Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2025-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-343-674/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
e1-343-674/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50135-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Kaltinamasis
R. B.
Baudžiamoji byla Nr. e1-343-674/2025(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50135-2024-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 20 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. C. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: Vokietija, šeimyninė padėtis: išsiskyręs, dirba trinkelių klojėju, teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2013 m. lapkričio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 palies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, 2016 m. gruodžio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui, būtent: 2024 m. gruodžio 25 d., apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), esančio buvo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du smūgius į galvą - pakaušį - savo mamai Z. B., padarė galvos paviršinį sumušimą bei tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

2. Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis yra gydomas priklausomybių centre (adresu (duomenys neskelbtini)) nuo alkoholio, tačiau viską supranta, suvokia ir parodymus duoti gali. Iki įvykio jis gyveno Vokietijoje apie 10 metų, tačiau kartais grįždavo į Lietuvą, kur gyvena jo giminaičiai ir jo mama Z. B.. Su mama Z. jie buvo susipykę, ilgą laiką nebendravo, tačiau 2024 m. gruodžio 24 d. grįžęs į Lietuvą jis jai paskambino ir paprašė, kad ji jį priimtų pas save pagyventi. Mama ne iš karto sutiko, tačiau, jį priėmė, todėl jis su visais daiktais nuvažiavo į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mamos bute šventė Kalėdas, buvo atvykusi ir jo buvusi žmona S. B. su jų dukra E.. Švenčiant Kalėdas jis gėrė alkoholio, kartu jį gėrė ir jo mama, S. irgi šiek tiek alkoholio gėrė. Vienu metu jis būdamas neblaivus užmigo svetainėje, kažkiek pamiegojęs atsibudo ir pats nesupranta dėl kokių priežasčių sugriebęs savo daiktų krepšį, juo sudaužė svetainėje kabėjusį šviestuvą. Pamačius kas atsitiko, jo mama labai supyko ir sušuko - "lauk". Kur tuo metu buvo S. su dukra E., jis nežino, nes kambaryje jų tuo metu nebuvo, jame buvo tik jis ir jo mama. Mamai surikus, kad eitų lauk, jis jai pasakė, kad niekur neis, taip žodis po žodžio jie sukonfliktavo. Tada mama sugriebė jo krepšius, kuriuose buvo sudėti daiktai, juos nunešė į koridorių ir padėjo prie durų, jis jai papriekaištavo, ko ji tampo jo daiktus, o ji dar kartą sušuko "lauk", todėl jis supykęs kumščiu sudavė jai du kartus kažkur į galvos sritį, tačiau kur tiksliai nežino, galbūt galėjo suduoti ir į pakaušį. Po gautų smūgių mama pagrasino, kad iškvies policijos pareigūnus, todėl jis nenorėdamas, kad ji skambintų policijai atėmė iš jos telefoną, jie sustumdė ir mamos telefoną jis numetęs ant lovos išėjo iš jos namų ir daugiau į juos grįžęs nebuvo. Daugiau nieko papasakoti negali, kaltu dėl savo mamai sukelto fizinio skausmo jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi dėl to ką padarė ir esant galimybei jos tikrai atsiprašys. Dar nori pasakyti, kad ar tuo metu bute buvo jo buvusi žmona S. su dukra E. jis nežino, svetainėje ir koridoriuje kur viskas įvyko jų tikrai nebuvo ir jos nieko nematė. Taip pat nori pasakyti, kad jis sutinka, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam išaiškinta bei sutiks su bet kokia jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone (e. b. l. 120-123).

3. Papildomos R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad anksčiau apklaustas įtariamuoju apie savo mamai Z. B. sukelto fizinio skausmo aplinkybes jis davė teisingus parodymus, jiems papildymų neturi, tačiau šioje apklausoje jis nori nurodyti, kad jis buvo sutikęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam buvo išaiškinta ir jis sutiko su prokuroro jam pasiūlyta laisvės apribojimo bausme ir įpareigojimais, tačiau pasikeitus aplinkybėms, t.y. jis neturės galimybės ilgai būti priklausomybių centre, be to jis gyvena ir dirba Vokietijoje, ten nuomojasi butą ir per pusę metų jis praras darbą ir namus, todėl prašo, jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą, kurį jis prižada atlikti ir tada grįžti į Vokietiją (e. b. l. 124-126).

4. Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 24 d. jai paskambino sūnus R. B., kuris gyvena Vokietijoje bei pasakė, kad yra grįžęs į Lietuvą, tačiau neturi kur gyventi ir paprašė, kad leistų šventiniu laikotarpiu pas ją pagyventi. Prieš tai ji su R. yra turėjusi problemų, todėl pasakė, kad jo nepriims, bet vėliau jį priėmė su sąlyga, kad jis jos namuose gražiai elgsis. R. atvyko į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur šventė Kalėdas, gėrė alkoholį. R. išgėręs užmigo, šiek tiek pamiegojęs, atsikėlė ir nei iš šio, nei iš to sugriebęs savo krepšį juo sudaužė svetainėje kabantį šviestuvą, todėl ji supyko ir pasakė, kad jis tuoj pat eitų lauk. R. pasakė, kad niekur neis, tada ji sugriebė jo kelioninius krepšius, nunešė į koridorių prie durų. R. pasakė, kad niekur neis ir kodėl ji tampo jo "tašes", ji dar kartą suriko- "lauk", tada R. priėjęs prie jos koridoriuje, rankos kumščiu sudavė du kartus per galvą, tiksliau į pakaušį. Po gautų smūgių, ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, pasakė, kad kvies policiją, tada R. telefoną iš jos atėmė, todėl jie susikibo, nes ji norėjo atimti savo telefoną. Besistumdant ir bandant atimti telefoną suplyšo jo dėklas, todėl R. jos telefoną metė ant lovos. Tada ji pasiėmė telefoną ir skambino 112, R. pasiklausęs ir įsitikinęs, kad ji tikrai iškvietė policijos pareigūnus, iš jos namų pabėgo dar iki atvykstant policijai. Atvykus policijos pareigūnai ją apžiūrėjo, fotografavo, apžiūrint buvo paraudusi dešinė ausis, tačiau R. jai sudavė du smūgius tik į pakaušį, o ausis galbūt paraudo, kai jis švaistėsi su tuo krepšiu, gal būt tada jai kliuvo, tačiau ji to tiksliai nežino, tik taip spėja. Tuo metu, kai viskas įvyko jos namuose buvo R. žmona S. B. ir bendra jų dukra E. B., tačiau jos tuo metu buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Daugiau nieko papasakoti negali, savo sūnui R. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš, dėl suplėšyto telefono dėklo ir sudaužyto šviestuvo pretenzijų taip pat neturi. Taip pat nori pasakyti, kad pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi jai nebuvo padaryti kažkokie dideli sužalojimai, tik sukeltas fizinis skausmas. Taip pat nepageidauja, kad jos sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatinėjamas iš medicinos dokumentų, kadangi ji buvo apžiūrėta į įvykio vietą atvykusių medikų. Nori, kad R. kuo greičiau išvyktų atgal į Vokietiją ir daugiau ji nenori jo matyti, nutrauks juo visus ryšius, taip pat sutiks bet kokia jam pasiūlyta bausmės rūšimi (e. b. l. 68-71)

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Tomos Globienės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 25 d. dirbant Raseinių m., tarybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r PK RS vyresniuoju tyrėju Mantu Ivanausku, 17 val. 07 min. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: „Dabar namuose anūkas 45 m. R. R. daužo galvą, viską sudaužė, GMP atsisakė, nepilnamečių vaikų 1. Praneša močiutė. Laukia vietoje. DK 38, 1 aukštas“. 17 val. 13 min, atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), namuose pasitiko pranešėja Z. B., gimusi (duomenys neskelbtini), neblaivi (nustatyta 1.70 prom. girtumas), kuri paaiškino, kad vakar, t.y., 2024 m. gruodžio 24 d. iš Vokietijos, kur dirba ir gyvena, grižo jos sūnus R. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Grįžęs apsistojo pranešėjos namuose. Šiandien, t.y. 2024 m. gruodžio 25 d., Z. B. ir jos sūnus R. B. namuose vartojo alkoholį, šventė Šv. Kalėdas. R. B. vartojęs alkoholio svetainėje užmigo, atsibudęs ėmė elgtis agresyviai, spyrė koja į pakabinamą šviestuvą, jį sudaužė, sudaužė ant stalo buvusius indus. Dėl R. B. tokio elgesio Z. B. pasakė jam, kad išeitų, daugiau į namus jo nepriims. R. B. nesutiko išeiti todėl Z. B. paėmusi jo kelioninius krepšius, nunešė į koridorių prie išėjimo durų norėdama, kad sūnus pasišalintų. Dėl tokio Z. B. poelgio R. B. supyko ir trenkė kumščiu Z. B. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį ji vertina 4 balais iš 10 bei sužalodamas, t.y. galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje atsirado patinimas, buvo paraudusi dešinė ausis. Z. B. teigė, kad konflikto metu ji norėjo kviesti policiją, bet R. B. atiminėjo jos telefoną, o kai jai pavyko telefoną atsiimti ir iškviesti policija R. B. iš įvykio vietos pasišalino raudonos spalvos automobiliu, kuri buvo išsinuomojęs Kaune, apie automobilį daugiau informacijos nesuteikė, kur galėjo vykti nežino. Konflikto metu Z. B. ir R. B. kambaryje buvo vieni, konflikto daugiau niekas nematė. Z. B. teigė, kad dėl sužalojimų R. B. jokių pretenzijų neturi, nes jis yra jos sūnus, pareiškimą rašyti kategoriškai atsisakė, tačiau pageidavo, kad R. B. būtų įpareigotas prie jos nesiartinti. Z. B. teigė, kad anksčiau R. B. prieš ją nėra fiziškai smurtavęs, tai yra pirmas kartas. Po GMP apžiūros Z. B. nustatytas galvos plaukuotos dalies sumušimas ir hematoma, į gydymo įstaigą nevežta. Taip pat dienos metu buvo atvykusi R. B. buvusi sutuoktinė S. B. kartu su savo ir R. B. dukra E. B., gimusia (duomenys neskelbtini), kurios išvyko iki įvykstant konfliktui. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, stebimi girtavimo pėdsakai, sudaužytas šviestuvas, stiklinis indas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (e. b. l. 1-7).

6. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kambario kairėje pusėje yra fotelis, išskleista dvigulė lova su patalyne, kambario viduryje stovi stalas, ant kurio sudėtas, maistas, lėkštės, alkoholio buteliai. Ant stalo matomas sudaužytas stiklinis indas, ant stalo mėtosi šviestuvo stiklo šukės. Kambario viduryje yra patiestas kilimas, ant kurio matomos šviestuvo stiklo šukės. Kambario dešinėje pusėje yra medinės spintos komplektas. Prie lango kampe yra staliukas su televizoriumi, prie radiatoriaus yra fotelis, prie stalo stovi trys taburetės. Aplinka netvarkinga, matosi girtavimo požymių (e. b. l. 14-20, 21-23).

7. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, paprašius Z. B. nurodyti sužalojimus ar skaudamas vietas nurodė galvos pakaušį. Apžiūrint pakaušį galvos plaukuotoje dalyje matomas gumbas. Matosi paraudusi dešinė ausis. Daugiau sužalojimų ar skaudamų kūno vietų nenurodė. Išsamesnę asmens apžiūrą įvykio vietoje atliko GMP ekipažas (e. b. l. 8-10, 11-13).

8. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje matyti, kad Z. B. nurodė, kad sumušė sūnus, kumščiu trenkė per galvą, pakaušio srityje stebima hematoma. Anot pacientės galvos neskauda, nepykina, be sąmonės nebuvo į ligoninę vykti atsisako. Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (e. b. l. 80-81).

9. Įrodyta, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du smūgius į galvą - pakaušį - savo mamai, padarė galvos paviršinį sumušimą bei tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

10. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

11. Prokuroras siūlo R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 45 paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

12. Teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgia į padarytas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarė vieną nesunkų nusikaltiną, į jo asmenybę: teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (e. b. l. 82-99), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 102-103), nedirbantis (e. b. l. 100-101), šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, nėra duomenų apie įskaitas psichiatrinėje ir priklausomybių ligų įskaitose, tačiau šiuo metu atlieka reabilitacinį gydymą nuo alkoholizmo, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme areštu sutinka, pats kaltinamasis prašė neatidėti arešto bausmės vykdymo, nes atlikęs bausmę nori išvykti dirbti į Vokietiją (e. b. l. 124-126, 145-152).

13. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijose numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam R. B. skirtina arešto bausmė be bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgiant į kaltinamojo išreikštą pageidavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. B. palikti galioti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. B. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Petkevičienė