Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

(S) 1.1.4.2; 1.2.4.2.8; 1.2.14.3.1; 1.2.14.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.6.4.5.

2011 m. balandžio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas 9 klasės, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (2006-12-15 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str.), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d padarymu;

D. V., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neteistas, išsilavinimas 7 klasės, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. 2008 m. spalio 20 d., apie 18 val., Anykščių r., Anykščių sen., Inkūnų k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš V. B. automobilyje VW Golf, valstybinis numeris nenustatytas, buvusios N. L. piniginės pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo jam svetimas N. L. priklausančias mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti - SEB banko išduotą „VISA Elektron" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB bankas "Snoras" išduotą „Maestro" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , kurias neteisėtai laikė iki 2008 m. spalio 22 d., 4 val. 39 min. bei 2008 m. spalio 21 d. 11 val. 40 min. SEB banko išduotą „VISA Elektron" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai perdavė G. P., kad šis atsiskaitytų už prekes;

Be to, A. M. nuo 2008 m. spalio 21 d. 11 val. 40 min. iki 2008 m. spalio 22 d. 4 val. 39 min., Anykščių r., Troškūnų sen., Troškūnų mstl., Vilniaus g. 32 esančioje degalinėje „Link geležinkelio" bei Anykščių r., Troškūnų sen., Troškūnų mstl., Nepriklausomybės a. 5 esančioje parduotuvėje, tęstiniais nusikalstamais veiksmais, vieną kartą perduodamas jam svetimą N. L. priklausančią SEB banko išduotą „VISA Elektron" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. atsiskaityti už bendros 43,29 Lt vertės prekes bei pats šia kortele penkis kartus atsiskaitydamas už bendros 246,45 Lt vertės prekes ir tris kartus mėgindamas atsiskaityti už bendros 198,40 Lt vertės prekes, neteisėtai inicijavo vieną ir pats atliko aštuonias finansines operacijas, kurių metu pasikėsino apgaule įgyti N. L. priklausantį bendros 488,14 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kortelėje buvusių pinigų užteko atsiskaityti tik už 289,74 Lt vertės prekes.

A. M. ir D. V. 2009 m. vasario 24 d., apie 23 val., Anykščių r., Andrioniškio sen., Andrioniškio k., būdami apsvaigę nuo alkoholio bendrai veikdami, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pasivijo gatve einantį S. M. ir, panaudodami prieš jį fizinį smurtą, t.y. A. M. spirdamas nukentėjusiam vieną kartą į galvą ir pargriaudamas ant žemės, gulinčiam spirdamas du kartus į galvą, D. V. suduodamas kelis smūgius kumščiu nukentėjusiam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydami S. M. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, krūtinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, iš S. M. kelnių kišenių pagrobė jiems svetimą S. M. priklausantį turtą-130 Lt grynųjų pinigų.

A. M. 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 2 val., turgavietėje, esančioje Anykščių r., Andrioniškio sen., Andrioniškio miestelio centre, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, tyčia po vieną kartą spirdamas A. P. į ranką ir veidą nuo smūgių nukentėjusiam pargriuvus ant žemės, spirdamas jam ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kiaurinę kairio akies obuolio žaizdą, rainelės krumplyno stiklakūnio iškritimą, kraujo išsiliejimą į priekinę akies kamerą ir akies obuolį, kairio akies obuolio tinklainės atšokimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą.

Dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, jos neteisėto panaudojimo bei sukčiavimo (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.)

