Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-07-16 · Byla Nr. Iv-1897-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-07-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
Iv-1897-473/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01060-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
L. N., M. M.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1897-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-01060-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 61; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Raimondai Vainoraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. N. ir M. M. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iš teismo nustatyto tinkamo atsakovo priteisti jų darbo užmokesčio nepriemoką, kuri sudaro L. N. – 429,68 Lt, M. M. – 252,05 Lt.

Pareiškėjai skunde (b. l. 1-15) paaiškino, kad yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė) pareigūnai. Darbo užmokesčio nepriemoka jiems susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas VSAT prie VRM Ignalinos rinktinė vadovavosi LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) 23 str. 2 dalimi, bei kitomis šio įstatymo VI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis apribojimus valstybės tarnautojams mokamų priedų bei priemokų sumai. Dėl to, nuo pareiškėjui L. N. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 neišmokėta 429, 68 Lt, o pareiškėjui M. M. nuo 2007-01-01 iki 2009-01-31 – 252,05 Lt. Pagal LR VTĮ 25 straipsnį bei 25 str. 7 dalį, priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, darbo krūvį viršijančia veiklą ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau neviršijant 60 procentų pareiginės algos. Minėtos nuostatos įtvirtintos ir LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. Pareiškėjų manymu, toks reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 48 str. 1 dalį. 2009-12-11 buvo priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1d. nuostatai. Šis nutarimas taikytinas ir šioje byloje. Sprendimas, taikant LR VTĮ numatytus priemokų ir priedų ribojimus, pareiškėjui nesumokėti darbo užmokesčio dalies nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, nes pareiškėjai turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme. Pareiškėjų nuomone, laikotarpis, už kurį jie prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, neviršija trejų metų laikotarpio, numatyto Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje. Jeigu teismas laikytų, kad terminai nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. balandžio mėn. yra praleisti, tuomet vadovaujantis CK 1.131 str. 2 d. yra pagrindas juos atnaujinti. Pareiškėjai gaudami darbo užmokestį žinojo, kad dalis darbo užmokesčio nebuvo neišmokama, tačiau tuo metu galiojo toks įstatymas ir tik 2009-12-11 LR Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą pareiškėjai turėjo objektyvią galimybę suvokti jų teisių pažeidimą. Pareiga išmokėti prašomas sumas tenka ne tik VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinei, bet ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės. Pripažinus teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjai negavo jiems priklausančio darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais ir jiems atsirado pareiga išmokėti pareiškėjams jų negautą darbo užmokesčio dalį. Atsakovo finansinė padėtis nėra bloga, nes LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė yra finansuojama pagal specialias programas.

Atsiliepimas

Atsakovas VSAT prie LR VRM VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 34-36, 41-42) nurodė, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta LR Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Todėl, pareiškėjams reikalavimus grindžiant CK 6.271 straipsniu Lietuvos valstybę turi atstovauti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Jų tarnybos principus ir statusą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Nei Vidaus tarnybos statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme nenustatytas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Šiuo atveju taikytini Darbo kodekse nustatyti terminai pareiškėjų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi 2010-04-15, todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2007 m. balandžio 1 d., t. y. jei teismas pripažintų, jog VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė pažeidėjų teises, priteistinos sumos turi būti mažinamos L. N. už 2007 m. sausio-kovo mėn. 48,71 Lt, M. M. už 2007 m. sausio- kovo mėn. 41,48 Lt. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę – sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį, jei teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą, atsakovas prašo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 28-36) remiasi iš esmės panašiais, VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės atsiliepime nurodytais argumentais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 16-25) patvirtina, kad pareiškėjai L. N. ir M. M. dirba VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinėje. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiškėjams buvo sumokėtas ne visas jiems priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už viršvalandinį darbą (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). Pagal 2007-2009 metų darbuotojų asmeninių uždarbio kortelių duomenis, pareiškėjui L. N. dėl taikyto 70 procentų ribojimo 2007 m. neišmokėta 370,56 Lt, 2008 m. – 59,12 Lt, pareiškėjui M. M. 2007 m. neišmokėta 196,22 Lt, 2008 m. – 19,70 Lt, 2009 m. – 36,13 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, tokiais atvejais atsiranda teisinis pagrindas valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, numatytus Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (LVAT sprendimas adm. b. Nr. A12-219/2004). Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje analogiškoje byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (adm. byloje Nr. A662-1735/2010) pasisakė, jog aplinkybė, kad mokant darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareiškėjai reikalauti, kad už atliktą darbą jai būtų teisingai atlyginta, o teismui, nustačius šios teisės pažeidimą, ginti ją, įveikiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc bei tokiu būdu neleidžiant, kad būtų galutinai įvykdyti tie sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini dar neįvykdytais. Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tarp valstybės tarnautojo ir jo darbdavio nėra civilinio teisinio pobūdžio sutartinių teisinių santykių, todėl sutartinės civilinės atsakomybės santykiai tarp jų negalimi. Deliktinė civilinė atsakomybė šiuo atveju taip pat neatsiranda, nes valstybės tarnautoją ir darbdavį sieja specifiniai tarnybos teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai. Pagal juos vidaus tarnybos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį (teisingai atlyginti už darbą) ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimą (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą inter alia darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Todėl tinkamu atsakovu byloje laikytas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.

