Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo apleistas miškas, jį reikėjo gelbėti nuo visų kenkėjų, parazitų. Miškas priklausė jam po žmonos mirties. Kitos dalies savininkė yra nukentėjusioji.Kelis kartus buvo tartasi su B. E. M., ji sakydavo neturiu su kuo, pas mums nėra kam, darykite jūs. Po kiek laiko sūnus sako reikia daryti, nes liko tik keletas sveikų medžių, likęs tik jaunuolynas, jis prie brandaus miško nepriklauso. Sūnus kreipėsi į miškotvarką, davė nurodymus kas reikia atlikti, kreipėsi į Rokiškio miškininkus, apibrėžė miško ribas, sutvarkė, perdavė žinią miškotvarkai, o jie toliau darė sprendimus, skaičiavo ir priėmė išvadą, kad mišką reikia valyti, tvarkyti. Pagal tuos miškotvarkos įstatymus bandė tvarkyti tuos reikalus. Praktiškai jiems nereikėjo miškotvarkos nei leidimo, nes bendras miškas neviršijo penkių hektarų. Sūnus sakė, kad dėl šventos ramybės paimti reikia tuos dokumentus visus. Reikėjo parašų, buvo kelis kartus nuvažiavę pas B. E., bet jo tuo kartu nesirašė, sakė pagalvosiu, pratęsė daugiau kaip metus laiko galvodama. Viena dalis miškotvarkos popierių buvo pas jį ir jis pasirašė už B.E. M. .Pasirašė pats dėl laiko stokos. Aišku dabar gailisi, kad už ją pasirašė. Juos pasiėmė sūnus ir nuvežė į miškų ministeriją. Miškas buvo pradėtas kirsti pagal tuos dokumentus. B. E. sustabdė tuos darbus. Ji skambino, piktybiškai aprėkė ir pasakė, kad susitiksime teisme. Taip išeina, kad nesutiko su šitais pradėtais darbais. Prieš tai su ja jokio konflikto neturėjo, mažai bendraudavo. Pats nusprendė, kad reikia pasirašyti. Suvokė, kad pasirašė už kitą asmenį. Savo padarytus veiksmus vertina blogai. Kai pasakė, kad susitiksime teisme, daugiau vienas kitam neskambino. Įsipareigojo atlyginti visą teismo priteistą žalą nukentėjusiajai.

Kaltinamajam E. G. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta:

2022-04-20 Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK registruotu B. E. M. pareiškimu dėl to, kad nuvykus į jai ir giminaičiui E. G., priklausantį miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pamatė, kad be jos žinios ir sutikimo yra atliekami miško kirtimo darbai. 2022-04-20 peržiūrėjusi 2022-01-19 tarp šalių, t. y. pirkėjo (duomenys neskelbtini) ir pardavėjo E. G. ir B. E. M., sudarytą (duomenys neskelbtini), pagal kurią parduoda pirkėjui statų mišką išsikirtimui, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėja pastebėjo, kad minėtą sutartį mato pirmą kartą ir ant šios sutarties esantis jos parašas yra suklastotas (t. 1, b.l. 1-2).