A. M. prisipažino kaltu pilnai ir parodė, kad 2008 m. spalio 20 d., apie 13 val. su D. B. ir V. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf „ nuvažiavo pas G. L. ir ten girtavo. Kartu buvo N. L., kuriai prašant, V. B. nuvežė į parduotuvę Anykščių r., Leliūnų k., drauge važiavo ir jis. Važiuojant N. L. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Grįžę iš parduotuvės, išgėrė jos nupirktą alkoholį ir drauge su V. B. bei D. B. išvažiavo į Andrioniškio k. Važiuodamas sėdėjo šalia vairuotojo, o D. B. – ant galinės sėdynės. Bevažiuojant D. B. automobilyje rado piniginę. Nežinodamas kam ji priklauso, mestelėjo jam. Pagavęs piniginę, rado joje dvi banko korteles – tai SEB banko „VISA Elektron“ kortelę ir „Snoro“ banko „Maestro“ kortelę, N. L. ir J. L. asmens tapatybės korteles bei 100 Lt. Piniginę parsinešė namo. Sekančią dieną, 2008 m. spalio 21 d., apie 10 - 11 valandą pas jį atvažiavo V. B. ir G. L. ieškoti piniginės, tačiau jiems pasakė nieko apie ją nežinantis. V. B., vairuodamas automobilį tamsiu paros metu, nepastebėjo kad D. B. rado piniginę, kurią perdavė jam. Tą pačią dieną jis, G. L., V. B. ir D. B. nuvažiavę pas Anykščių r., Latavėnų k., gyvenantį G. P., paprašė, kad šis nuvairuotų automobilį į Troškūnus ir nupirktų alkoholio. Buvo išgėrę, todėl vairuoti į Troškūnus patys nenorėjo. G. P. nuvairavo automobilį į degalinę, kurioje, perkant kortele, nurodyti PIN kodą nereikalaujama. Degalinėje padavė G. P. N. L. banko mokėjimo kortelę, sakydamas, kad ji yra jo motinos. G. P. kortele atsiskaitė už 5 1 kuro ir 2 butelius „Tauro" alaus. G. P. pirtelėje išgėrę nusipirktą alų, jis, V. B. ir D. B. išvažiavo į Troškūnus dar pirkti alkoholio, o G. L. ir G. P. liko laukti pirtelėje. Bandė jis pirkti parduotuvėje, tačiau atsiskaityti N. L. kortele nepavyko, nes reikėjo nurodyti kortelės PIN kodą. Dėl tos priežasties apsipirkinėjo degalinėje, kurioje pirko du butelius 0,7 1 talpos degtinės „Lietuviška auksinė", du plastikinius butelius „Tauro" alaus, traškučių, sidro, cigarečių. Bandė mokėti ir kita N. L. piniginėje rasta kortele, tačiau joje pinigų nebuvo. Išgėrus G. P. pirtelėje visus gėrimus, grįžo namo. Sekančios dienos rytą jis ir V. B. nuvažiavo į tą pačią degalinę, tačiau dėl pinigų stygiaus pavyko kortele nusipirkti tik alaus ir cigarečių, nors buvo suplanavę pirkti daugiau. Kad atsiskaitinėja ne savo, o N. L. banko kortele, niekam nesakė. Kai išleido visus piniginėje ir kortelėje buvusius pinigus, piniginę, abi korteles, N. L. ir jos dukters J. L. asmens tapatybės korteles sudegino krosnyje savo namuose.

Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ketino N. L. atlyginti padarytą žalą, tačiau nepavyko, nes nuvažiavęs pas ją į namus, rado girtą. Nusikaltimų padarymui įtakos turėjo girtumas.

Motyvuojamoji dalis

A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl plėšimo (BK 180 str. 1 d.)

02-25 apžiūrėta įvykio vieta, kurioje buvo užpultas ir sumuštas S. M. – tai Anykščių r., Andrioniškyje esanti šalikelė greta kelių sankryžos Anykščiai-Andrioniškis –Viešintos. Kairėje kelio pusėje, 20 m. atstumu nuo kelio, matyti išgulėtas sniegas, greta raudonos spalvos dėmės. Šalia kraujo dėmių rasta popierinė servetėlė (t. 1., b. 1. 28-30 ).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamieji prisipažino, kad einantį namo S. M. pasivijo ir sumušė reikalaudami pinigų, tačiau A. M. teigia iš dešinės kelnių kišenės pagrobęs tik 7 Lt, o D. V. teigia nežinantis kiek pinigų ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės A. M., tačiau jam davė tik 2 Lt. Šie kaltinamųjų parodymai paneigiami jų pačių bei nukentėjusiojo parodymais, o taip pat duomenimis, esančiai įvykio vietos apžiūros protokole.

Dėl A. P. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų bei viešosios tvarkos sutrikdymo (BK 135 str. 2 d. 8 p, 284 str. 1 d.)

Nukentėjęs A. P., parodė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 2 val., Andrioniškio miestelio centre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo dviračiu. Prie turgavietės susitiko neblaivų A. M., kuris paprašė duoti cigarečių. Jam atsakius, kad cigarečių neturi, A. M. pakvietė išgerti sidro su jo draugais į turgavietę. Turgavietėje be jų buvo mergina ir du vaikinai (kaip dabar žinoma, R. V., S. V. ir E. M.). S. V. pavaišino jį cigarete. Ant suoliuko vietos nebuvo, todėl rūkė šalia jo atsitūpęs. Tuo metu A. M. dar kartą paprašė duoti cigaretę, tačiau, atsakęs, kad neturi, pajuto A. M. smūgį koja į ranką. Po to spyrė į veidą ir pataikė į akį. Kai nugriuvo, spyrė dar kelis kartus į kūną, veidą tuo metu buvo užsidengęs. Kiek kartų ir į kurias kūno vietas spardė, nurodyti negali, baigė spardyti tuomet, kai R. V. pasakė: „baik, ką darai, užmuši“. Truputį pagulėjęs, atsistojo ir, stumdamas dviratį, parėjo namo. Nuo padaryto akies sužalojimo prarado regėjimą. Buvo daryta viena akies operacija, bet gydytojai sakė, kad ateityje akį reikės dar vienos operacijos, kurios metu akis turės būti pilnai pašalinta. Reiškia ieškinį dėl 241,87 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Liudytoja R. V. parodė, kad 2009 m. rudenį, tiksliau datos nurodyti negali, naktį, apie 21 – 22 val. su A. M., S. V. ir E. M., jo pavardės nežino, Andrioniškyje esančioje turgavietėje gėrė sidrą. A. M. kažkur išėjo ir grįžo su jai nepažįstamu vyriškiu, kaip dabar žinoma – A. P., kuris stūmėsi dviratį. Iš eisenos buvo matyti, kad A. P. neblaivus. Vyriškis atsisėdo ant suoliuko ir paėmė ant stalo buvusią A. M. cigaretę. Tai pamatęs A. M., liepė ją padėti ir, priėjęs prie jo, vieną kartą jam sėdinčiam spyrė. A. P. atsistojo, o A. M. dar kartą spyrė. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Bandydama A. M. sustabdyti, pasakė: „baik, ką darai, užmuši“. A. P. gulėjo ant šono ir nesikėlė, todėl paklausė ar viskas gerai. Sulaukę atsakymą, kad viskas gerai, visi išsiskirstė. (t. l,b. 1. 119-120).

Liudytojas S. V. parodė, kad datos nurodyti negali, nes nepamena, nakties metu drauge su R. V., E. M. ir A. M., Andrioniškyje esančioje neapšviestoje turgavietėje gėrė sidrą. A. M. išėjo į namus pasiimt megztinio ir netrukus grįžo kartu su A. P.. Abu atsisėdo ant suoliuko. Besėdėdami jie susistumdė ir A. M. spyrė A. P. į veidą. A. P. suklupo, o A. M. vėl spyrė jam, tačiau kur pataikė, nematė. Palikę A. P. gulinį, jie visi parėjo namo.

2009-12-10 ir 2010-03-15 Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1558/09 (05) ir Nr. G 1558a/09/10 (05), nurodyta, kad A. P. sumušta kairė akis, nustatyta kiaurinė akies obuolio žaizda, per kurią iškrito vidinės akies terpė, regėjimo aštrumas 0 - akis tapo akla. Sužalojimas padarytas stipraus smūgio į kairę akį kietu buku daiktu metu (didžiausia tikimybė – spiriant). Dėl šio A. P. padaryto sužalojimo, jo sveikata sutrikdyta sunkiai (t. 1, b. 1. 72, 77).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Aptartais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad A. M. turgavietės teritorijoje, be jokios svarbios dingsties spyrė A. P. į ranką, po to į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus, spardė gulintį ant žemės. Be abejo, turgavietės teritorija yra vieša vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Smurtavo pašalinių žmonių akivaizdoje. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Spardydamas A. P., sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos, nes gulintį nukentėjusįjį spardė be jokios svarbios dingsties. Taigi, įrodyta, kad A. M. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą bei viešoje vietoje įžūliu ir brutaliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šie jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., sutaptis.

