Utenos apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis T. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2023 m. gegužės 27 d. sūnui J. M. Ž. nespyrė. Tai sutuoktinės G. Ž. pateikta melaginga informacija bei jos galimai pamokytas meluoti mažametis sūnus J. M. Ž.. Jis 2023 m. gegužės 27 d. nenorėjo, kad vaikas ilgai žiūrėtų televizorių, tai prašė sūnaus J. M. Ž. išjungti, o šiam nepaklusus, jis atjungė interneto kabelį ir išsijungė visi kanalai. Sūnui prasidėjo kaprizai, irzlumas, nepasitenkinimas, po to jis pradėjo šaukti mamai, kad jį mušė. Mažametis vaikas atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad neskaudėjo, o paskui mamos paragintas, iš pykčio, po 3 savaičių pamelavo apie skausmą.

4. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

5. Nepilnametis nukentėjusysis J. M. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ryte atsikėlęs apie valandą žiūrėjo televizorių. Tėtis liepė išjungti televizorių. Jis neišjungė, vėl sakė išjungti ir tada išjungė. Tada jis stvėrė ir spyrė. Vėl pasiėmė pultą ir žiūrėjo televizorių. Tėtis liepė išjungti, o jis neišjungė. Tėtis bandė įspirti, bet jis pasitraukė. Blogai tėtė elgėsi, jis spyrė. Verkdamas nuėjo pas mamą, mamai jis sakė aš nespyriau, jis visada meluoja. Neprisimena kur įspyrė, kažką truputį skaudėjo, nelabai. Per vidurį skaudėjo, neilgai jautė skausmą, po minutės praėjo. Jis ant kilimo gulėjo, žiūrėjo su broliu ir sese. Kai tėtis spyrė truputį verkė, truputį skaudėjo. Ašaros buvo dėl skausmo. Skausmas buvo per vidurį (t.1, b. l. 85-86).

6. Nepilnametis liudytojas R. J. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad kažkada su broliu žiūrėjo televizorių. Tėtis atėjo ir sakė „išjunk televizorių“. J. spyrė. Tėtė spyrė du kartus, pirmą kartą kai spyrė pataikė į koją (rodė kojos apačią, blauzdą), J. apsiverkė, o antrą kartą kai norėjo spirti, J. atsitraukė. Brolis, kai spyrė, gulėjo ir žiūrėjo televizorių, o jis sėdėjo fotelyje (parodė apie metro atstumu buvęs nuo brolio) (t.2, b.l.119-120).

7. Nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. ryte su T. Ž. prasidėjo konfliktas dėl įjungto televizoriaus. Ji buvo antrame aukšte, drabužinėje. Išgirdo J. M. Ž. klyksmą, nusileido į pirmą aukštą, ją pasitiko R. ir M., tada pribėgo J. ir pradėjo verkti, sakė, kad jam tėtė spyrė į šlaunį ir atėmė pultą, neleidžia žiūrėti televizoriaus. Jai paprašius parodyti kur spyrė, parodė šlaunį. Ji pasižiūrėjo, buvo kažkiek paraudę, bet sumušimo nebuvo. J. M. sakė, kad jam skaudėjo. Kiti vaikai pasakė, kad tėtė atėjo ir spyrė J. į koją.

8. Nukentėjusioji G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 12.00 val., būdama kambaryje, antrame namo aukšte, išgirdo vaiko verksmą. Nusileidusi į apačią, pamatė verkianti sūnų J. M., kuris paaiškino, kad tėtis jam koja įspyrė į kairės pusės koją (šlaunį) (t.1, b. l. 72-77).

9. 2023 m. gegužės 28 d. apžiūrėjus J. M. Ž. kūną, akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti (t.1, b. l. 7-13).

10. Iš 2023 m. gegužės 27 d. pareigūno tarnybine kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnei su G. Ž. įėjus į namą, pasitinka vaikai J. M. Ž., R. J. Ž., M. Ž.. Pareigūnei paklausus J. M. Ž. „kur tėtis tau įspyrė?“, jis atsako „čia“ ir pasilenkęs parodo vietą, kur įspyrė, sakydamas, kad nesmarkiai bei nurodo, kad bandė spirti antrą kartą, bet jis pasitraukė. R. J. Ž. sako matęs kaip spyrė ir dar sako, kad ir jį skriaudžia. Vaikai rodo, kaip kaltinamasis ranka jiems spaudžia galvas (t.1, b. l. 18, t.1, b.l.195).

11. Kaltinamasis kategoriškai neigia vartojęs fizinį smurtą prieš mažametį sūnų J. M. Ž., tačiau šią jo gynybinę poziciją paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

12. Kaltinamasis pripažįsta buvus konfliktinę situaciją tarp jo ir sūnaus J. M. Ž. dėl to, kad jis vaikams neleido žiūrėti televizoriaus. Nukentėjusysis J. M. Ž. parodė, kad jam nepaklusus tėvo reikalavimui išjungti televizorių, kaltinamasis jam spyrė (t.1, b. l. 85-86). Jo parodymus patvirtino ir kartu televizorių žiūrėjęs mažametis liudytojas R. J. Ž., kuris parodė, kad tėtis J. spyrė du kartus, pirmą kartą kai spyrė pataikė į koją (rodė kojos apačią, blauzdą), J. apsiverkė, o antrą kartą kai norėjo spirti, J. atsitraukė (t.2, b.l.119-120). Nukentėjusysis J. M. Ž. šią aplinkybę iš karto po įvykio pasakė motinai G. Ž., kuri 2023 m. gegužės 27 d. pranešime Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) bei protokole-pareiškime policijai nurodė, kad T. Ž. kambaryje vaikui J. M. Ž. gulint ant grindų ir žiūrint televizorių vieną kartą koja įspyrė į kairės kojos šlaunį, sukeldamas fizinį skausmą (t.1, b.l. 1, 15-16). 2023 m. gegužės 27 d. į kaltinamojo ir nukentėjusios namus atvykus policijos pareigūnams ir paklausus mažamečio nukentėjusiojo J. M. Ž. „kur tėtis tau įspyrė?“, jis atsakė „čia“, nurodė, kad neskaudėjo ir pasilenkęs parodė vietą, kur jam tėtis įspyrė, pasakė, kad tėtis jį skriaudžia. Šalia buvęs mažametis R. J. Ž., pareigūnei paklausus „Ir tu matei?“, atsakė „Taip“ ir linktelėjo galvą (t.1, b. l. 18, 195). G. Ž. pateiktame garso įraše taip pat girdėti, kad jai paklausus „Tai kaip ten buvo?“, vaikas sako „Skaudėjo, dar kartą bandė, bet nepataikė“ (t.2, b.l.129).

13. Byloje nėra duomenų, kad mažamečiai nukentėjęs ir liudytojas būtų linkę meluoti, fantazuoti,

kad turėtų kokias nors priežastis apkalbėti kaltinamąjį. Pats kaltinamasis teismo posėdyje teigė, kad jo santykiai su vaikais geri. Nukentėjusiojo J. M. Ž. bei liudytojo R. J. Ž. polinkis meluoti ar fantazuoti nefiksuotas ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2023 m. birželio 1 d. atliktame vaikų situacijos vertinime (t.1, b.l.26-28, 40-43).

14. Peržiūrėjus mažamečių J. M. Ž. ir R. J. Ž. apklausų vaizdo įrašus, matyti, kad jie savarankiškai papasakojo apie įvykį, nurodydami jų parodymuose sutampančias detales, tokias kaip, kad nukentėjęs gulėjo ant grindų, kai kaltinamasis jam spyrė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam spyrė du kartus, tačiau pataikė tik vieną kartą, kad J. apsiverkė.

15. Kaltinamasis teismo posėdyje nuolat akcentavo, kad nukentėjusioji G. Ž. netinkamai auklėja vaikus, t. y. pernelyg ilgai leidžia jiems žiūrėti televizorių, naršyti telefone, o jis šiuos dalykus riboja, atsakingai rūpinasi vaikais, aktyviai dalyvauja jų ugdymo procese. Jo teigimu vaikai duoda melagingus parodymus, nes linkę pataikauti motinai, kadangi ji gali nupirkti jiems skanėstų, leidžia pramogas, kitus mėgstamus dalykus.

16. Tokie kaltinamojo teiginiai paneigti Vaikų situacijos vertinimo duomenimis. J. M. Ž. mokymo įstaiga nurodė, jog mama laiku informuoja, kodėl vaiko nėra mokykloje, vežioja jį į mokyklą, domisi vaiko pasiekimais, vaikas tvarkingas, turi visas mokymuisi reikalingas priemones, pamokoms būna pasiruošęs. Taip pat ir R. J. Ž. ugdymo įstaiga nurodė, kad mama nuolat lankosi įstaigoje, bendradarbiauja su darbuotojais, domisi jo pasiekimais.

17. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. Ž. vaikus nuteiktų prieš kaltinamąjį. R. J. Ž. apklausos metu paklaustas ar mama sakė ką jam reikės sakyti, atsakė, kad sakė, kad reikės kalbėti tiksliai, gražiai, niekada nemeluoti ką padarė tėtė bei nurodė, kad po įvykio mamytė visai nekalba apie tėtį (t.2, b.l.119-120).

Įrodymai, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas dėl fizinio skausmo sukėlimo G. Ž.

19. Kaltinamasis T. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. pirmoje dienos pusėje, iki 11.00 val. tarp jo ir sutuoktinės G. Ž. buvo konfliktas po to, kai jis neleido sūnui žiūrėti televizoriaus. Jis G. Ž. viršugalvio nespaudė, fizinio smurto, kuriuo kaltinimas, nebuvo.

20. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

21. Nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad po to, kai vaikai jai pasakė, kad T. Ž. spyrė sūnui J. M. Ž., tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas. Ji su vaikais ruošėsi išvykti, stovėjo pirmame aukšte prie lyginimo lentos ir lygino vaikams rūbus, o jis priėjo ir visais penkiais pirštais pradėjo spausti viršugalvį. Jautė stiprų skausmą, visą dieną skaudėjo galvą, gėrė vaistus nuo skausmo, buvo nuvykusi vakare į gydymo įstaigą. Ji bandė atsitraukti, tačiau jis griebė už plaukų ir dar patąsė.

22. Nukentėjusioji G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. kilo konfliktas su T. Ž. dėl to, kad jis spyrė sūnui J. M. Ž.. Ji su vaikais ruošėsi išvykti, kad nekiltų didesnis konfliktas. Jai lyginant vaikų rūbus vyras keikė įvairiais žodžiais, priėjęs sugriebė galvą ir savo pirštais iš visos jėgos spaudė viršugalvį apie 7-8 sekundes, taip sukeldamas fizinį skausmą (t.1, b. l. 72-77).

23. 2023 m. gegužės 28 d. apžiūrėjus G. Ž. kūną, akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti (t.1, b. l. 7-13).

24. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis rankų pirštais stipriai spaudė jai viršugalvį ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis kategoriškai neigia vartojęs prieš nukentėjusiąją tokį smurtą.

26. G. Ž. skambindama BPC, be kitų aplinkybių, nurodė, kad jos vyras pirštais jai į smilkinius, galvą dūrė taip, kad nebūtų jokių žymių (t.1, b. l. 16). Ji protokole-pareiškime policijai nurodė, kad T. Ž. rankos pirštais spaudė jai galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą (t., b.l.1). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos G. Ž. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad ji 2023 m. gegužės 27 d., 23.20 val. lankėsi šioje gydymo įstaigoje dėl galvos skausmo, nurodė, kad vyras suėmė už galvos konflikto metu. Diagnozė – nepatikslinti galvos sužalojimai (t.2, b.l.112-113).

27. Mažametis J. M. Ž. apklausos metu parodė, kad T. Ž. turėjo nagą, pirštą, jis paėmė ir iš visų jėgų jam spaudė į galvą. Jis visiems taip daro, mamai, sesei ir broliui. Bele kada jis taip daro. Jaučia skausmą, kai spaudžia. Jis pirštu myga (t.1, b.l. 85-86). Psichologei skaitant J. M. Ž. jo apklausos protokolą, jis pats visiškai savarankiškai patikslino protokolą sakydamas, kad mamai taip darė ir parodė ką kaltinamasis darė: pakėlė ranką virš savo galvos ir nukreipė vieną plaštakos pirštą į pakaušį. Protokolas dėl šios aplinkybės buvo patikslintas užrašant „Su nagu į galvą spaudė mamai“ (t.1, b.l. 85-86).

28. Nukentėjusioji parodė, kad namo pirmame aukšte lygino vaikų drabužius, o kaltinamasis jai būnant prie lyginimo lentos priėjęs pirštais spaudė galvą, sukeldamas fizinį skausmą. Iš nukentėjusios, mažamečių nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, vaizdo įrašų matyti, kad vaikai visą laiką buvo namo pirmame aukšte, todėl J. M. Ž. galėjo matyti, kaip kaltinamasis spaudė nukentėjusios galvą.

29. Tai, kad T. Ž. būdinga smurtauti prieš sutuoktinę ir vaikus pirštais stipriai spaudžiant galvą ir taip sukeliant fizinį skausmą, patvirtina ir policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad visi vaikai pareigūnei sakė, jog T. Ž. juos skriaudžia ir rodė kaip jiems spaudžia ranka galvas (t.1, b.l.195).

35. Jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip besilaikantis keliamų reikalavimų, tobulinantis profesines žinias, tačiau sunkiau sekasi dirbti komandoje, kartais pastebimas emocinis nestabilumas. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus smurtinius nusikaltimus.