Nukentėjusiosios B. E. M. parodymais. Ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-04-18 apie 16.00 val. nuvykusi į savo ir mirusios sesers vyro E. G. miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra atliekami be jos žinios miško kirtimo darbai. Tą pačią dieną paskambino E. G., tačiau atsiliepė E. G. sūnus R. G., kuris sakė, kad nei jis, nei jo tėvas jokių miško kirtimo darbų nevykdo. Ji biržės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) matė pirmą kartą, jokių sutarčių nesudarinėjo, ant sutarties yra suklastotas jos parašas. 2022-04-21 apie 12.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko sūnėnas R. G., kuris ant stalo metė voką. Apie tai pranešė policijai. Atvykus pareigūnams buvo suskaičiuoti pinigai, viso 4000 eurų, po 100 eurų kupiūromis. Mano, kad R. G. pinigus atvežė, kad užglaistytų konfliktą dėl iškirsto miško ir suklastotų jos parašų. R. G. neaiškino, dėl ko atvežė pinigus. 2021 metais vasarą, tikslaus laiko nepamena, R. G. ir jo tėvas E. G. buvo atvykę su popieriais, prašė pasirašyti popierius dėl kirtimo, tačiau ji nepasirašė (t. 1, b.l. 32-35, 38-40, 43-45).Apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog civilinį ieškinį palaiko. Pernai antrą Velykų dieną, 18d. su sūnumi, marčia, anūkais nuvažiavo į mišką pasivaikščioti, žibučių pasiskinti. Pamatė, kad yra pradėtas kirsti miškas. Į Rokiškio policijos komisariatą balandžio 20 d. su sūnumi A. , parašė pareiškimą. Buvo jai atvežtas tas miškų projektas, jo nepasirašė, nes nebuvo G. parašo. Pasakė, kad paliktų jai pasiskaityti. Po to giminaitis pasakė, kad jokio projekto miško valymui nereikia. Jie nebuvo susitarę, kad kirs mišką, o tarėsi, kad mišką valysi. Ji nesutiko su miško kirtimu, dėl to ir nepasirašė, nežadėjo parduoti žalio medžio. Jei būtų nenuvažiavusi, tai miškas būtų iškirstas. Kai nuvažiavome 18 d. buvo nedaug iškirsta, o kai nuvažiavome su policija jau buvo pusė miško iškirsta. Tyrėjas paskambino tiems, kurie kirto mišką, prašė stabdyti miško kirtimą, bet nesustabdė, dar nuvažiavo pažiūrėti su sūnumi, jau visas miškas buvo iškirstas kiek jų buvo numatyta. Sūnui G. pasakė, kad kreipsis į teismą. Jai jie sumokėjo už mišką. Atvežė G. sūnus 4000 Eur, bet ji nenorėjo jų priimti, juos užkišo už automobilio veidrodėlio, bet jis išvažiavo vos jos neužkliudęs , o pinigai iškrito ant kiemo. Ji susijaudino, marti iškvietė policiją. Pinigus suskaičiavo prie policijos pareigūnų. Pinigai liko pas mane. Policija persiuntė dokumentą gal tyrėjai, kad tiek pinigų yra. Po šio įvyko pablogėjo jos sveikata, teko kreiptis į policiją, miškas buvo jos mamos, jis buvo labai brangus. Miške augęs beržas buvo brangus, kurį tėvelis žuvusiam broliui buvo pasodinęs.

Liudytojo R. G. parodymais, kuris paaiškino, kad tėčio E. G. ir tetos B. E. M. miškas yra (duomenys neskelbtini). Mišku niekas nesirūpino. Po mamos G. O. G. mirties, (duomenys neskelbtini) su tėčiu E. G. kalbėjo apie mišką, kad reikia mišką tvarkyti, nes tai buvo mamos prašymas. Tikslas buvo sutvarkyti vėjovartas, sutvarkyti, kad būtų tvarkingas miškas. Dėl miško sutvarkymo kalbėjo su teta B. E. M. Tikslas buvo sutvarkyti mišką, o ne parduoti. Tiek jis, tiek tėtis ne kartą kalbėjo apie miško tvarkymą su teta. Tetai aiškino, kad reikia mišką sutvarkyti, kad neįsiveistų kenkėjai, kad reikia mišką išlaikyti. Teta pritarė, ji pati rodė iniciatyvą dėl miško tvarkymo. Jos vaikai, anūkai netvarkė miško, ji siūlė tuo užsiimti jam. Internete ieškojo informacijos, įmonių, tvarkančių mišką. Internete surado įmonę (duomenys neskelbtini). Pirmiausia reikėjo parengti miškotvarkos projektą. Iš (duomenys neskelbtini) S. T. sužinojo, kad jie gali parengti miškotvarkos projektą. S. T. telefonu paaiškino, ką reikia daryti. (duomenys neskelbtini) pateikė sklypo numerį. 2021 m. vasarą, mėnesio neprisimena, jau turėjo paruoštą miškotvarkos planą, kurį atsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini). Miškotvarkos projektą turėjo pasirašyti miško savininkai: E. G. ir B. E. M. 2021 m. vasarą su tėčiu E. G. nuvažiavo pas tetą B. E. M. į (duomenys neskelbtini), teta tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) pas giminaičius. Susitikus su teta, jai paaiškino apie miškotvarkos projektą, kokie darbai gali būti padaryti. Miškotvarkos projektas sudarytas 2021-2031 metams ir projekte nurodyta, kokiais metais ir kokius darbus bus galima atlikti. Tetai paaiškino, kad ji gali pasirašyti, o gali pasitarti, pagalvoti ir vėliau pasirašyti. Tetai paliko dokumentus. Sakęs, kad po savaitės - dviejų paskambins. Miškotvarkos projektas tetai buvo paliktas be parašų. Skambino tetai daug kartų, tačiau ji neatsiliepdavo. Maždaug po 2-3 mėn. teta atsiliepė, kai paskambino iš tėčio telefono. Teta paaiškino, kad ji buvo Latvijoje ir neturėjo laiko su miško projektu susipažinti. Po kažkurio laiko, tikslios datos neprisimena, kai nuvažiavo pas tėtį E. G. į namus, tėtis pasakė, kad parašai yra ir tėtis padavė miškotvarkos projektą. Ant miškotvarkos projekto prie tėčio pavardės buvo jo parašas ir prie B. E. M. pavardės buvo parašas. Prie parašų buvo atspausdinta data 2021-06-14. Šią datą atspausdino miškotvarkos projekto rengėjai. Tėčio neklausinėjo, kada, kokiomis aplinkybėmis pasirašė teta, tuo nesidomėjo. Kadangi teta atsiliepdavo tėčiui, manė, kad jie susitiko ir teta pasirašė. Prie tetos parašo buvo atspausdintas prierašas apie visų pinigų pervedimą E. G. S. T. buvo klausęs dėl pinigų perdavimo B. E. M. Užtikrino, kad problemų su atsiskaitymu M. nebus. 2022 m. vasario mėn., tikslios dienos neprisimena, tėtį E. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) pastato antrame aukšte. (duomenys neskelbtini) S. T. tėčiui sumokėjo daugiau nei 5000 eurų, buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Jei kasos orderyje nurodyta suma yra 5270 eurų, tai vadinasi tiek ir buvo sumokėta tėčiui. Tėtis pasirašė kasos orderyje. Tą pačią dieną, kai buvo sumokėti pinigai, norėjo užvežti pinigus tetai, bet ji neatsiliepė. Nebuvo aišku, kur ji gali būti. Po Velykų paskambino teta M. Ji šaukė, barėsi, kodėl tiek mažai pinigų. Nežino, iš kur ji žinojo pinigų sumą. Mano, kad ji žinojo, nes matė sutartį ir ją pasirašė. Suprato, kad teta persigalvojo dėl sutarties sudarymo, nes jai mažai pinigų. Kitą dieną nuvažiavo pas tetą į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus, ji vėl rėkė, barėsi, pirkėją vadino vagimi, apgaviku, o jį durniumi, nes jį apgavo. Padėjo voką su pinigais ant stalo ir išėjo. Voke buvo 4000 eurų. Tetai paliko pinigus, nes neturėjo tikslo pasipelnyti, vykdė savo mamos valią. Pasiliko sau tiek, kiek kainavo miškotvarkos projektas, kiti paruošiamieji darbai iki miškotvarkos projekto sudarymo, t.y. linijų atkirtimas ir kt. E. G. ir B. E. M. pasirašymo aplinkybių ant sutarties ir ant miškotvarkos projekto nežino, prie jo nepasirašinėjo (t. 2, b.l. 3-6).

Liudytojo S. T. parodymais, kad jo įmonė (duomenys neskelbtini) perka miškus. 2021-03-29 paskambino klientas ir pasiūlė pirkti mišką (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu atsiuntė miško kadastro numerį, pagal kurį vyko į vietą apžiūrėti miško. Vėliau sutarė dėl miško pirkimo. Ilgą laiko tarpą užtruko dokumentų rengimas Pardavėjas sakė, kad šio miško yra du savininkai ir abu nori parduoti mišką. Dėl miško pirkimo bendravo su R. G., kuris nurodė savo el. paštą(duomenys neskelbtini). Kaip suprato, jis miško savininko sūnus. Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis 2022-01-19. Pasirašęs sutartį, ją išsiuntė R. G. adresu (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad ant pirkimo-pardavimo sutarties paims abiejų savininkų parašus ir sutartį atsiųs. Vėliau pas jį atvyko R. G. su savo tėvu, miško savininku E. G., atvežė pasirašytą pirkimo-pardavimo sutarties originalą (įmonė iš E. G. ir B. E. M. nupirko mišką išsikirtimui (miško ploto kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pinigus sumokėjo E. G., nes sutartyje buvo kito savininko, t.y. B. E. M. parašymas, kad pinigai būtų sumokėti E. G. Jis 5270 eurų asmeniškai padavė į rankas E. G., išrašė kasos išlaidų orderį, kuriame pasirašė E. G.(t. 1, b.l. 64-67, 70-72).

Liudytojos I. B. parodymais, kad E. G. yra jos pusbrolis. Dažnai susiskambina su E., gražiai su juo bendrauja. E. labai pergyvena, kad turi problemų su teisėsauga. Jis pasakojo, kad pasitikėjo giminaite, kuri prašė tvarkyti mišką, ji su tuo sutiko. E. nieko bloga nemanydamas pasirašė už B., t.y. už savo žmonos seserį. Jis sakė pasirašė todėl, kad buvo žodinis susitarimas. Per visą gyvenimą E. niekada neturėjo jokių reikalų su teisėsauga (t. 2, b.l. 73-76).

2022-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini) sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Miško paklotė padengta samanomis, uogienojais ir žole. Miško sklype auga krūmai ir lapuočiai bei spygliuočiai medžiai, kurių didžioji dalis yra išpjauta, palikti tik kelmai. Ant miško paklotės guli nupjauti medžių rastai ir šakos. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta (t.1, b.l. 21-23).

2022-04-22, 2022-04-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) S. T. pateikė Biržės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo su R. G. dokumentus (t.1, b.l. 89-126).

2022-05-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad R. G. pateikė 2022-01-19 Biržės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, 2 vnt. (t.1, b.l. 191-192).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-104-1073/2020).

Byloje teisiamojo posėdžio metu yra gautas rašytinis kaltinamojo E. G. prašymas, kurį jis palaikė ir prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą , perduodant laiduotojos I. B. atsakomybei be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, labai gailisi padaręs nusikaltimą, jį padarė pirmą kartą, praeityje nėra teistas, pažada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Už jį sutinka laiduoti jo pusseserė I. B.. Su I. B. kartu užaugo, bendrauja nuo vaikystės. Šiuo metu taip pat susitinka laisvu nuo darbo metu, bendrauja šeimomis, padeda vienas kitam, kai reikia pagalbos, ar patarimo. Dėl savo asmeninių savybių, kaip asmens darbštumas, sąžiningumas, šeimos vertybių puoselėjimas, pagarba kitam žmogui ir jo nuomonei, I. B. jam yra ne tik artima giminaitė, tačiau ir moralinis autoritetas, kurios nuomonė jam yra svarbi ir į kurią jis visada įsiklauso. Įsitikinęs, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. B. laidavimą, jis įrodys, kad juo galima pasitikėti.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį. Kaltinamasis E. G. nurodė, jog jis įsipareigoja atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajai (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to galimybių atlyginti padarytą žalą jis turi.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. G. visiškai atlygins padarytą žalą nukentėjusiajai, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Nagrinėjamu atveju E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo pusseserė I. B.. Rašytiniame prašyme I. B. nurodė mananti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir galės teigiamai veikti E. G., kad jis ateityje nedarytų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad ji nėra teista, stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai, tokį pavyzdį rodo savo šeimos nariams, draugams bei kitiems asmenims. Ji yra senjorė, bet dar dirba (duomenys neskelbtini) projekto vykdytoja (duomenys neskelbtini). E. G. yra jos pusbrolis, jie kartu užaugo, bendrauja nuo vaikystės, dažnai susitinka, padeda vieni kitiems. Ji kaip pusseserė charakterizavo E. G. kaip dorą žmogų, kuris nors ir prasižengė įstatymui, tačiau jos ir artimų bičiulių bei šeimos narių pastangų dėka padarys atitinkamas išvadas ir daugiau ateityje įstatymų nepažeidinės. Žino, kad E. G. kritiškai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi, pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikalsti. Jam šis įvykis tapo skaudžia gyvenimo pamoka ir daugiau jo priešingas teisei elgesys nebepasikartos, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų , I. B. yra gerai charakterizuojama darbdavio, (duomenys neskelbtini) kurioje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Pavestą darbą ji atlieka atsakingai ir sąžiningai, jos darbu yra patenkinti (duomenys neskelbtini) (2t., b.l.77-80).2015-06-01 vadovaujantį darbą – užima (duomenys neskelbtini).I. B. yra neteista ir nebausta administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (2t., b.l.67-70).

Civilinė ieškovė nurodė, jog jai kaip nukentėjusiajai dėl E. G. padarytos nusikalstamos veikos-tyčinio sąmoningo, kryptingo ir neteisėto veikimo, siekiant suklastoti oficialius dokumentus, o juos suklastojus ir panaudoti, siekiant gauti turtinės naudos iš neteisėto miško kirtimo, savo atliktus neteisėtus veiksmus įvairiais būdais maskuoti, kad ji nesužinotų ir nesutrukdytų neteisėtai veiklai, o sužinojus apie kertamą mišką-šį faktą neigti, tarytum jis nieko nežinotų, be to pardavus neteisėtai mišką išsikirtimui, gautų piniginių lėšų savinimąsi, taip pat šmeižimo, kad yra jos sutikimas miško kirtimui, jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 2000 Eur. Po šio įvykio jai pablogėjo sveikata. Jai buvo sukeltas didžiulis dvasinis skausmas, patirtas didelis dvasinis sukrėtimas, buvo neteisėtai iškirstas jai brangus miškas, priklausęs jos tikrai mamai. Teisiamajame posėdyje ji paaiškino, kad miško niekada nesiruošė parduoti iškirtimui, jog kaltinamojo veiksmai, kai jis už ją pasirašė ir asmenys mišką iškirto, tarp jų buvo net jai brangių medžių, kaip pavyzdžiui jų šeimos buvo pasodintas beržas, kurį jos tėvelis buvo pasodinęs žuvusiam broliui.