A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmes kaltinamiesiems A. M. ir D. V. teismas skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijas, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. M. šiuo nuosprendžiu teisiamas už eilę tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų kodekso BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. Nors įstatymo prasme teisiamas pirmą kartą (2006-12-15 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str.), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1., b.l. 179), tačiau tyčinių nusikalstamų veikų, kurios padarytos per gana trumpą laiko tarpą, skaičius duoda pagrindą išvadai, kad A. M. yra linkusi nusikalsti ir neigiamai orientuota asmenybė. Tai patvirtina ir eilė galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 167 -168).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., priskiriamos apysunkių (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) ir nesunkaus (BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 ir 4 d.), padarytos tyčiniais tęstiniais veiksmais. Nusikaltimo paskatos itin žemos – gauti turtinės naudos iš gerokai vyresnės jo draugų motinos, su kuria draugiškai bendravo ir leido laisvalaikį. Nusikaltimas numatytas BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, didelė žala nepadaryta. Kaltinamasis ėmėsi veiksmų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti – norėjo nukentėjusiajai gražinti 100 Lt, tačiau to padaryti nepavyko dėl nukentėjusiosios girtumo. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame epizode pripažinta tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, už minėtas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės, kurios savo dydžiu mažesnės, nei įstatymu numatytos trukmės vidurkis.

Plėšimą (BK 180 str. 1 d.) įvykdė A. M. ir D. V. bendrininkų grupėje, tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Ši tyčinė savanaudiška nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo brutalumą pabrėžia tai, kad abu kaltinamieji suspardė ir atėmė pinigus iš draugo, kuris prieš tai juos visą vakarą vaišino alkoholiniais gėrimais. Tačiau materialinė žala nukentėjusiajam S. M. padaryta nedidelė, sveikata sutrikdyta nežymiai. Kaltinamieji prisipažino esmines nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, tai abiems pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei, kaip minėta, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) .

A. M. teisiamas pirmą kartą, tačiau atsižvelgus į jo asmenybę, prieš tai padarytus tyčinius nusikaltimus, o taip pat į tai, kad buvo plėšimo iniciatorius, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė, nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

D. V. teisiamas pirmą kartą (1 t., b.l. 198-199), todėl jam skirtina arešto bausmė. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1t., b. 1. 202-203). Darant nusikaltimą, jo vaidmuo buvo antraeilis. Baudžiamojoje byloje yra susitaikymo protokolas, kuriuo kaltinamasis D. V. susitaikė su nukentėjusiuoju S. M. ir kaltinamasis pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 130 Lt žalą (2 t., b.l. 56). Tačiau teisiamojo posėdžio metu D. V., prisipažinęs dėl nusikaltimo objektyviosios pusės esminių aplinkybių, neigė teismo įrodytą aplinkybę - 130 Lt pagrobimą. Taigi, nesant BK 38 str. 1 d. 2 p. numatytos įstatymo taikymui būtinosios sąlygos (žalos atlyginimo arba susitarimo dėl žalos atlyginimo), nėra galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Įvertinus šias, bei paminėtas D. V. bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibudinančias aplinkybes, D. V. skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei įstatymu nustatytas šios bausmės trukmės vidurkis.

A. M. idealiaja nusikaltimų sutaptimi padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.). Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje, negalima. Nors kaltinamasis yra neteistas, tačiau, įvertinus prieš tai padarytų nusikaltimų skaičių bei kitas paminėtas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmių už šias tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., trukmę, atsižvelgtina į tai, kad dėl A. M. brutalių veiksmų kilo nepataisomos pasekmės – jaunas ir darbingo amžiaus žmogus viena akimi tapo aklas, jo darbingumas žymiai sumažėjo. Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d, 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus minėtas aplinkybes, A. M. už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu neviršija sankcijose nustatytų bausmių vidurkių.

A. M. padarytas nusikaltimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.) ir pagal pavojingumą labai skiriasi nuo kitų jo padarytų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Todėl už šį nusikaltimą skirta bausme apimtinos švelnesnės bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrinus bausmes už idealiąja sutaptimi padarytas veikas.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios N. L. 445,24 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti iš kalto asmens (1 t., b.l. 41). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M., pasisavino nukentėjusiosios piniginę, kurioje buvo 100 Lt, dvi banko mokėjimo kortelės ir dvi asmens tapatybės kortelės. Neteisėtai naudodamasis piniginėje rasta nukentėjusiajai išduota banko mokėjimo kortele, padarė jai 289,74 Lt dydžio turtinę žalą. 32,50 Lt kainavo N. L. sąskaitos atsiuntimas ir kortelės užblokavimas. Teisiamojo posėdžio metu N. L. ieškinį sumažino iki 300 Lt. Taigi, ieškinys pagrįstas, kaltinamasis su jo dydžiu sutinka, todėl priteistinas iš A. M. nukentėjusiajai N. L..

S. M. pareiškė 130 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti iš kaltų asmenų (1 t., b.l. 55). Ieškinyje atsakovai neįvardinti, tačiau, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, kad 130 Lt dydžio žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamųjų A. M. ir D. V. bendrais veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Todėl 130 Lt dydžio suma solidariai priteistina iš A. M. ir D. V. nukentėjusiajam S. M. jo turtinei žalai atlyginti. Reikia pažymėti, kad solidariai priteista atlygintina suma nedaloma dalimis ir nukentėjusysis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio kaltininko. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimų sprendimo principas, pagal kurį vienas solidarusis atsakovas, atlyginęs žalą, turi teisę regreso tvarka pareikšti reikalavimą kitam atsakovui.

Nukentėjusysis A. P. prašo iš A. M. priteisti 100 241, 87 Lt dydžio civilinį ieškinį (1 t., b.l. 80). Prašomą priteisti sumą sudaro 241,87 Lt dydžio turtinė žala dėl gydymo išlaidų ir 100 000 Lt dydžio neturtinė žala, kilusi dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Turtinės žalos dydis byloje pagrįstas dokumentais, kaltinamasis su juo pilnai sutinka. A. M. atlygino nukentėjusiajam 200 Lt, todėl priteistinos jam turtinės žalos dydis mažintinas iki 41,87 Lt.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip ir nurodyta ieškinyje, dėl A. M. padaryto nusikaltimo A. P. prarado regėjimą viena akimi visam gyvenimui. Tai, be abejo sukėlė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus. Daryta operacija, kurią ateityje reikės kartoti. Sumažėjo galimybės bendrauti, nes dėl sužaloto veido vengia viešumos. Tačiau, reikia pažymėti, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis sunkiai sužalojo A. P. tyčia dėl chuliganiškų paskatų be jokios svarbios dingsties. Nusikaltimo pasekmės nepataisomos – nukentėjusysis viena akimi tapo aklas, liko sužalotas veidas. A. M. turto neturi, tačiau yra jaunas ir darbingas žmogus. Padaryta turtinė žala nėra didelė, be to, jos didžioji dalis yra kaltinamojo atlyginta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, realią galimybę atlyginti neturtinę žalą bei teismų praktiką analogiškose bylose, priteistina iš A. M. nukentėjusiajam A. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1984,79 Lt civilinį ieškinį A. M. už A. P. stacionarinį gydymą ligoninėje (t. 1, b. 1. 88-93). Ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis pagrįstas VŠĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažymomis apie gydymo išlaidas (1 t., b.l. 92-93). Įrodyta, kad A. P. sveikatą sunkiai sutrikdė A. M., todėl jis privalo atlyginti 1984,79 Lt dydžio gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (CK 6.283 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų nukentėjusiajam S. M. buvo apmokėtos 52,00 Lt dydžio kelionės į teismą išlaidos, kurios pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš kaltinamųjų A. M. ir D. V. lygiomis dalimis po 26.00 Lt valstybei.

Taip pat iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos nukentėjusiajai N. L. – 37.00 Lt ir nukentėjusiajam A. P. – 55,38 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš A. M.. Viso iš A. M. išieškotina 118,38 Lt (26.00 Lt + 37.00 Lt + 55.38 Lt) valstybei.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 40 (keturiasdešimčia) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 40 (keturiasdešimčia) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 30 (trisdešimčia) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę A. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

A. M. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubausti 30 (trisdešimčia) parų arešto;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2009 m. vasario 26 d.., išbūtą sulaikyme.

D. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki arešto bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

N. L. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. M. 300 (tris šimtus) Lt turtinės žalos N. L..

S. M. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš A. M. ir D. V. 130 (Vieną šimtą trisdešimt) Lt turtinės žalos S. M..

A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. M. 41 (keturiasdešimt vieną) Lt 87 ct turtinės žalos ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos A. P..

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. M. 1984 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis) Lt 79 ct už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam A. P..

Priteisti iš D. V. 26 (dvidešimt šešis) Lt proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš A. M. 118 (šimtą aštuoniolika) Lt 38 ct. proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.