- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-963-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00746-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB Ūkio banko
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo UAB Ūkio banko lizingas, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius bei Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir civilinių santuokos nutraukimo pasekmių taikymo. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2010-08-20 Vilniaus miesto savivaldybės CMS, akto įrašo Nr. 3220. Santuokoje 2011-06-17 gimė du sūnūs A. M. ir D. M.. Nuo 2011 metų lapkričio mėnesio atsakovas negyvena kartu su šeima, neteikia nei materialinės, nei moralinės pagalbos, visiškai nesirūpina šeima ir vaikais, juos ignoruoja. Dėl šių priežasčių šeima yra faktiškai iširusi, nepalaikomi santuokiniai santykiai nevedamas bendras ūkis. Atsakovas ignoravo ieškovės ir sūnų poreikius, tarp jų nėra tarpusavio supratimo, kuris yra būtinas gyvenant santuokoje. Be to atsakovas pažeidė savo pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, užtikrinti jų turtines, socialines ir kitokias teises. Dėl šių priežasčių prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Kadangi savo sūnus prižiūri nuo pat jų gimimo, jie gyvena kartu su ieškove, vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja. Vaikų išlaikymui prašė priteisti po 400 Lt periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šeimą paliko 2011 lapkričio mėnesį ir nuo to laiko neprisidėjo prie vaikų išlaikymo prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą1600 Lt (400 Lt x 2 vaikai x 2 mėnesiai). Nurodė, kad santuokoje dalintino turto neįgijo. Turi bendrą kreditorių UAB Ūkio banko lizingas, su kuriuo 2011-05-29 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios dalykas yra televizorius. Nors sutartis buvo pasirašyta jos vardu, tačiau televizoriumi naudojasi ir bankui įmokas moka tik atsakovas, todėl pretenzijų dėl televizoriaus atsakovui nereiškė. Ieškovė prašė pripažinti televizorių atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir, kad visas išperkamosios nuomos įmokas sumokėtų jis. Po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardę A.. Išlaikymo iš sutuoktinio nereikalavo.
Atsiliepimas
A. V. M. atsiliepime į ieškinį prašė priimti priešieškinį ir ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad su ieškiniu iš dalies nesutinka ir pažymėjo, kad dėl santuokos iširimo yra ieškovės kaltė. Nurodė, kad nuo 2011 metų liepos mėnesio ieškovės iniciatyva persikėlė iš nuomojamo buto gyventi pas ieškovės tėvus Pasak atsakovo, ieškovė pati nenori su juo bendrauti ir neleidžia jam bendrauti su vaikais. Sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Nesutiko dėl prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio ir nurodė, kad yra bedarbis, jo pajamos yra tik 110 Lt nedarbo draudimo išmoka ir 540 Lt neįgaliojo pensija. Nurodė, kad jis gali teikti tik po 136 Lt per mėnesį. Nesutiko dėl vengimo išlaikyti vaikus ir pažymėjo, kad pas ieškovę liko 7 000 Lt jiems per vestuves padovanotų pinigų, kurių galėjo užtekti vaikų išlaikymui. Nurodė, kad 2011 metų gruodį ir 2012 metų sausį siuntė ieškovei siuntinius su drabužiais, knygomis vaikams ir žaislais. Pažymėjo, kad siuntinio vertė vidutiniškai siekia 150Lt. Iki 2011 lapkričio pabaigos gyveno kartu su ieškove, kartu išlaikė vaikus, todėl įsiskolinimo už šį mėnesį nėra, gali būti tik už gruodį, tačiau atsakovo manymu jis nedidesnis kaip 272 Lt (136 Ltx2). Sutiko, kad televizorius yra jo asmeninė nuosavybė ir sutiko už jį toliau mokėti įmokas.
Trečiasis asmuo UAB Ūkio banko lizingas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje išdėstytu reikalavimu dėl lizingo objekto perdavimo ir prievolių pagal lizingo sutartį perkėlimu atsakovui, nesutiko.
Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucija nurodė, kad ieškovė gyvena adresu ( duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute su visais patogumais. Pažymėjo, kad palaiko ieškovės reikalavimą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Reikalavimas priteisti vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui po 400 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės pareikštas išimtinai vaikų interesais. Su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo institucija sutiko, kadangi skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti sekančią jo bendravimo su vaikais A. M., gim. 2011-06-17, ir D. M., gim. 2011-06-17, tvarką.
Atsiliepimas
I. J. A. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu iš dalies nesutinka, nes tokia tvarka prieštarauja vaikų interesams. Pažymėjo, kad šiuo metu vaikai yra tik devynių mėnesių, todėl jiems reikalingas kontaktas su jį globojančiu asmeniu tai yra mama. Vaikai atpažįsta savo aplinką ir sunerimsta jeigu aplinka pasikeičia. Kūdikiai turi nusistovėjusį dienos režimą. Ieškovė prašė nustatyti kitokią, nei prašė atsakovas bendravimo su vaikais tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2010-08-20 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr.3220 tarp J. A. ir V. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei J. A. paliko santuokinę pavardę – A.; nepilnamečių vaikų A. M. ir D. M. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina J. A.; priteisė iš atsakovo V. M. nepilnamečių vaikų A. M., ir D. M. išlaikymui po 400,00 (keturis šimtus litų) Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-01-18) iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo V. M. nepilnamečių vaikų A. M. ir D. M. išlaikymo įsiskolinimą 1600,00 (vienas tūkstantis šeši šimtai litų) Lt; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskyrė jų motina J. A.; pripažino 2011-05-29 su UAB Ūkio banko lizingu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį ieškovės ir atsakovo solidaria prievole, nustatant, kad įmokas pagal šią sutartį mokės bei įvykdęs prievolę perims lizingo dalyką- televizorių, atsakovas; nustatė atsakovo V. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: Iki vaikams sukaks treji metai V. M. su vaikais A. M. ir D. M. bendrauja du kartus per mėnesį- metų porinių savaičių šeštadieniais nuo 11 iki 18 valandos, ieškovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Vaikams sukakus trejiems metams, V. M. su vaikais A. M. ir D. M. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. su nakvyne atsakovo gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Vaikams sukakus trejiems metams V. M. vaikus A. M. ir D. M. pasiima švęsti katalikiškas Kalėdas bei katalikiškas Velykas. V. M. savo ir vaikų kasmetinių atostogų metu pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir išvyksta su vaikais į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą dviem savaitėms, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaikų motiną prieš dešimt kalendorinių dienų. V. M. bei J. A. privalo įspėti vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaikais ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, išlaikymui priteisė po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2012-01-18, iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
A. V. M. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą nuo 1 600 Lt iki 544 Lt, sumažinti kiekvienam vaikui priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 136 Lt. Nurodo, kad yra bedarbis, ieško darbo, taip pat, jog jo pajamos yra tik 110 Lt nedarbo draudimo išmoka ir 540 Lt neįgaliojo pensija, todėl objektyviai negali teikti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą vaikams. Pažymi, kad pas ieškovę liko 7 000 Lt grynųjų pinigų jiems padovanotų per jų vestuves, todėl jų galėjo užtekti vaikų išlaikymui nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki šiol. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi teikti išlaikymą ne vienam, o dviem vaikams ir faktiškai nepaliko apeliantui pačiam pragyvenimui nieko.
Atsiliepimas
I. J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas savo turtinę padėtį motyvuoja bedarbyste, neįgalumu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad negalėtų dirbti ir urėti darbinių pajamų. Pažymi, kad pateikti į bylą VSDFV dokumentai patvirtina, kad apeliantas dirbti gali, jog pakeitė ne vieną darbovietę, tačiau iš visų buvo atleistas savo noru. Ieškovė taip pat nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, kad darbo birža negali pasiūlyti jam jokio darbo, taip pat, kad jis intensyviai ieško darbo, apie esą paliktus 7 000 Lt dovanotų lėšų, kurie galėjo būti panaudoti vaikų išlaikymui.
Trečiasis asmuo UAB Ūkio banko lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą, spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Apeliantas nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.).
Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 800 Lt M. P., kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tik tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), bet ne mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Teismų praktikoje apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantas dėl to, jog laikinai yra bedarbis, nelaikomas faktoriumi apsprendžiančiu šalies sunkią turtinę padėtį, nes asmuo dėl darbo praradimo tik laikinai tampa bedarbiu ir normalioje situacijoje, kai siekia atlikti savo pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, bedarbio statuse ilgai nelieka, stengiasi susirasti darbą. Tokiu būdu toks laikinas atsakovo statusas tinkamai buvo įvertintas pirmos instancijos teismo ir pagrįstai teismas sprendė klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
Kolegija, atsižvelgdama į visumą byloje esančių įrodymų, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad jis turi du išlaikytinius ir kad turi pareigą jais rūpintis, sprendžia, jog jis, būdamas darbingas, jokių įrodymų, kad ieškovas yra neįgalus, išskyrus tai, kad jis nurodė savo procesiniame dokumente nėra pateikta, jaunas, turėjo imtis priemonių, ieškotis papildomų pajamų, papildomo darbo, kad šią pareigą galėtų tinkamai vykdyti. O savo noru išeidamas iš darbo, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, kas negali būti pripažįstama priežastimi priteisti šalių vaikams tik tokio dydžio išlaikymą, kuris būtų nepakankamas patenkinti net minimalius ir būtinus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal jos gaunamas pajamas ir turimą turtą yra nepajėgi teikti didesnį išlaikymą, nei priteista iš atsakovo, t.y. prisiimti sau didesnę išlaikymo dalį, ir esant aukščiau išdėstytiems motyvams, pripažinus, kad atsakovo turtinė padėtis, apie kurią nurodė sprendime teismas, mažinti išlaikymo dydį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra, o taip pat CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Todėl sprendimas nekeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.