- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- PK-1598-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00097-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pareiškėjas
- A. O.
- Kaltinamasis
- K. T.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Živilei Osipovai, dalyvaujant vertėjai Audronei Adomavičienei, gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui, pareiškėjai A. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. T. 2014-12-12 apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius, 436 ir 435 butų koridoriuje sumušė A. O., kuriai dėl to padaryta odos nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos pasmakrio srityje, žastuose, dilbiuose, nugaros kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, tuo jis nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
K. T. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad jo veiksmai buvo pagal įstatymą. Konfliktas buvo, tačiau kitaip. A. O. stovėjo prie kriauklės, kažką plovė. Jam reikėjo vandens. Jis paprašė, kad ši greičiau baigtų. A. O. pradėjo jį įžeidinėti. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jį toliau įžeidinėjo, jis prašė neįžeidinėti. A. O. atsisuko ir trenkė jam lėkšte per galvą. Jis nuo tokios agresijos pasimetė, jam skaudėjo. A. O. stūmė jį link kambario durų. Jis gynėsi. Suėmusi už marškinių A. O. jį traukė prie savęs. Jis iš visų jėgų nustūmė A. O., ši atsitrenkė į kriauklę. Jį apėmė silpnumas, todėl nuėjo į kambarį ir užsidarė. Jis tik stūmė A. O., smūgių nesudavė. Atvykus pareigūnams blogai jautėsi, abejojo, kad gali būti kaltas, todėl durų neatidarė.
Nukentėjusioji A. O. teisme parodė, kad K. T. jai trenkė dešiniu pečiu. Ji atsitrenkė į durų kampą. Ji paklausė, ką šis daro. K. T. jai prirėmė kaklą ranka, mušė per rankas, per kojas. Po to pasakė, kad ją tualete gali nuskandinti. K. T. buvo paėmęs ją už plaukų. Ji ištrūko ir paskambino policijai. Atėjo dukra iš mokyklos iki atvažiuojant policijai. K. T. paėmė raktus ir neaišku, kur šie dingo. Ji paskambino kaimynui ir pasakė, kad K. T. ją sumušė. Atėjus R. K. T. šį apšaukė visokiais necenzūriniais žodžiais. Ją K. T. paėmė ranka ir kaklą užspaudė. Sudavė kumščiais 8 kartus. K. T. nieko nesakė, už ką ją muša. Jam reikėjo paimti vandens. Ji galvojo, kad K. T. atsipeikės, atsiprašys, todėl į teismą iškart nesikreipė.
Liudytoja K. O. teisme parodė, kad atvažiavus iš mokyklos namo jai mama pasakė, kad yra sumušta, parodė mėlynes. Vėliau ji norėjo nueiti televizorių nupirkit ir dingo raktai. Tada iškvietė policiją. Atvykus šiai K. T. neatidarė durų. Ji apie 12 valandą grįžo iš mokyklos. Mama verkė. Ji paklausė, kas atsitiko, mama papasakojo. Vėliau kaimynas R. atėjo. Prieš jai grįžtant iš mokyklos mama paskambino kaimynui ir pasakė, kad ją sumušė K.. Kaimynas nuėjo pas K. T. ir paklausė, ką šis daro, kodėl muša mamą. K. T. keikėsi. Atvažiavo policija, kurią ji iškvietė, nes dingo raktai, mama buvo sumušta. Ji ir mama tą dieną nuvažiavo į policiją. Mama rašė, kad sumušta, o ji – kad dingo raktai.
Liudytojas R. H. teisme parodė, kad kai jam paskambino A. O., paprašė padėti, nes K. T. ją sumušė. Jis atėjo. A. O. parodė mėlynes ant rankos ir paprašė nuraminti. Jis pabeldė į K. T. duri. Šis jį „pasiuntė ant rijų raidžių“ ir uždarė duris, užsirakino. Kai jis atėjau, lyg ir buvo P.. Šis irgi žinojo, kad K. T. sumušė A. O.. Kai A. O. paskambino, ši pasakė, kad jai sudavė kumščiais. Jis matė mėlynes ant rankų, žastuose. Jis sakė, kad A. O. kviestųsi policiją
Liudytoja R. D. teisme parodė, kad dirbant patrulių rinktinėje atvyko dėl gauto iškvietimo apie tai, kad kaimynas smurtauja, neįsileidžia į butą. Jiems atvykus moteris ir duktė jau buvo patekusios į butą. Jie norėjo pasiklabėti su asmeniu, kuris smurtavo, tačiau šis durų neatidarė, kažką grubiai atsakė. Moteris verkė ir sakė, kad tai ne pirmas išsišokimas. Iš asmens kalbos galima buvo įtarti, kad šis neblaivus. Jie ir moterį, ir dukrą nuvežė iki komisariato. Moteris sakė, kad nuo to asmens ilgą laiką kenčia patyčias, smurtą, kad šis gąsdina. Moteris nurodė, kad tą kartą buvo smurtaujama, rodė raudonas rankas ir veidą. Ant moters matėsi smurto požymiai.
Iš specialisto išvados matyti, kad A. O. buvo padaryta odos nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos pasmakrio srityje, žastuose, dilbiuose, nugaros kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-12); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3).
Iš nutarimo, kad 2014-12-22 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. O. ir K. O. pareiškimus dėl K. T. veiksmų (b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad 2014-12-12 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo 436 ir 435 butų bendrame koridoriuje įvyko konfliktas, kurio metu K. T. pavartodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas smūgius ir priremdamas nukentėjusiąją prie sienos, sumušė A. O. sukeldamas šiai fizinį skausmą bei padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą patvirtina ne tik nukentėjusiosios A. O. parodymai, bet ir liudytojų K. O., R. H. bei R. D. tarpusavyje atitinkantys parodymai. A. O. teisme parodė, kad K. T. jai koridoriuje sudavė pečiu, po to prirėmė kaklą ranka, mušė per rankas, per kojas. K. O. teisme patvirtino, kad grįžus iš mokyklos namo mama pasakė, kad sumušta, parodė mėlynes. Liudytojas R. H. teisme parodė, kad jam paskambinusi A. O. paprašė pagalbos, nes K. T. ją sumušė; atėjus A. O. parodė mėlynes ant rankos, žastuose. Liudytoja R. D. teisme taip pat patvirtino, kad atvykus pagal gautą iškvietimą rado verkiančią A. O., ant kurios matėsi smurto požymiai. Medicinos specialistas ant A. O. kūno rado odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas pasmakrio srityje, žastuose, dilbiuose, nugaros kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, kuriuos pripažino galimai padarytus įvykio nurodytu laiku, t. y. 2014-12-12. Visi minėti įrodymai nuosekliai tarpusavio turiniu liudija vienodas įvykio aplinkybes, kuriomis netikėti teismas neturi pagrindo. Konflikto faktą ir fizinį smurtą, tačiau tik savo atžvilgiu, pripažino ir K. T.. Teisme nustatytas faktas, kad dėl konflikto policijos pareigūnus kvietė ir pretenzijas reiškė A. O. ir jos dukra K. O., o tuo metu K. T. atvykus policijos pareigūnams ne tik pretenzijų nepareiškė, bet ir apskritai atsisakė su šiais bendrauti ir aiškinti įvykio aplinkybes. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad 2014-12-12 įvykus konfliktui smurtinius veiksmus, kurie akivaizdžiai nebuvo gynybinio pobūdžio, atliko K. T., kuo remiantis teismas jį pripažįsta kaltu.
Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje nustatytiems faktams, jie neatitinka jo duotų parodymų policijos pareigūnams, kuomet šis aiškino, jog A. O. jį užpuolė 2014-12-11 jo namuose (b. l. 73). Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybą ir siekimą išvengti atsakomybės už padarytą neteisėtą savo veiką, todėl atmeta ir nesiremia priimdamas teisingą nuosprendį. Tuo tarpu jam padarytas sužalojimas atsirado ne 2014-12-12, bet buvo padarytas dėl įvykio kitu laiku, kas nurodytas ir medicinos specialisto išvadoje (b. l. 69).
K. T. veiksmus ir smurtą teismas neturi pagrindo pripažinti kaip atitinkančius būtinąją gintį, nes jau minėtais įrodymais nustatyta, kad jis pirmasis užpuolė nukentėjusiąją ir smurtą panaudojo kaip puolimo veiksmus, o ne nuo jo gindamasi. Atsižvelgiant į sukeltą fizinį skausmą taip pat į specialistų išvadą, kurioje nurodyta A. O. dėl įvykio buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, K. T. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
K. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką K. T. teismas atsižvelgia į nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir intensyvumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, K. T. asmenybę. K. T. pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, kurį įvykdė tiesioginės tyčios forma, asmeninio konflikto metu. Jis nevedęs, dirbantis, kaltę neigė ir reikalingų išvadų dėl neteisėtos veikos nepadarė. Jo amžius, turimas darbas ir nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus (BK 55 str.) verčia teismą skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.
Pripažinus K. T. kaltu teismas neturi pagrindo tenkinti prašymą ir atlyginti jo patirtas išlaidas dėl gynėjo advokato darbo apmokėjimo. Tuo tarpu nukentėjusioji A. O. ar jo atstovas prašymo dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo nepareiškė.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. ,106 str., 303 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
K. T. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.