Kaip minėta, pareiškėjas L. N. prašo priteisti jam nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės ir 2010-01-20 informacinis raštas (b. l. 16-20) patvirtina, kad pareiškėjui už 2007 m. dėl priedų ribojimo neišmokėta darbo užmokesčio suma –370,56 Lt, 2008 m. – 59,12 Lt. Pareiškėjas M. M. prašo priteisti jam nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31. VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės ir 2010-01-19 informacinis raštas (b. l. 21-25) patvirtina, kad pareiškėjui už 2007 m. dėl priedų ribojimo neišmokėta darbo užmokesčio suma –196,522 Lt, 2008 m. – 19,70 Lt, 2009 m. – 36,13 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai kreipėsi į teismą 2010-04-15. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjų reikalavimui už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-03-31. Pareiškėjai prašo šį senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties (LR CK 1.131 str. 2 d.), tačiau šis Darbo kodekso 298 str. numatytas 3 metų terminas yra naikinamasis, todėl, pagal formuojamą teismų praktiką, neatnaujinamas. Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir Darbo kodekso 27 str. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-03-31 netenkintinas. L. N. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-03-31 neišmokėta daro užmokesčio suma sudaro 51,71 Lt (25,54 Lt + 26,17 Lt), o M. M. – 41,48 Lt (19,36 Lt + 22,12 Lt). Tokiu būdu, pareiškėjui L. N. priteistina suma už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 – 377,97 Lt ((370,56 Lt + 59,12 Lt) – 51,71 Lt), o pareiškėjui M. M. už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2009-01-31 priteistina 210,57 Lt ((196,22 Lt + 19,70 Lt + 36,13 Lt) – 41,48), t. y. tenkinamas jų reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas už tris metus nuo prašymo pareiškimo teisme dienos (Darbo kodekso 298 str.).

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, L. N. iš atsakovo VSAT prie VRM VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėtas darbo užmokestis – 377,97 Lt, o pareiškėjui M. M. – 210,57 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 4 d., Darbo kodekso 27 str. 2 d., 298 str.).

Pareiškėjai skunde, be VSAT prie LR VRM VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės, atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su VSAT prie VRM VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktine, t. y. subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Kaip minėta, tokią praktiką formuoja ir LVAT (2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010).

Atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymą metams, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį. Remiasi LR ABTĮ 4 str. 6 d. ir CPK 284 str. 1 d. nuostatomis, kuriose numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pareiškėjų atstovė pateikė LR finansų ministerijos 2009-10-10 raštą Nr. ((1.19-0206)-5K-0926029)-6K-090270, kurioje nurodyta, kad VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinei išlaikyti 2010 m. LR biudžeto projekte numatyta 11409 tūkst. litų darbo užmokesčiui (b. l. 54). Atsakovės prašymas netenkinamas. Kadangi atsakovai su skundu nesutinka ir šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, o procesas apeliacinėje instancijoje užtrunka apie 1 metus, šiuo metu nėra objektyvių galimybių įvertinti atsakovo VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės finansinės padėties, būsiančios sprendimo įsiteisėjimo metu. Klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo galės būti sprendžiamas šiam sprendimui įsiteisėjus, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį sprendimo įsiteisėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies. Iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės pareiškėjui L. N. priteisti 377,97 Lt (tris šimtus septyniasdešimt septynis litus devyniasdešimt septynis centus), o pareiškėjui M. M. – 210,57 Lt (du šimtus dešimt litų penkiasdešimt septynis centus). Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė