos pareiškėjui buvo apskaičiuotos konstatavus, jog jis kartu su sutuoktine 2006 metais gavo 230 317,70 Lt pajamų, kurių nedeklaravo bei įstatymų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo jų (pajamų) mokėtino GPM (toliau – ir ginčo pajamos). Šie asmenys buvo pripažinti gavę ginčo pajamas iš esmės nustačius, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006 metais patirtos išlaidos (388 487,01 Lt) viršijo jų gautas pajamas (158 169,31 Lt), t. y. šie asmenys disponavo juridinę galią turinčiais dokumentais ar kitokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis lėšomis (gavo pajamas), kurių nedeklaravo ir nesumokėjo nuo šių pajamų mokėtino GPM. Išnagrinėjusi pareiškėjo A. A. skundą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-06-22 sprendimu Nr. 68-84 jį patvirtino iš dalies, t. y. sumažino skirtą GPM baudą iki 3123 Lt, o Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK), į kurią pareiškėjas kreipėsi dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo, 2011-09-19 sprendimu Nr. S‑210(7‑162/2011) bei Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį pareiškėjas kreipėsi dėl Panevėžio AVMI, Inspekcijos ir MGK sprendimų panaikinimo, 2012-01-12 sprendimu jo skundų netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. skundą dėl minėtų Panevėžio AVMI, Inspekcijos ir MGK sprendimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo, 2013-04-15 sprendimu skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-12 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos 2011-06-22 sprendimą Nr. 68-84, MGK 2011-09-19 sprendimą Nr. S‑210(7‑162/2011) bei grąžino atsakovei Inspekcijai iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-31 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9-12)-SA-5. Tokį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė konstatavęs, kad vietos mokesčių administratorius, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ginčo pajamas pripažinęs gautomis pareiškėjo ir jo sutuoktinės lygiomis dalimis apmokestinimo GPM tikslais, taip pat tokį Panevėžio AVMI sprendimą patvirtinusios mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, įskaitant pirmosios instancijos teismą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias materialinės teisės nuostatas. Šios aplinkybės konstatavimas, atsižvelgiant į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, ginčo atveju tiesiogiai susijęs su pareiškėjo mokestinių prievolių apimtimi, todėl šioje byloje skundžiami atsakovo, Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra naikintini, o mokestinis ginčas grąžintinas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (MGK byla, b. l. 14-23).

Inspekcija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 sprendimą, 2013-05-14 sprendimu Nr. 68-90 nusprendė panaikinti Panevėžio AVMI 2011-03-31 sprendimą Nr. (36.9-12)-SA-5, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 31 226 Lt GPM, 17 868 Lt GPM delspinigių ir skirta 9368 Lt GPM bauda, ir pavedė Panevėžio AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (MGK byla, b. l. 4-8). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė MGK, motyvuodamas tuo, kad Inspekcija, atsižvelgiant į MAI 154 str. 4 d. nuostatas, negalėjo naikinti Panevėžio AVMI sprendimo, be to, tokiu sprendimu pažeidžiamas MAĮ 68 str. nuostatos dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties (MGK byla, b. l. 1-2). MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2013-07-19 sprendimu Nr. S‑125(7‑130/2013) panaikino Inspekcijos 2013-05-14 sprendimą Nr. 68-90 motyvuodama tuo, kad būtinybė pavesti teritoriniam mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą nėra motyvuota, pavedimas atlikti pakartotinį sprendimą grindžiamas teiginiais, iš kurių neaišku, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti vietos mokesčių administratorius, kokius papildomus duomenis turi surinkti (jei juos turi surinkti), sprendime nėra jokių argumentų, ar trūksta kokių duomenų (jei trūksta – kokių), kad būtų galima priimti sprendimą dėl mokestinio ginčo išsprendimo iš esmės (MGK byla, b. l. 38-47).

Pateiktame skunde atsakovė Inspekcija teigia, kad MGK aiškinimas dėl Inspekcijos galimybės pačiai atlikti pareiškėjo A. A. mokestinės bazės perskaičiavimą, taip pat dėl galimybės pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą galimas tik tuo atveju, jeigu reikalingi nauji įrodymai, neatitinka proceso teisės normų nuostatų, kadangi tokiu aiškinimu paneigiamas non reformatio in peius principo taikymas mokestiniuose ginčuose, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

