Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. D., jo atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, D. D. IĮ direktorius,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio 1 dalį, 454 straipsnio 3 dalį, 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 4 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-08-10 10 val. 40 min. Jokūbave buvo sustabdyta patikrinimui D. D. priklausanti transporto priemonė „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „HFR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis krovininis automobilis ir triašė prikaba), maršrutu Daktarų k., Kretingos raj.– Plikiai. Tikrinimo metu įtarus, kad transporto priemonių junginys gali būti sunkiasvoris, vairuotojui D. D. buvo nurodyta važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo vietos, ją pasverti. Vairuotojas atsisakė, nors buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už kliudytą, teisėtiems pareigūno reikalavimams, nurodymams atlikti. Tokiais veiksmais vairuotojas padarė nusižengimą Kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies.

Taip pat pamatavus ir įvertinus paklaidą nustatė, kad transporto priemonių junginio aukštis 4,14 m, tai 0,14 m viršijo leistiną 4,00 m aukštį. Tuo vairuotojas padarė nusižengimą Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies; Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies; leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289, 4 punktą; didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 6.2 punktą.

Taip pat nustatė, jog vairuotojas vežė apvalią medieną, sutvirtinęs nepakankamu skaičiumi specialių diržų – rietuvės sutvirtintos tik po vieną diržą, o privalo būti ne mažiau kaip du specialūs diržai, kuris kėlė pavojų eismo saugumui (didelis trūkumas), kuris nustatytas vadovaujantis N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai), 1 priedo „Krovinių tvirtinimo kelių transporto priemonėse rekomendacijos“ VII skyriaus nuostatomis. Tuo vairuotojas padarė nusižengimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 208 ir 209 punktus ir reikalavimų 10.3, 11 ir 49 punktus Medienos vežino kelių transportu reikalavimų, patvirtintų Susisiekimo ministro 2004-04-27 įsakymu Nr. 3-183, 6 ir 7 punktų reikalavimus.

Taip pat nustatė, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę su neveikiančiu analoginiu tachografu. Tuo vairuotojas padarė nusižengimą Reglamento (ES) Nr. 165/2014, 32 straipsnio 1 dalies.

Taip pat patikrinimo metu nustatė, kad vairuotojas vežė krovinius komerciniais tikslais neturėdamas pažymėjimo, patvirtinančio privalomą profesinę kvalifikaciją ir patikrinimo metu pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 01569515, kuriame nėra nurodytas Europos Bendrijos kodas (95). Vairuotojas taip pat nepateikė vairuotojo kvalifikacinės kortelės. Tuo vairuotojas padarė nusižengimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies.

Tokiais veiksmais K. D. padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 425 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. su pažeidimais sutiko iš dalies, t. y. sutiko su pažeidimais numatytais ANK 459 straipsnio 1 dalies, 454 straipsnio 3 dalies, 425 straipsnio 1 dalies pažeidimais, nesutiko dėl pažeidimų pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies ir 459 straipsnio 4 dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad krovinio nebuvo sutvirtinęs pakankamu skaičiumi specialių diržų, nes transporto priemonėje yra įrengti gamykliniai specialūs diržai, tačiau pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai galisi. Taip pat nurodė, kad išvažiuojant iš miško pradėjo strigti tachografas, todėl patikrinimo metu pripažįsta, kad jis neveikė. Taip pat paaiškino, kad buvo pasibaigęs kvalifikacinio pažymėjimo galiojimas. Šiuo metu šį pažymėjimą jau turi. Nesutinka dėl pareigūnų nurodymo važiuoti sverti transporto priemonę iki patikrinimo vietos ir ją pasverti. Paaiškina, kad vežamas krovinys neturėjo viršsvorio, mašinoje yra įrengtos svarstyklės, kurios rodė leistiną svorį. Paaiškina, kad pareigūnai taip atliko matavimus ir skaičiavimus, tačiau viršsvorio nenustatė. Dėl šios priežasties vertina, kad neturėjo pareigos važiuoti, atitinkamai gaišti laiką, patirti išlaidas dėl pareigūnų nurodymo svertis. Taip pat pažymi, kad krovinys buvo leistino aukščio, todėl nepagrįstai nurodoma, kad šis aukštis buvo viršytas.

Institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos, surašiusios protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta iš esmės, Institucijai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 425 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairavimas neturint kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvirtino, kad neturėjo nurodyto pažymėjimo, nes galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Paaiškino, kad neatkreipė dėmesio į pažymėjimo galiojimo laiką, todėl laiku nesikreipė dėl naujo pažymėjimo išdavimo. Dėl šio nusižengimo gailisi.

ANK 459 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Teismas nurodo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018-02-02 įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ I skyrius reglamentuoja medienos krovinių vežimą, kurio 49 punkte nustatytas medienos krovimas ir vežimas. Skersai transporto priemonės (draudžiama vežti ją atrėmus į priekinį bortą ir galinę atramą) kiekviena sekcija turėtų būti iš viršaus pririšta bent dviem diržais (49².2.4. punktas).

Šiuo atveju iš medienos gabenimo lapo nustatyta, kad krovinio ilgis buvo 2,5 m ir 3,3 m. Darytina išvada, kad vadovaujantis aptartus teisiniu reglamentavimu, krovinys turėjo būti sutvirtintas aptartu būdu, tačiau, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo naudojamas tik vienas diržas.

ANK 454 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neįrengtą, neveikiantį, per nustatytą laikotarpį nesuremontuotą ar reikalavimų neatitinkantį tachografą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad pažeidimo metu tachografas neveikė. Paaiškino, kad išvažiuojant iš miško šis prietaisas pradėjo strigti, tačiau krovinį nutarė vežti toliau. Dėl tokių veiksmų nuoširdžiai galisi.

Tokio paties pobūdžio pažeidimus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 425 straipsnio 1 dalį, 454 straipsnio 3 dalį, 459 straipsnio 1 dalį įrodytas šiais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-3475-2020, medienos gabenimo lapu, serija Nr. 20/08/10/01, fotonuotraukomis, liudytojo parodymais.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kad už šiuo pažeidimus gailisi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai turėtų būti pasiekti D. D. skiriant ANK 425 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje numatytas administracines nuobaudas – baudas, nustatant sankcijoje numatytų jų dydžių minimumą. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį užtraukia tik teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę pasverti transporto priemones, tačiau joks teisės aktas nenumato, kaip pareigūnai turi įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V. nurodė, kad dirba Lietuvos transporto ir saugos administracijoje pareigūnu. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju įtarus, kad gali būti viršsvoris, buvo nurodyta vairuotojui važiuoti ir pasisverti ant stacionarių svarstyklių. Paaiškino, kad jo kolegai įtarimas kilo dėl turimos ilgos darbinės patirties šioje srityje. Nurodė, kad visuomet pirmiausia siūlo važiuoti svertis ant stacionarių svarstyklių, kuriuos yra tiksliausios, taip pat yra taikomos kitos alternatyvos, t. y. mobilios svarstyklės arba taikomos formulės, įtvirtintos teisės aktuose, medienos krovinio svoriui apskaičiuoti. Šiuo konkrečiu atveju paaiškino, kad mobilios svarstyklės negalėjo būti taikomos dėl kelio nelygumų, todėl buvo skaičiuojamas krovinio svoris pagal formules. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad nepamena koks gabenamo krovinio svoris buvo nustatytas, tačiau patvirtino, kad viršsvoris nebuvo nustatytas. Paaiškino, kad nepaisant to fakto, kad krovinio viršsvoris nebuvo fiksuotas pagal skaičiavimus, vairuotojas vis tiek turėjo vykdyti nurodymus ir važiuoti pasisverti ant stacionarių svarstyklių. Dėl šios pareigos nevykdymo jam ir buvo surašytas protokolas dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Teismas nurodo, kad pagal liudytojo nurodytas aplinkybes medienos krovinio svoriui apskaičiuoti turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Minėtų taisyklių 1.1. punkte numatyta, jog šios taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką. Pagal šią tvarką gali būti atliekami skaičiavimai sprendžiant dėl krovinio svorio. Šioje byloje liudytojas nurodė, kad buvo atliekami skaičiavimai, kurie viršsvorio nerodė, byloje jokių duomenų dėl šio pareigūnų atlikto veiksmo, jo rezultato nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nurodyti ar buvo dėl šio pareigūno surašytas aktas ir su juo supažindintas asmuo.

AN K numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko, nefiksavo ir nepateikė visų būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių nustatymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

Šiuo atveju byloje nesant duomenų dėl vežamo medienos krovinio galimo viršsvorio, kurį buvo galima apskaičiuoti pagal minėtas taisykles, darytina išvada, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, dėl kurių kilo protokolą surašiusiam asmeniui įtarimų dėl krovinio viršsorio nėra pateikta. Teisėtas pareigūno reikalavimas gali būti grindžiamas egzistuojant objektyvaus pobūdžio aplinkybėms, kurios indikuotų pareigą vykdyti važiuoti svertis, vien pareigūnų subjektyvaus pobūdžio įsitikinimas, neindikuoja besąlygiško asmens įpareigojimo vykdyti nurodymą svertis. Atitinkamai šis įpareigojimas turi ir ekonominio pobūdžio veiksnių dėl kuro ir laiko sąnaudų, todėl būti realiai pagrįstas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies nutrauktina, nesat pažeidimo sudėties.

ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad pareigūnai kelis kartus matavo, vienu matavimu buvo fiksuotas aukščio pažeidimas, kitu matavimu – aukščio reikalavimas nebuvo fiksuotas. Nesutinka su šiuo pažeidimu, nes pažeidimo nepadarė.

Byloje pateiktas Transporto saugos administracijos 2020-08-10 matavimo aktas Nr. K-062217, kuriame nurodoma, kad faktiniai aukščio duomenys 4,16 m, skirtumas 0,16 m. daugiau teismui duomenų su administracinio pažeidimo byla nebuvo pateikta.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V. nurodė, kad buvo matuojama kelis kartus, tačiau dėl kokių priežasčių negalėjo pasakyti. Taip pat nurodė, kad šis veiksmas fiksuojamas fotoaparatu. Paaiškino, kad jo kolega nurodė, kad per laiką transporto priemonė su kroviniu susėda, todėl antro matavimo metu krovinys atitiko aukščio reikalavimus, tačiau pirmuoju matavimu buvo nustatytas pažeidimas. Negalėjo nurodyti ar su matavimo rezultatais supažindinamas asmuo.

Byloje duomenų kokiu būdu buvo atliekami matavimai, koks prietaisas, įrankis ar kt. buvo naudojamas apie šiam prietaisui galiojančią patikrą, sertifikatą ir kt. Be to, šis matavimo aktas surašytas ir pasirašytas pareigūno, tačiau duomenų, kad asmuo būtų supažindintas, jis būtų išreiškęs valią ir nuomonę, nėra pateikta. Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl šio veiksmo atlikimo priemonių, todėl nėra galimybės įvertinti ar jis atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu, kaip liudytoju apklausus asmenį institucijos darbuotoją, jis patvirtino, kad antrą kartą matuojant aukštis buvo leistinas. Kadangi byloje nėra duomenų, kurios pašalintų abejones dėl padaryto pažeidimo, todėl šioje dalyje administracinė teisena taip pat nutrauktina.

Vadovaudamasis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsniu, 425 straipsnio 1 dalimi, 454 straipsnio 3 dalimi, 459 straipsnio 1 dalimi, 459 straipsnio 4 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti D. D. padariusius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio 1 dalį – 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 3 dalį – 160,00 (vieno šimto šešiasdešimt eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalį – 60,00 (šešiasdešimt eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu D. D. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 160,00 (vieno šimto šešiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baidą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A18.-393-944/2020 ir įmokos kodą 1001. Duomenys apie baudos sumokėjimą turi būti pateikti į teismo raštinę.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutraukti administracinę teiseną D. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismo rūmus.