- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-715-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11757-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Salomėjos D, S. D. Ž.
- Atsakovas
- V. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 96.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Salomėjos D. Ž., atstovaujamos globėjos I. M., atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. Ž., atstovaujamos globėjos I. M., ieškinį atsakovams V. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sprendimo iš dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės S. D. Ž., kuri teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia, globėja I. M. globotinės vardu 2010-06-29 su ieškiniu (b.l. 1) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydama pripažinti nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. S. ½ dalį 0,4 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimo Nr. 01-784 dalį, kuria V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,4 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2000-07-27 ieškovės sesuo R. M. perleido jai atitenkančią teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atstatymą visiškai pašaliniam asmeniui – atsakovei V. V.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimu Nr. 01-784 atsakovei V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ieškovės senelei A. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovės sesuo neteisėtai perleido nuosavybes teises atsakovei į visą nekilnojamąjį turtą, nors turto dalis priklausė ir ieškovei. Tiek ieškovės sesuo, tiek pati ieškovė galėjo pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą, tačiau ieškovė dėl progresuojančios psichikos ligos negalėjo įgyvendinti šios teisės. 2005 metai ieškovė buvo pripažinta neveiksnia, o jos globėja paskirta ieškovės dukra I. M..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-07-26 nutartimi (b.l. 3-4) ieškovei S. D. Ž. nustatė 20 dienų terminą ieškinio trūkumams ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės procesinis dokumentas neatitinka CPK tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Ieškovė atsakovu nurodo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kurios funkcijos nuo 2010-07-01 yra paskirstytos kitoms institucijoms. Pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą byloje dalyvaujančiu asmeniu – atsakovu turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl įpareigojo ieškovę patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimo dalinio panaikinimo, turi nurodyti tokio reikalavimo pagrindą bei aplinkybes, jog R. M. negalėjo perleisti jai priklausančios teisės 2000-07-27 sutartimi (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodydama, kad ji laiku nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, turi taip pat nurodyti, ar teikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatyta tvarka ir terminais. Jei neteikė, tokiu atveju turi paaiškinti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas panaikinti iš dalies apskrities priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2000-07-27 sutarties pagrindu (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė nepateikė visų būtinų jos giminystės ryšį patvirtinančių rašytinių įrodymų: santuokos liudijimo, duomenų patvirtinančių, kiek A. S. iš viso turėjo įpėdinių, t.y. vaikų. Pirmosios instancijos atkreipė dėmesį, kad sutartis su advokatu buvo sudaryta atstovauti ne ieškovę S. D. Ž., o jos globėją I. M., tuo tarpu iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas reiškiamas S. D. Ž. vardu.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-10-13 nutartimi (b.l. 12) ieškovės S. D. Ž. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, nepašalinus teismo 2010-07-26 nutartyje nurodytų trūkumų, taip pat ieškovei grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010-07-26 nutartimi ieškovei buvo nustatytas 20 dienų terminas nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti. Minėta nutartis buvo įteikta 2010-07-31, vėliau advokato prašymu terminas 2010-09-13 nutartimi buvo pratęstas iki 2010-09-27. Ši nutartis taip pat buvo įteikta tinkamai. Tačiau nustatytu terminu ieškovė neįvykdė nutartyje nurodytų reikalavimų, todėl ieškinio teismas nepriėmė, pažymėdamas, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio pareikšti tokį reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka ateityje, pateikiant paruošiamąjį procesinį dokumentą - ieškinį, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė S. D. Ž., tatsovaujama globėjos I. M. atskiruoju skundu (b.l. 17) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-13 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad terminas pašalinti ieškinio trūkumus buvo pratęstas iki 2010-09-27. Tačiau ir antroji teismo nutartis buvo išsiųsta ne procesiniam ieškovės atstovui, - advokatui, o pačiai ieškovei S.D. Ž., kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo. Globėja I. M. nutarties taip pat negavo. Nutartis advokatui buvo įteikta teisme, pasibaigus pratęstam terminui, todėl teismo nurodyti trūkumai net ir per pratęstą terminą negalėjo būti pašalinti. Prašymas dėl termino atnaujinimo nebuvo svarstomas, kadangi jau buvo išsiųsta 2010-10-13 nutartis, kuria ieškinys laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų. Todėl buvo sistemingai trukdoma ieškinio priėmimo procesui, teismo nutartis (įskaitant ir 2010-10-13 nutartį) siunčiant ne advokatui, įgaliotam atstovauti ieškovę, o neįgaliam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo atskirojo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo ir atstovavimo teisinius santykius, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (329 str. 1 d., 338 str.).
Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą būtų tinkamai informuoti byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 42 str., 51 str., 117 str. 123 str. 124 str. 133 str.). Pažymėtina, jog dispozityvumo principas lemia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Jis taip pat reiškia, kad vykstant procesui šalys turi daug galimybių laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Teisės būti išklausytam principas taip pat nereikalauja, kad šalis civiliniame procese visada būtų išklausyta asmeniškai. Pagal CPK 51 str. 1 d. asmenys gali vesti savo bylas patys ar per atstovus. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio ir jo priedų (Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005-12-15 sprendimo c.b. Nr. 2-08627-1102006), ieškove įvardinta S. D. Ž. yra pripažinta neveiksnia, o jos globa paskirta dukrai I. M., ieškinyje įvardintai S. D. Ž. atstove (b.l. 1). CPK 54 str. 1 d. numatyta, kad atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.
Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas ieškinys, pasirašytas advokato A. T., ieškinyje pažymėta, kad byla bus vedame per šį advokatą, nurodytas jo adresas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 1) . Kaip matyti iš I. M. (klientės) ir advokato A. T. sudaryto 2008-07-21 atstovavimo susitarimo, pridėto prie 2010-06-25 ieškinio, advokatui pavesta atstovauti I. M., o iš 2010-08-12 susitarimo matyti, kad advokatui taip pat pavedama atstovauti ir I. S. D. Ž. interesus, suteikiant teisę advokatui atstovauti visuose teismuose gauti ir pateikti dokumentus (b.l. 24). Pagal CPK 118 str. tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, kuris privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Todėl toks įstatyminis reglamentavimas bei nuoroda procesiniuose dokumentuose saisto teismą ir įpareigoja siųsti dokumentus, adresuotus tam asmeniui, būtent atstovui Pirmosios instancijos teismas, procesinius dokumentus adresuodamas ir siųsdamas pačiai S. D. Ž., neturinčiai nei materialinio, nei procesinio veiksnumo, nurodytų procesinių teisės normų reikalavimų bei nuorodos pareiškime apie atstovavimą nepaisė (b.l. 5,10,13). Tai sąlygojo, kad teismo nutartys, kuriose buvo nustatyti konkretūs įpareigojimai bei terminai jiems įvykdyti, adresatės laiku nepasiekė. Pastebėtina ir tai, kad, pirmosios instancijos teismas 2010-09-13 nutartimi (b.l. 9), kuria buvo pratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, jau buvo įvertinęs ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad procesiniai dokumentai buvo siųsti ne atstovui pagal pavedimą, tačiau ir vėl dokumentus siuntė netinkamam asmeniui.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškinyje bei 2010-08-20 prašyme (b.l.7) įvardintą procesinių dokumentų įteikimo atstovui pagal pavedimą vietą – (duomenys neskelbtini) (CPK 118 str.), 2010-09-13 ir 2010-10-13 nutartis išsiuntė adresuodamas jas neveiksniai S. D. Ž. šios gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 10,13). Tai kolegija pripažįsta įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimu, negalinčiu sukelti neigiamų pasekmių byloje dalyvaujančiam asmeniui S.D. Ž., visiškai eliminuojant jos atstovams galimybę ištaisyti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškinys turi procesinio pobūdžio trūkumų, kurie taisytini. Ieškinio priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliantės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.