Įvertinus nustatytas minėtas aplinkybes, galima manyti, kad atsakovės skundas yra pagrįstas: paprastai pagrindas priimti sprendimą atlikti pakartotinį patikrinimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010). Sprendimas pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą gali būti priimtas ne tik tais atvejais, kai būtina surinkti papildomų duomenų, bet ir tais atvejais, kai būtina pašalinti mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą ir mokesčių administravimą reguliuojančių teisės normų pažeidimus, kuomet tokių teisės normų pažeidimų pašalinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2805/2012). Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas, kuris nėra įtvirtintas nei Viešojo administravimo įstatyme, nei MAĮ, nei ABTĮ ir yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis, apskundimo procese yra vienas iš fundamentalių proceso principų. Non reformatio in peius principo pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginčą nagrinėjančio subjekto sprendimą, kuris pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pvz. apribojant pripažintą teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Sprendimo nenaudingumas turi būti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi būti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundą išnagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012). Tokios šio principo taikymo mokestiniuose ginčuose praktikos laikomasi ir vėliau nagrinėtuose ginčuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2805/2012, 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1882/2013 ir kt.). Nors Inspekcijos 2013-05-14 sprendime Nr. 68-90, kuris panaikintas ginčijamu MGK sprendimu, nėra tiesiogiai pasisakyta, kad sprendimą pavesti teritoriniam mokesčių administratoriui sąlygoja ne būtinybė surinkti papildomus duomenis, o būtinybė pašalinti mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą ir mokesčių administravimą reguliuojančių teisės normų pažeidimus, kuomet tokių teisės normų pažeidimų pašalinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas non reformatio in peius principas, tai pakankamai akivaizdu tiek iš ginčijamo Inspekcijos sprendimo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kurį vykdant jis ir priimtas: Inspekcija 2013-05-14 sprendime Nr. 68-90 jį motyvavo būtinybe, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 sprendime pateiktus argumentus, iš naujo įvertinti pareiškėjo apmokestinamosios bazės dydį, taip pat atlikti kitus veiksmus, galinčius turėti įtakos jo mokestinės prievolės dydžiui, o minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, jog vietos mokesčių administratorius ginčijamu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ginčo pajamas pripažinęs gautomis pareiškėjo ir jo sutuoktinės lygiomis dalimis apmokestinimo GPM tikslais, taip pat tokį Panevėžio AVMI sprendimą patvirtinusios mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, įskaitant pirmosios instancijos teismą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias materialinės teisės nuostatas. Šios aplinkybės konstatavimas, atsižvelgiant į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, ginčo atveju tiesiogiai susijęs su pareiškėjo mokestinių prievolių apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 154 str. 4 d. 5 p., turėjo teisinį pagrindą įpareigoti vietos mokesčių administratorių atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą, atitinkamai – MGK sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai aiškinant procesinės teisės normas, todėl naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjo A. A. atsiliepime į atsakovės skundą nurodyti teiginiai dėl Inspekcijos 2013-05-14 sprendimo Nr. 68-90, analogiški nurodytiems MGK (MGK byla, b. l. 1-2), yra nepagrįsti, dėl jų išsamiai pasisakyta ginčijamame MGK sprendime, kur jie pripažinti nepagrįstais ir su kurio motyvais teismas neturi pagrindo nesutikti, savo ruožtu pareiškėjas papildomų argumentų dėl MGK motyvų šiuo aspektu nepagrįstumo iš esmės nenurodė. MGK sprendime pažymėjo, kad Inspekcija nurodymą vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą davė, vadovaudamasi MAĮ 154 straipsnio 4 dalimi. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė suteikia teisę centriniam mokesčių administratoriui, išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priimti inter alia sprendimą pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje imperatyviai nėra nurodyta, ar tokiu atveju, kai vietos mokesčių administratoriui pavedama atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą privalo būti panaikinamas ankstesnis mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo mokesčių mokėtojui buvo nurodyta sumokėti atitinkamas mokesčių, baudų ir delspinigių sumas. Vertinant šią teisinę situaciją, konstatuotina, jog nepanaikinus ankstesnio (pirminio) vietos mokesčių administratoriaus sprendimo ir vietos mokesčių administratoriui atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą bei priėmus naują sprendimą dėl mokesčio mokėtojo mokestinių prievolių už tą patį mokestinį laikotarpį, būtų sukurta teisiškai negalima situacija, kai tuo pačiu klausimu (dėl tų pačių mokestinių teisinių santykių) galiotų du skirtingi vietos mokesčių administratoriaus sprendimai. Akivaizdu, kad tokia teisinė situacija prieštarautų ne tik esminiams viešojo administravimo procedūrų reikalavimams, bet ir MAĮ 9 straipsnyje įtvirtintam apmokestinimo aiškumo principui, nustatančiam, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka bei pagrindai turi būti aiškiai apibrėžti, kas pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1602/2012.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-19 sprendimą Nr. 5-125(7-130/2013).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas