Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017-09-10 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją L. J. į krūtinę, dėl ko ši pargriuvo ant grindų, tuo padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairės kūno pusės masyvią poodinę kraujosruvą apimančią kairio peties sąnario, žasto, dilbio ir kairio šono sritis, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kairio žastikaulio artimojo galo skeveldrinį lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai kaltinime nurodytu laiku vakare po darbo nuėjo pas draugę L. J. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten kartu vartojo alkoholį, paskui kilo konfliktas, kurio metu jis pastūmė L. J. į krūtinės sritį. Nuo pastūmimo ši nukrito, skundėsi skaudama ranka, buvo nustatytas jos lūžis. Viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-10 apklausta liudytoja L. J. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo dviem sūnumis S. J., gim. (duomenys neskelbtini)., D. I., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo šių metų gegužės mėnesio su pertraukomis bute taip pat gyveno K. K., gim. (duomenys neskelbtini). K. K. yra jos pažįstamas. Jis nėra liudytojos sugyventinis ir bendro ūkio su juo liudytoja neveda. Bute K. K. pastoviai negyvena, o kai apsistoja, miega su jos sūnumis atskirame kambaryje. Su šiuo asmeniu vyksta nuolatiniai konfliktai dėl jo buvimo liudytojos nuomojamame bute. Ji nenori, kad K. K. pas juos lankytųsi, tačiau pastarasis jos neklauso ir toliau ateina bei miega. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl, kai sūnus S. buvo išvykęs į Nidą, ji trumpam leido K. K. apsistoti. Po to ne kartą buvo K. K. išvariusi, tačiau sūnus D. jį vėl įleidžia. Jai tai nepatinka, todėl vyksta konfliktai ir ne kartą ji kvietė policiją, kad K. K. išvarytų iš buto. K. K. atėjo vakar ir pasiliko nakvoti. Šiandien apie 14 val. su juo liudytoja atsigėrė alaus. Visą dieną su K. K. konfliktavo, prašė išeiti, tačiau jis niekus nėjo. Ji su K. K. stovėjo prieškambaryje, buvo apie 19.00 val., ginčijosi ir jis iš visų jėgų liudytoją tyčia pastūmė būdamas iš priekio, po ko ji griuvo ant žemės ir susižeidė kairę ranką. Bandė kviestis pagalbos, tačiau K. K. atėmė telefoną ir nebeleido niekam paskambinti. Praėjus apie pusvalandžiui K. K. iškvietė pagalbą. Parodė, jog anksčiau taip pat naudodavo prieš ją smurtą, tačiau sužalojimų nebūdavo. Konflikto metu namuose nieko nebuvo (b. l 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-12 papildomai apklausta liudytoja L. J. parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, tik dar papildomai norėtų parodyti, jog, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, K. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo valytoja, o K. K. ateidavo pas bendradarbę, kurios sūnėnu jis yra, padėti jai. Po kurio laiko K. K. ėmė dirbti kartu su jos tuometiniu draugu vienoje darbovietėje, pasitaikydavo, jog po darbo ateidavo pas juos į namus, paaiškėjus, jog K. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, buvęs draugas leisdavo jam kelias savaites gyventi jų bute (duomenys neskelbtini). Mirus jos draugui, ji su vaikais persikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko šiame bute K. K. taip pat ėmė lankytis, ateidavo pas jos jaunesnį sūnų ir su juo leisdavo laiką. Būdavo atvejų, kad sūnus K. K. leisdavo likti nakvoti, kartais jis ateidavo tik pasikrauti mobilaus ryšio telefono. 2017-09-10 buvo namuose viena. Laukė iš Nidos parvažiuojančio vyresnėlio sūnaus, tačiau tądien jam grįžti nepavyko. Apie 18 val. pas ją į butą atėjo K. K., liudytoja jį įsileido. K. K. atsinešė alkoholinio gėrimo – alaus ir jį jos bute vartojo. Ji alaus nevartojo, gal buvo ką kitą pavartojusi, bet šiuo metu to nepamena. Ji norėjo, kad K. K. pasišalintų iš jos buto, todėl ėmė jam apie tai užsiminti. Buvo akivaizdu, jog K. K. išeiti nenorėjo, vis kažką minėjo, jog lauks kažkurio iš jos sūnų. Ji primigtinai prašė jo išeiti, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu K. K. abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę, o ji griuvo ant grindų ir susižalojo kairę ranką, jautė fizinį skausmą. Prašė K. K. iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą, ką jis padarė po kurio laiko. Kadangi atsistojusi nebevaldė rankos, įtarė, kad ji lūžo. Netrukus į jos butą atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, ir policijos pareigūnai. Ji greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę, kur jai nustatė kairio žastikaulio proksimalinio galo skeveldrinį lūžį. Taip pat dėl įvykio buvo apklausta policijos pareigūnų, iš jų gavo užduotį atlikti objektų tyrimą, kurį nuvyko atlikti turėdama jai ligoninės išduotą išrašą ir jį pateikė jai apžiūrėjusiam specialistui. Dėl jai padaryto nesunkaus sužalojimo K. K. atleidžia, nei moralinio, nei civilinio ieškinio jam nereikš, pageidauja, kad teismas jam skirtų minimalią bausmę. Taip pat nori parodyti, jog policijos pareigūnė L. S. ją supažindino su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės L. U. pavedimu atlikti supažindinimą su bylos medžiaga, tačiau liudytoja su ja susipažinti nenorės, jokių prašymų ikiteisminiame tyrime neturės. Daugiau neturi ko nurodyti (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-12 liudytojas P. O. parodė, jog 2017-09-10 apie 19.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas pastūmė savo sugyventinę, kuri griūdama susilaužė ranką. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko neblaivus K. K., kuris paaiškino, kad tarp jo ir L. J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė ją, po ko pastaroji griuvo ant grindų ir susilaužė kairę ranką. Bute buvusi L. J. patvirtino, jog tarp jos ir K. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė ir ji griūdama susilaužė kairę ranką. Nukentėjusiajai L. J. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri L. J. išvežė į Lazdynų ligoninę. K. K., kuris nurodė, jog dėl nukentėjusiosios pastūmimo nesijaučia esantis kaltas, buvo sulaikytas (sulaikymo metu spec. priemonės nenaudotos) ir apie 20.10 val. pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Apie įvykio metu nustatytas aplinkybes buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Daugiau neturi ko nurodyti (b. l. 31).

2017-09-10 buto apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrima įvykio vieta, tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta (b. l. 17-23).

2017-09-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialistė J. B. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog remiantis L. J., apžiūros ir medicininiais dokumentų duomenimis, pateikia išvada, jog L. J. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva akies apatiniame voke, kairės kūno pusės masyvi poodinė kraujosruva apimanti kairio peties sąnario, žasto, dilbio ir kairio šono sritis, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, kairio žastikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžis. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke padaryta kietu buku daiktu. Poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir kairiame šone, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje bei kairio žastikaulio lūžis padaryti galimai griuvus ir dilbio viršutine dalimi atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimai galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017-09-10. Visumoje, dėl žastikaulio lūžio, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-34).

2017-12-06 kitų objektų apžiūros protokolu buvo perklausytas garso įrašas, susijęs su 2017-09-10 įvykiu, kuris patvirtina, kad buvo pranešta apie nusikaltimą (b. l. 37).

Alkotesterio spausdintame kvite nurodyta, kad K. K. 2017-09-10 20.10 val. nustatytas 2,43 promilės neblaivumas (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis K. K. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad K. K. tyčia nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent, jis 2017-09-10 apie 19.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą abiem rankomis pastūmė L. J. į krūtinę, dėl ko ši pargriuvo ant grindų, tuo padarydamas pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo K. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas K. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53-59), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. 19.51 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 14.10 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 69, 76), todėl šis laikotarpis (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

(duomenys neskelbtini) pateikė 2018 m. vasario 9 d. ieškinį „Dėl žalos atlyginimo“ 3067,58 Eur sumai (b. l. 40-42). Ieškinį kaltinamasis pripažino, jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. 19.51 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 14.10 val., t. y. 1 parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

(duomenys neskelbtini) ieškinį dėl turtinės 3067,58 Eur žalos padarymo tenkinti. Priteisti iš K. K. 3067,58 Eur turtinę žalą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti K. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.