- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-19
- Bylos Nr.
- 2-317-212/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00316-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“
- Atsakovas
- B. B.
- Trečiasis asmuo
- J. B., Kėdainių rajono savivaldybei skyrimo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės bylos dėl žalos atlyginimo pagal Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ ieškinį atsakovei B. B., tretiesiems asmenims J. B., Kėdainių rajono savivaldybei skyrimo nagrinėti bylą teismo posėdyje klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 182 660,55 Lt padarytos žalos atlyginimui, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendžiu atsakovė buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, susitaikius su nukentėjusiuoju ir byla jos atžvilgiu nutraukta. Dėl atsakovės kaltės, jai einant darbines pareigas, buvo sužalotas mažametis vaikas. Nukentėjusiojo vaiko J. R. motina K. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą ir teismo sprendimu nukentėjusiajam vaikui ir jo motinai buvo priteista 170 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat dėl šio ieškinio ieškovas turėjo kitų išlaidų: 8 500 Lt advokato pagalbai, 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų K. R., 3 160,55 Lt antstoliui už vykdymą. Privalėjo naudotis advokato pagalba, nes buvo prašoma 500 000 Lt žalos atlyginimo, o darželis savo teisininko neturėjo, todėl visais būdais siekė sumažinti ieškinio sumą. Priteistos sumos negalėjo sumokėti po įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes biudžete nebuvo numatytos tokios lėšos. Be to, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kad atidėtų sprendimo įvykdymą iki naujų biudžetinių metų, tačiau prašymas patenkintas nebuvo. Kadangi išieškotoja kreipėsi į antstolį, antstoliui už sprendimo įvykdymą teko sumokėti 3 160,55 Lt. Mano, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad neturi atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Darželis yra biudžetinė organizacija, todėl visas išlaidas turi išieškoti regreso tvarka iš kalto asmens. Mano, kad nėra pagrindo mažinti žalos dydį DK 257 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė su reikalavimu sutinka iš dalies. Nurodo, kad negali sumokėti visos prašomos žalos, nes yra pensininkė, pensijos dydis apie 500 Lt, sutuoktinis taip pat pensininkas, jo pensija apie 800 Lt. Kadangi dėl amžiaus ir patirtų išgyvenimų suprastėjo sveikata, daug lėšų išleidžia vaistams ir lėšos pragyvenimui labai kuklios. Jiems padeda vaikai, dukra, dirbanti Londone ir sūnus, dirbantis ir gyvenantis Kaune. Jokio turto ir santaupų neturi. Sutiktu ir išgalėtų sumokėti apie 25 000 Lt, todėl prašo, atsižvelgiant į amžių, sveikatą ir turinę padėtį sumažinti atlygintinos žalos dydį.
Tretysis asmuo J. B. palaiko atsakovės poziciją ir prašo sumažinti prašomos žalos dydį iki 10 000 Lt, nes dalį žalos jie gera valia atlygino. Abu su žmona pensininkai, pajamos minimalios, daug pinigų tenka išleisti vaistams.
Tretysis asmuo ieškovo pusėje, Kėdainių rajono savivaldybė, sutinka su ieškovo reikalavimu. Ieškovas yra savarankiškas juridinis asmuo, savivaldybė tik kontroliuoja jo veiklą, skiria biudžetą. Savivaldybei buvo žinoma apie nelaimingą atsitikimą darželyje, apie teisminius ginčus. Savivaldybės atstovas, teisininkas, negalėjo atstovauti ieškovą, nagrinėjant civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to nenumato CPK 55 straipsnio 2 dalis. Ieškovui buvo rekomenduota naudotis advokato pagalba, nes byla buvo gan sudėtinga, prašomas žalos dydis labai didelis. Mano, kad ieškovo išlaidos, turėtos advokato pagalbai, visiškai pagrįstos ir pateisinamos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovė B. B., buvusi Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ darbuotoja. Būdama atsakinga už vaikų ugdymą, priežiūrą ir saugumą, pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimą „nenaudoti elektros prietaisų“. 2006-12-22, užkaitusi elektrinį virdulį, paliko jį su verdančiu vandeniu ant kėdės vaikų miegamajame, o mažametis J. R., gim. 2001-03-11, apsiliejo verdančiu vandeniu. Vaikui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendžiu B. B. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį, nes susitaikė su nukentėjusiąja ir nepilnamečio nukentėjusiojo J. R. atstove K. R. (b. l. 9-11). Nukentėjusiojo vaiko motina kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2008-02-20 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-05 nutartimi iš Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ buvo priteista 20 000 Lt K. R. ir 150 000 Lt J. R. neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė priteistą žalą atlygino 2008-11-11 ir regreso tvarka prašo dėl atsakovės kaltės patirtą žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (b. l. 12-23, 26-28,35-36,41-42).
Ieškovė, atlyginusi padarytą nukentėjusiesiems žalą (CK 6.264 str.), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę B. B. dėl kurios kaltės ir atsirado žala. Žalos padarymo metu, šalis siejo darbo santykiai, todėl nagrinėjant ginčą dėl regresinio reikalavimo atsakovei, kaip ieškovės darbuotojai, taikytinos darbo teisės normos, reglamentuojančios darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbo įstatymai numato dvi pagrindines darbuotojų materialinės atsakomybės rūšis: ribotą ir visišką. Esant materialinės atsakomybės sąlygoms, ribota materialinė atsakomybė taikoma visais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai įstatyme numatyta kitokios rūšies atsakomybė (DK 253, 254 str.). Visiška materialinė atsakomybė taikoma tik įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 str.). Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą, neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254, 255 str.). DK 255 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tam, kad atsirastų visiška darbuotojo materialinė atsakomybė, nebūtina konstatuoti, kad yra nusikaltimo sudėtis, o pakanka konstatuoti tik tam tikrus nusikaltimo sudėties elementus. Be to, nereikalaujama, kad darbuotojas už savo veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, būtų nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisės doktrina taip pat pripažįsta, kad visiška darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, kai baudžiamoji byla nekeliama ar nutraukiama dėl senaties termino pasibaigimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-478/2005).
Pagal DK 257 straipsnio 4 dalies nuostatas atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Tačiau įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 257 str. 5 d.).
Šiuo atveju atsakovei B. B. turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 2 punktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, yra pagrindas žalos dydį mažinti. Atsakovė neginčija savo kaltės dėl įvykio, kurio metu buvo sužalotas mažametis vaikas. Prašo sumažinti ieškovės prašomą priteisti iš jos žalą iki 25 000 Lt. Visos žalos atlyginti negalės. Jos turtinė padėtis sunki, abu su vyru gauna nedideles senatvės pensijas, turi sveiktos problemų, turto neturi. Mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, kad jų galėjo išvengti, naudotis savivaldybės teisininko pagalba ir neišlaidauti advokatui.
Su šiais atsakovės argumentais sutikti negalima. Ieškovė yra Kėdainių rajono savivaldybės viešas juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turinti savo nuostatus, darbuotojų etatus. Ieškovė neturi teisininko, todėl nagrinėjant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, siekti tinkamo atstovavimo byloje, todėl visiškai pagrįstai naudojosi advokato pagalba (CKP 55 str.). Tartis su ieškovais dėl reikalaujamos žalos sumažinimo ieškovė taip pat neturėjo galimybės, nes neturi savo turto, lėšų, o disponuoja biudžetinėmis lėšomis (DK 257 str. 5 d.). Ieškovė negalėjo atlyginti priteistos žalos atlyginimo įsiteisėjus teismo sprendimui, nes biudžete nebuvo numatytos tokios išlaidos, todėl kreipėsi į Kėdainių savivaldybės administraciją su prašymu skirti priteistas lėšas. Gavus atsakymą, kad lėšos bus skiriamos tik tvirtinant 2009 metų biudžetą, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama atidėti sprendimo vykdymą. Prašymas buvo atmestas, todėl išieškotojai kreipėsi į antstolį ir tokiu būdu ieškovei atsirado pareiga mokėti vykdymo išlaidas (b. l. 120-129). Atsižvelgiant į ieškovės veiksmus, siekiant tinkamai atstovauti lopšelio-darželio interesus, įvykdyti teismo sprendimą, darytina išvada, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė B. B. nuo 2008-10-14 gauna senatvės pensiją, kurios dydis 540,98 Lt, turi sveikatos problemų (b. l. 68-70). Atsakovės sutuoktinis, tretysis asmuo J. B., taip pat senatvės pensininkas, jo pensija 822,50 Lt (b. l. 87). Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), name, kuris priklausė jiems nuosavybės teise iki 2007-12-06. Pažymėtina, kad atsakovė ir tretysis asmuo visą savo nekilnojamąjį turtą (4 žemės sklypus, kurių vidutinė rinkos vertė 150 515 Lt ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kurių vidutinė rinkos vertė 40 556 Lt) nuo 2007-07-31 iki 2008-09-11 dovanojimo sutartimis perleido sūnui A. B. (b. l. 137-149). Aplinkybę, kad turtas buvo perleistas po to, kai dėl atsakovės kaltės buvo sužalotas vaikas ir padarytą žalą, teismas vertina, kaip atsakovės siekimą pabloginti savo turtinę padėtį, išvengti atsakomybės ir galimos žalos išieškojimo. Vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovė gera valia atlygini nukentėjusiajai 5 000 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į atsakovės amžių, jos sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos žalos atlyginimas mažintinas ir ieškovės naudai priteistina 30 procentų atlygintos žalos, t. y. 54 800 Lt. Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 50 procentų (b. l. 89-90), todėl iš atsakovės priteistina ½ dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis (54 800 x 3 %= 1 644 Lt : 2 =822 Lt) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1a, 34 Lt : 2 =17 Lt). Iš atsakovės priteistina 822 Lt žyminio mokesčio ir 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 800 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus litų) žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. birželio 7 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Kėdainių lopšeliui-darželiui „Varpelis“, 822 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt du litus) žyminio mokesčio ir 17 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.