Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je D. L., gimusi 1985 m. lapkričio 5 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, ištekėjusi, 11 klasių išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata kitam žmogui, t. y. 2014 m. birželio 6 d., apie 7⁰³ val., kaltinamoji D. L. vairuodama automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės mieste, S. Dariaus ir S. Girėno gatve, ties namu Nr. 31, išvažiuodama iš kelio į dešinėje pusėje esančią degalinės „Milda“ teritoriją, atlikdama dešiniojo posūkio manevrą, nedavė kelio ta pačia kryptimi, keliu tiesiai važiavusiam dviračiu D. N., kurio judėjimo kryptį ji kirto, D. N. partrenkė, ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų: galvos sumušimo su muštine žaizda kaktos kairėje, poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimo, kairio šlaunikaulio lūžimo kaklelio srityje, nukentėjusiajam D. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamoji D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 108 p. (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­moji D. L. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku važiavo į darbą, vairavo automobilį „Peugeot“. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties degaline „Milda“, aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką, suko dešinėn į degalinės teritoriją, ir tuo metu dviratininkas atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinę dalį bei nugriuvo. Pripažįsta, kad neįvertino atstumo nuo aplenkto dviratininko ir jam sudarė kliūtį darydama posūkio manevrą. Neneigia išvakarėse vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau tikrinimo metu leistina norma nebuvo viršyta. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ieškovo ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. N. teisme parodė, kad anksti rytą važiavo dviračiu į kapines. Važiuojant pro degalinę jį aplenkė kaltinamosios vairuojamas automobilis, suko dešinėn į degalinės teritoriją ir jam užtvėrė kelią, todėl jis atsitrenkė į priekinę dešinės pusės automobilio dalį, o eismo įvykio metu patyrė sužalojimus. Neneigia, jog prieš eismo įvykį buvo gėręs alaus, bet tai dviračio vairavimui įtakos neturėjo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo turtinių išlaidų už 260,65 Eur, kentėjo skausmą, patiria nepatogumus po operacijos, pablogėjo sveikata, neturtinę žalą vertina 2.896,20 Eur, turėjo išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas 489,62 Eur, todėl šias sumas prašo priteisti iš kaltininkės.

Specialisto išvadoje Nr. G1362/14(03) ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG1686/14(03) konstatuota, kad D. N. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimu, kairio šlaunikaulio lūžimas kaklelio srityje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 28, 30-31).

Teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiojo sūnus D. N. parodė, kad po sužalojimo jis rūpinosi tėvu, dėl vaistų ir kitų būtinų gydymui reikmenų įsigijimo nukentėjusysis turėjo daugiau išlaidų negu nurodyta ieškinyje, tačiau neišsaugojo jokių čekių bei kvitų, nežinodami, kad jie bus reikalingi.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs ties įvažiavimu į degalinę „Milda“ S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Plungės mieste, prieš automobilį 1,7 m atstumu rastas nuvirtęs dviratis, 3,2 m atstumu prieš automobilį rastas gulintis D. N.. (b.l. 3-7).

2014-06-17 specialisto išvadoje Nr. T-A 5242/14(01) nurodyta, kad D. L. kraujyje rasta 0,32 ‰ etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2014-06-06, 8⁴⁰ val.) (b.l. 14). Alkotesteriu 2014-06-06, 7¹⁹ val., jai nustatytas 0,51 ‰ neblaivumas. (b.l. 8).

2014-06-17 specialisto išvadoje Nr. T-A 5243/14(01) nurodyta, kad D. N. kraujyje rasta 1,43 ‰ etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2014-06-06, 7⁵⁰ val.). (b.l. 15).

Surinkti, ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai visiškai įrodo kaltinamosios D. L. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta D. N. sveikata, todėl skirtina bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalto anksčiau neteista ir neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, teisiama už neatsargų nusikaltimą, dirbanti ir darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai.

Lietuvos Respublikos BK 55 str. numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl kaltinamajai skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, bausmė bus įvykdyta.

Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Dėl ieškinio. Ieškovo D. N. reikalavimas dėl priteisimo 489,62 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam (b.l. 41), D. N. turėjo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (pinigų priėmimo kvitai Nr. 768518 ir 802106), todėl jos išieškotinos iš kaltinamosios.

Reikalavimas dėl 260,65 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovo ieškinyje nurodyti turtiniai nuostoliai susiję su vaistų, medikamentų, priešoperacinių priemonių įsigijimu, kelionės išlaidomis. Šie reikalavimai turi būti įrodinėjami rašytiniais įrodymais, o ne liudytojo D. N. parodymais, kuris teisme nepateikė jokių konkrečių duomenų apie turėtas išlaidas.

Reikalavimas dėl 2.896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.). Pagal CK 6.250 str. ir 6.263 str. 2 d. pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. CK 6.250 str. 2 d. pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu - ir draudikui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą, numatytą CK 6.251 str. 1 d. Tačiau neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje byloje 2K-68/2008 pažymėjo, jog asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kaltinamoji D. L. nukentėjusįjį D. N. nesunkiai sužalojo padarydama neatsargų nusikaltimą. Neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, buvo operuotas, gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, ir šiuo metu skundžiasi neigiamomis pasekmėmis, baiminasi dėl ateities.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste D. N. buvo eismo dalyvis – vairavo dviratį, būdamas lengvai girtas (1,43 ‰) (už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 6 d.), kas neabejotinai turėjo įtakos jo reakcijai eismo įvykiui išvengti, netiesioginės įtakos pasekmėms atsirasti, todėl įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu prašomos priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti bausme bauda 25 MGL (950 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistoji savanoriškai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. N., a/k (duomenys neskelbtini) iš D. L. priteisti 489,62 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 eurocentus) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, iš „ERGO Insuranse SE“ priteisti 1.737,72 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 eurocentus) neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.