Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-07-30 · Byla Nr. A2.6.-10979-295/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
A2.6.-10979-295/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10330-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
I. V.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.6.–10979-295/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10330-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 45.4.4.:
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 8 d., apie 18 val. 30 min., Vilniuje, Ukmergės g. 126, I. V., vairuodama automobilį KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą –buvo neatidi, prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir važiuodama atbula, pro stovintį automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. V. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punktą, įpareigojantį užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, arba pranešti apie eismo įvykį policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

I. V. savo kaltę jai inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2015 m. birželio 8 d., apie 18 val. 30 min., Vilniuje, Ukmergės g. 126, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, kliudė stovintį automobilį NISSAN ALMERA, tačiau išlipusi iš savo automobilio ir pamačiusi, kad automobiliui NISSAN ALMERA yra padaryti tik nežymūs sugadinimai, nepagalvojusi apie gresiančią atsakomybę, iš įvykio vietos išvažiavo, nesuvokdama, jog daro pažeidimą. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. V. teigimu, ji su šeima gyvena užmiestyje, vyras yra bedarbis ir nevairuoja automobilio, ji pati dirba virėja Vilniaus mieste, todėl jai tenka išvežioti pagamintą produkciją užsakovams, o nepilnametė dukra mokosi Vilniaus Sirokomlės mokyklos penktoje klasėje, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga pasirūpinti šeima ir uždirbti pinigų šeimos išlaikymui, kadangi praradus teisę vairuoti transporto priemones, ji prarastų ir darbą, o šeima tuo pačiu ir vieninteles pajamas bei pragyvenimo šaltinį.

Be I. V. prisipažinimo, padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, jos kaltė įrodoma policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l 5; 12) bei eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu bei prie protokolo esančiomis fotolentelėmis (b.l. 16-19).

I. V. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, o pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

I. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino, padariusi pažeidimus, ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir gailėjosi juos padariusi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti I. V. teiginiais, kad pažeidimą ji padarė atsitiktinai, nepagalvojusi apie savo poelgio pasekmes, o iš pažeidėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ji suprantą savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai.

Spręsdamas dėl nuobaudos, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrimo, teismas pažymi, kad eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, t.y. padaryta nežymi žala, todėl eismo įvykis kvalifikuotinas kaip mažareikšmis, kas apsprendžia pasitraukimo iš įvykio vietos pavojingumą, kuris nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė nuobauda - bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad I. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o administracinėn atsakomybėn ji buvo traukta tik du kartus už nešiurkščius pažeidimus, bei į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis šeima bei atliekant darbines pareigas, be to, atsižvelgdamas į sunkią I. V. turtinę padėtį ir mažametės dukters interesus, teismas daro išvadą, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda I. V. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, o ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jai nuobaudos už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ATPK 30¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

I. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 35 € (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, administracinės nuobaudos neskirti.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius