- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eA-858-442/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. D. teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau– ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 23S133126, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Lietuvoje, yra pensininkė. Lietuvoje yra visi jos socialiniai, ekonominiai, šeiminiai interesai. Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis ir sutuoktinio tėvai, kuriais ji rūpinasi. Pareiškėja neturi jokių sąsajų nei su karinėmis, nei su propagandinėmis grupuotėmis, kurios palaiko Rusijos režimą. Sprendime neatliktas individualus vertinimas, nebuvo analizuota reali pareiškėjos, kaip pensinio amžiaus žmogaus, keliama grėsmė valstybės saugumui.
2.2. Pareiškėja dėl savo senyvo amžiaus negali kelti pavojaus nacionaliniam saugumui, kaip to nedarė daugiau nei 30 metų.
2.3. Pareiškėjos pateikti atsakymai į klausimyno klausimus yra sąlygoti baimės dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės Rusijoje bei baimės negalėti aplankyti savo mirusių tėvų kapų Rusijoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
4.2. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nekvestionuoja ir neturi pagrindo nesivadovauti VSD išvadomis.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, nurodant, kad Krymas yra Rusijos Federacijos, rodo, jog gyvendama Lietuvoje savo pažiūrų ji nesieja su viešai reiškiama Lietuvos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių bei okupacinių veiksmų Ukrainoje ir ignoruoja Lietuvos visuomenės poziciją. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.
4.4. Nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ji yra lojali Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
4.5. Nei pareiškėjos asmeniniai interesai, nei jos pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas savarankiško tyrimo neatliko.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Sprendimas priimtas neviršijant Migracijos departamento kompetencijos, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
5.2. Pareiškėja išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupaciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.
5.3. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo pratęsiami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis bei esant akivaizdžiai išreikštam pareiškėjos palankumui Rusijos režimui) leidimas nuolat gyventi pareiškėjai turėjo būti pratęstas automatiškai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, teisinant Rusijos veiksmus Ukrainoje, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkti tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. D. skundą atmetė.
7. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad:
7.1. 2023 m. birželio 5 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, kuriame nurodė dokumento keitimo pagrindą – leidimo nuolat gyventi galiojimo pasibaigimą.
7.2. 2023 m. liepos 12 d. pareiškėja užpildė klausimyną, kurio 11-ame klausime „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“, pareiškėja pažymėjo galimą pasirinkimo variantą „Rusijos Federacijai“.
7.3. 2023 m. liepos 12 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jei atsakytų kitaip, įvykdytų nusikaltimą pagal Rusijos įstatymus ir niekada negalės aplankyti tėvų kapo.
7.4. 2023 m. liepos 25 d. apklausos protokole užfiksuota pareiškėjos žodinė apklausa.
7.5. 2023 m. balandžio 12 d. VSD rašte Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ pateiktas VSD vertinimas tais atvejais, kai užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) 11 klausimą.
7.6. Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Nr. LT7440577 buvo išduotas 2018 m. liepos 4 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023 m. liepos 5 d. 2023 m. liepos 12 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Įvertinęs VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 pateiktą vertinimą, atsižvelgęs į pareiškėjos klausimyno atsakymus, į apklausos metu pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškėja yra lojali Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamentas vertino, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos vykdyti jėgos struktūrų operacijas užsienio valstybėse, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Migracijos departamento vertinimu, nei pareiškėjos asmeniniai interesai, nei jos pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
8. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, jos ir atsakovo atstovus, darė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos individualų vertinimą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs visą turimą medžiagą ir informaciją, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja yra lojali Rusijos Federacijos nusikalstamam režimui ir jos vykdomai agresyviai užsienio politikai, todėl vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos amžius (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nesutrukdė jai suprasti ir atsakyti į užduodamus klausimus. Teismas pažymėjo, kad asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi, savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis (dalyvauti rinkimuose, leidimai išduodami 5 metams, neatliekama tokių asmenų nuolatinė kontrolė), dėl minėtų priežasčių šiems asmenims keliami aukštesni reikalavimai. Tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir lojalumu jai, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui, nes būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui.
10. Apibendrindamas teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.
III.
11. Pareiškėja A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja yra pensininkė ir rūpinasi namų ruoša. Ji neturi sąlygų bendrauti ir integruotis į Lietuvos visuomenę, tačiau tuo rūpinasi jos sutuoktinis.
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad palaiko karinius veiksmus Ukrainoje. Ji apklausoje tik nurodė, kad žino keletą požiūrių, kurių nei vieno negali nei paneigti, nei patvirtinti. Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra politizuotas.
12.3. Pareiškėjai gresia reali baudžiamoji atsakomybė, jei atsakydama į klausimą dėl Krymo pateiks pozicija neatitinkančią Rusijos Federacijos pozicijos. Pareiškėja, kaip Rusijos Respublikos pilietė, turi keisti pasą, gauna pensiją iš Rusijos Federacijos, Rusijoje reikia lankyti ir prižiūrėti likusius tėvų kapus. Ji neturi nei lėšų, nei galimybės gyventi kitų valstybių teritorijoje.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodo aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė pagrįstai, buvo atliktas tinkamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 23S133126, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Nr. LT7440577, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Nustatyta, kad pareiškėja turėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7440577, kuris išduotas 2018 m. liepos 4 d. (Įstatymo 53 str. 2 d. 3 p. pagrindu) ir galiojo iki 2023 m. liepos 5 d.
17. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą, kad būtų pratęstas jos leidimas gyventi Lietuvoje. Ji 2023 m. liepos 12 d. užpildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną, kuriame, be kita ko, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėja 2023 m. liepos 25 d. apklausos metu Migracijos departamentui teikė paaiškinimus.
18. Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2023 m. rugpjūčio 18 d. priimdamas Sprendimą, panaikino jau nebegaliojantį pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2023 m. liepos 5 d., ir neišnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. birželio 5 d. paduoto prašymo dėl šio leidimo pakeitimo. Pažymėtina, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.).
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nurodyta, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
20. Kaip jau minėta, pareiškėja į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, o VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, t. y. neišsprendė pareiškėjos prašymo, be to, panaikino jau nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
23. Kadangi ginčijamas Sprendimas, kuriuo nebuvo išspręstas pareiškėjos prašymas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo prieštarauja minėtoms VAĮ nuostatoms, todėl jis pripažintinas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas įpareigotinas pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Migracijos departamento Sprendimas naikinamas, o Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.
25. Pareiškėja skunde ir apeliaciniame skunde prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi procesinis sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę, jog būtų atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
27. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja tiek skundą, tiek apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nustatyta, kad už skundą ir apeliacinį skundą sumokėta po 23 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (12,25 Eur) grąžinama. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
28. Prie kitų bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos <...> vertėjams, 2) išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (ABTĮ 39 str. 1 d. 1, 2 p.).
29. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
30. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už skundo parengimą maksimalus užmokestis – 2,5 (8.2 p.), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 p.).
31. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą ir pateikimą (700 Eur), dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (39 Eur), pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (150 Eur). Šias išlaidas pagrįsti pareiškėja pateikė sąskaitas faktūras bei mokėjimo patvirtinimus.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pateiktus bylos nagrinėjimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisia 850 Eur pareiškėjos patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas, 39 Eur pareiškėjos patirtas išlaidas už vertėjo paslaugas bei 33,75 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos A. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 23S133126.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.
Priteisti pareiškėjai A. D. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 922,75 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai A. D. žyminio mokesčio permoką – 12,25 Eur.
Sprendimas neskundžiamas.