Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.G. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas 2010 m. balandžio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. balandžio 12 d. 15.20 val. kelio A1 302,5 kilometre, Dirvupių kaime, Klaipėdos rajone buvo sustabdytas R.K. vairuojamas krovininis automobilis „Mersedec Bendz 1844“ valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SKO24“ valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vykstantis maršrutu Lietuva - Lenkija. Patikrinimo metu sveriant nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, tai yra, faktinė automobilio masė yra 41,18 t, tai 1,18 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ II skirsnio 2.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę – 40,00 t. Faktinė transporto priemonės varančiosios ašies apkrova buvo – 12,42 t, tai viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 4.1 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą varančiosios ašies apkrovą – 11,50 t.

D.G., būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas veždamas krovinį neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leistinos apkrovos ant ašių ir bendros masės. Tuo pažeidė Kelių įstatymo 20 straipsnio bei Susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija pažeidimo įvykdymo fakto, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežtai. Nurodė, kad mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1925 Lt. Augina ir išlaiko 7 mėn. dukrą, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunama išmoka yra minimali (apie 500 litų), šeima kas mėnesį moka 497,99 Lt įmoką už būsto kreditą. Be to, išperkamosios nuomos būdu yra įsirengęs bute autonominį šildymą, už kurį laiku neatsiskaičius buvo pradėtas išieškojimas ir antstolis vykdo priverstinį išieškojimą, išskaitydamas po 584,35 Lt kas mėnesį. Teigia, kad paskirtoji bauda yra labai didelė, todėl prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtąją nuobaudą.

Institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašo skundo netenkinti, nes pažeidimą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pažymi, jog D.G. būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojai veždami krovinį neviršytų kelių transporto priemonės maksimalias bendras leistinas apkrovas bei apkrovas ant ašių. Nagrinėjant bylą Institucijoje, jokie dokumentai apie sunkią finansinę šeimos padėti pateikti nebuvo, todėl prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

D.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojo R.K. vežamas krovinys neviršytų kelių transporto priemonėms nustatytos maksimalios leistinos bendros masės bei leistinos apkrovos ant ašių ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.14-21). D.G. neneigia pažeidimo fakto, skundą grindžia tik argumentais, kad skirta nuobauda neadekvati įvykdytai veikai bei sunkia materialine padėtimi. Teismo prašo įvertinti aplinkybes susijusias su jo asmenybe, turtine padėtimi ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias, galimybę paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t.y. sumažinti paskirtąją baudą arba skirti įspėjimą. Taigi pagal faktines aplinkybes pačios veikos kvalifikavimas nekvestionuojamas, be to teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalies požymius.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šių reikalavimų skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

D.G. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad D.G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, jo uždarbis yra 1925 litai neatskaičius mokesčių (b.l.9). Iš pateiktos pažymos apie darbo užmokestį (b.l.9) matyti, kad D.G. pagal vykdomąjį raštą iš darbo užmokesčio išskaičiuojama 584.35 lt suma pagal vykdomąjį dokumentą. Pagal pateiktą D.G. SEB banko internetinės bankininkystės kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką matyti, kad D.G. turi kreditorinių įsiskolinimų bankui ir kas mėnesį moka 497,99 lt paskolą ir palūkanas. Teismui taip pat pateiktas O. G. gimimo liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad D. G. ir I. G. šeimoje 2009 m. spalio 18 d. gimė dukra O. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, aukščiau aptarti faktiniai duomenys, įvykdyto teisės pažeidimo pobūdis ir aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, jog paskirtosios 1050 litų baudos sumokėjimas neproporcingai suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo šeimos turtinę padėtį, tuo būtų pažeisti ir mažamečio vaiko interesai.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, turtinę bei socialinę padėtį, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, pažeidėjo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda, todėl nutarimas keistinas.

Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad D.G. skundas tenkintinas ir 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas, dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos keistinas ir skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali – t.y. skirtina administracinė nuobauda - 600 litų bauda. Teismas sprendžia, kad skiriant šią nuobaudą bus įvertintas ir pažeidimo sunkumas ir tuo pačiu atsižvelgta į pareiškėjo šeimos turtinę, socialinę padėtį ir galimybę sumokėti paskirtąją baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

D. G. skundą patenkinti dalinai.

2010 m. gegužės 4 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 89974-1 dalį, kuria D. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymą paskirta administracinė nuobauda - 1050 litų bauda, pakeisti ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas D. G. už įvykdytąją veiką paskirti administracinę nuobaudą - 600 litų baudą.

Kitoje dalyje D. G. skundo netenkinti ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 89974-1, palikti nepakeistu.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.